Pirkėjai skundžiasi neatgaunantys nei pinigų, nei namų

Delfi NT projektu „Baltai“ domisi jau keletą mėnesių, dar iki teisėsaugai paskelbiant apie pradėtą tyrimą. Ir per tą laiką žurnalistai išklausė daug pardavėjų vilionėmis susigundžiusių būstų pirkėjų skundų.

Vis dėlto teisėsaugos akiratyje – ne būstų neatgaunantys pirkėjai, o, kaip įtariama, mokesčių vengimo schema.

Projekto internetinėje svetainėje dar ir šiandien siūloma įsigyti individualius namus. Nurodoma, kad atstumas iki Vilniaus centro yra 15 km, iki Lentvario – 1 km, iki Trakų – 10 km.

Panašu, kad Vilniaus pakraštyje, greta Lentvario, pradėtas vystyti projektas sulaukė pirkėjų dėmesio. Tačiau dabar dalis jų Delfi teigė esantys labai nusivylę.

„Šiuo metu ten pastatyta apie 50 karkasinių namų, bet nė vieno parduoti negali, nes „kažkas negerai su dokumentais“, – Delfi teigė vienas iš būstų laukiančių pirkėjų, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinoma.

Toliau vyras detalizavo, į kokią situaciją šiuo metu pateko: „Pasirašėme sutartį 2021 sausio pabaigoje dėl namo pirkimo antrame „Baltų“ etape. Iškart nepatiko tai, kad jie davė pasirašyti kažkokią jungtinės veiklos sutartį, kurioje aš būčiau ne pirkėjas, o partneris. Mes nesutikom, padarėme patys normalią pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašėm.

Buvo žadėta namą pastatyti per 8 mėn., daugiausia per metus. Tačiau tik spalio mėnesį namas buvo pradėtas statyti. Pastatė jį tikrai greit ir sakė, kad 2022 pavasarį mes ten gyvensim. Namas pastatytas beveik 85 proc. baigtumu ir stovi dar ir šiandien.

Atėjo pavasaris, pasakė, kad vis dar „kažką“ tvarko su dokumentais, iki vasaros sutvarkys. Atėjo vasara, pradėjo sakyt, kad dabar užbaigs visus komunikacijos darbus ir iki rugsėjo priduos dokumentus dėl registro. Tai maždaug spalio-lapkričio mėnesį jau galėsim eit į banką dėl paskolos. Atėjo spalis, vėl pasaka iš naujo: kažkas tvarkoma su dokumentais, gyvent galėsim maždaug pavasarį. Ir taip ta pati pasaka tęsiasi“, – nurodė būsto neatgaunantis pirkėjas.

Jis toliau Delfi dėstė, su kokiais sunkumais susiduria NT pirkėjai: „Antram etape dabar gal apie 20 namų pastatyta, visi tokio paties lygio ir visiems žada tą patį. Pagal sutartį mums ir daugumai namą turi pastatyti 100 proc. įrengtą. Klausiau, kodėl neįrengiat? Atsakymas toks, kad įrengs po pardavimo. Kaip taip įmanoma, neįsivaizduoju, juk aš pirksiu su paskola, bankas matys, kad dokumentuose namas parduodamas 100 proc. baigtas, o realiai bus tik 85 proc. Kažkoks kosmosas. Nekelia ragelio po dvi savaites.

Ir visų žmonių situacija realiai vienoda. Yra žmogus, kuris pasirašė sutartį 2020 m. lapkritį, jo namas dar net nepradėtas statyti. Yra pirmas etapas, ten apie 30 namų, juos pastatė ir įrengė, ten žmonės jau gyvena, bet gyvena ne kaip gyvenamosios paskirties name, o sandėly. Ir jų negali nusipirkti, nes sandėliui būsto paskolos niekas neduoda. Ten irgi dar ir šiandien tvarkomi dokumentai, kad statiniai taptų gyvenamosios paskirties.“

Vyras teigė sutartį pasirašęs su UAB „Panauja“. Jo teigimu, buvo ir tokių, kurie pasirašė su UAB „Sala energy“.

Labai panašūs ir kitų pirkėjų liudijimai. Jų esmė tokia: esą piniginiai įnašai vystytojui sumokėti, o namų gauti nepavyksta. Norintys atgauti sumokėtus pinigus nurodė taip pat neva susiduriantys su sunkumais.

Įtariama stambaus nusikalstamo verslo schema

Dabar aptarkime teisėsaugos pradėtą tyrimą. Spalio mėnesį policija pasidalino informacija, esą nustatyta stambaus nusikalstamo verslo schema: „Po kruopštaus neviešo tyrimo nustatyta stambaus nusikalstamo verslo schema, išaiškinta gerai organizuota grupė asmenų, vykdžiusi nesąžiningą verslą statybos sektoriuje.

Vykdant prioritetinius tyrimus šešėlinės ekonomikos sektoriuose Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, pasitelkę į pagalbą centrinės Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento specialistus bei Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojus, surengė policijos operaciją, kurios metu buvo atlikti teismo sankcionuoti procesinės prievartos veiksmai Vilniaus apskrityje esančiose statybvietėse, registruotų juridinių asmenų buveinėse, asmenų gyvenamosiose vietose ir kitose patalpose. Jos metu sulaikyti 5 asmenys, įtariami sukčiavimu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, turto pasisavinimu ir kitų nusikalstamų veikų padarymu veikiant organizuotoje grupėje.

Šie nevieši bei procesiniai veiksmai buvo inicijuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams identifikavus itin nesąžiningai statybos sektoriuje veikusią organizuotą grupę. Ikiteisminiam tyrimui, kuris buvo pradėtas dar šių metų pavasarį, vadovauja ir jį koordinuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Kratų metu surasti ir paimti reikšmingi tyrimui „juodosios buhalterijos“ dokumentai, užrašai, kompiuterinės laikmenos, slaptiems pokalbiams skirti kriptuoti telefonai bei įranga, skirta aptikti paslėptą garso ir vaizdo įrangą, nusikalstamu būdu įgyti grynieji pinigai, kiti suklastoti ir tyrimui svarbūs dokumentai.“
Policija

Taip pat policija informavo įtarianti, kad šioje istorijoje gali būti tarptautinio nusikalstamumo požymių.

„Šioje gerai apgalvotoje tarptautinį elementą turinčioje nusikalstamo verslo schemoje asmenys, veikdami organizuotoje grupėje, pasinaudodami jų pačių įregistruotomis 5-iomis įmonėmis Lietuvoje bei keliomis Jungtinėje Karalystėje, nuo 2018 metų iki šiol vystydami nekilnojamojo turto statybos projektus Vilniaus apskrityje, statomus ir pastatytus butus bei namus parduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, kaip įtariama, šių sandorių neįtraukdami į bendrovių buhalterines apskaitas, tyčia neparodydami iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų apie 4 mln. eurų pardavimo pajamų apgaule išvengė didelės vertės – apie 1 mln. eurų turtinės prievolės – mokėtinų mokesčių valstybei.

Kaip įtariama, siekdami nusikalstamo tikslo – išvengti mokesčių, apgaulingai tvarkydami minėtų bendrovių buhalterinę apskaitą į deklaracijas ar kitus privalomus apskaitos dokumentus ir ataskaitas tyčia neįrašė duomenų apie nekilnojamojo turto (butų bei gyvenamųjų namų) pirkimą, pardavimą ir gautą pelną, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaracijas ir ataskaitas su žinomai neteisingais duomenimis apie įmonių pajamas, pelną, išlaidas, o atskirais atvejais – net neteikė.

Be to, įtariama, jog siekdami turtinės naudos, pasinaudodami realiai veiklos nevykdančių, užsienyje bei Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių banko sąskaitomis, į kurias buvo pervedamos iš į apskaitą neįtrauktų sandorių su nekilnojamojo turto pirkėjais gautos lėšos, dalį jų, t. y. ne mažiau kaip 450 tūkst. eurų, pasisavino“, – teigiama policijos paskelbtoje žinutėje.


Galiausiai kriminalinės policijos pareigūnai atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirkėjams pažadėti gyvenamieji namai realybėje tapo ūkio paskirties statiniais.

„Turimais duomenimis, įtariamieji, vystydami gyvenamųjų namų kvartalų statybas, naudojosi tam tikromis įstatymų bei poįstatyminių aktų spragomis, pastatus statydami kaip ūkio paskirties, taip išvengdami reikalaujamų gyvenamųjų namų statybai griežtų reikalavimų – leidimų, namo projektų (architektūrinių bei konstruktyvo dalių), priešgaisrinės apsaugos įvadų (inžinerinių tinklų), infrastruktūros įvedimo kaštų bei privalomų mokėti mokesčių, techninės namo statybos priežiūros bei eksperto išvados įregistruojant statinio baigtumą.

Ant vieno esamo sklypo statė ne vieną ūkio paskirties pastatą, realybėje atitinkantį vieno gyvenamojo namo statusą, pažeidžiant valymo įrenginių įrengimo bei kitus reikalavimus. Tokius pastatytus ūkio paskirties statinius parduodavo Lietuvos gyventojams bei juridiniams asmenims, žadėdami pakeisti tokių pastatų paskirtį į gyvenamąją. Šių statybų teisėtumą, atitikimą realią statinių paskirtį pagal faktą vertins statybos priežiūros specialistai.

Prokuroro nutarimais, siekiant užtikrinti žalos valstybei atlyginimą bei išplėstinio turto konfiskavimo galimybę, buvo apribota įtariamųjų nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, transporto priemones bei pinigines lėšas sąskaitose. Įtariamiesiems teks pasiaiškinti dėl turimo turto kilmės.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. – sukčiavimas, 183 str. 2 d. – turto pasisavinimas, 220 str. 2 d. – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, 222 str. – apgaulingas apskaitos tvarkymas“, – nurodė policija.

Verslo gijos veda į užsienį

Delfi peržiūrėjo Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriuose matyti, kad dalis Zubiškių ir Fabriko gatvėse vystomų NT objektų Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimu yra areštuoti.

Tai patvirtino ir su Delfi bendravęs NT vystytojų atstovas Rokas Radvilavičius.

Tarp areštuotų objektų – UAB „Sala energy“, UAB „Dolika“ vystomame projekte valdomas turtas.

Generalinė prokuratūra

Iš pradžių vystytojai ketino statyti apie 300 namų. Šį projektą planavo įgyvendinti UAB „Hifu Europa“ ir UAB „Baltic Energy Projects“, tačiau vėliau projektas buvo išskaidytas.

Daliai mūsų paminėtų įmonių vadovauja R. Radvilavičius. Registrų centro duomenimis, jis šiuo metu vadovauja šioms įmonėms: UAB „Sardų“, UAB „Atkasta“, UAB „Dolika“, UAB „Panauja“, UAB „Pranašumas“, UAB „Sala energy“, UAB „Wecov aviation“. Taip pat jis yra asociacijos „LCTA“ vadovas.

„Baltų“ projekto klientai Delfi paminėjo šias įmones: UAB „Sala energy“, UAB „Dolika“, UAB „Panauja“ ir UAB „Hifu Lietuva“.

UAB „Sala energy“ vadovauja R. Radvilavičius, akcininkas – juridinis asmuo UAB „Hifu Europa“. Pastarosios vadovas – Justinas Jonas Nasickas. Šios įmonės akcininkas yra užsienio įmonė labai panašiu pavadinimu – „Hifu Europa“ Ltd. Pastarosios vadovas – R. Radvilavičius.

UAB „Dolika“ taip pat vadovauja R. Radvilavičius. Akcininkai – Jungtinėje Karalystėje registruota „Hifu Europa“ Ltd ir Povilas Nasickas.

Tuo metu UAB „Panauja“ taip pat vadovauja R. Radvilavičius. Akcininkai – UAB „Hifu Europa“ ir „Hifu Europa“ Ltd.

UAB „Panauja“ 2020 m. finansinėje ataskaitoje pajamos nėra nurodytos, grafoje „Grynasis pelnas (nuostoliai)“ – 0. 2019 m. įmonė savo pajamų taip pat nenurodė, nuostolis siekė 15 eurų. Pelno (nuostolių) ataskaita už 2021 m. nepateikta.

UAB „Dolika“ 2020 m. pajamos – 260 800 Eur. Pelnas – 54302 Eur. Duomenų už 2021 metus nėra pateikta.

UAB „Sala energy“ ir UAB „Hifu Europa“ paskutinį kartą finansines ataskaitas Registrų centrui teikė 2017 m.

Darbo inspekcija užfiksavo neteisėto darbo atvejus

Dėl atliekamo tyrimo Delfi susisiekė su Generaline prokuratūra. Jos atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė teigė, kad verslininkai šiuo atveju galėjo išvengti apie 1 mln. Eur mokesčių. Tačiau ši suma, anot jos, dar gali pasikeisti.

„Keli juridiniai asmenys, gavę iš pirkėjų pinigines lėšas už statomus bei pastatytus butus ar gyvenamuosius namus, įtariama, neįtraukė į apskaitą, nedeklaravo gautų pajamų bei nuo jų mokėtinų mokesčių. Pirminiais tyrimo duomenimis, galimai buvo nedeklaruota iš viso apie 4 mln. Eur pajamų bei išvengta apie 1 mln. Eur mokesčių, t. y. valstybei gali būti padaryta apie 1 mln. Eur dydžio turtinė žala. Tyrimo metu ši suma gali kisti“, – teigė prokuratūros atstovė.

Prokuroras

Anot jos, šiame tyrime nėra duomenų, kad įtariamiesiems galėjo padėti valstybės tarnautojai: „Siekiant užtikrinti visos valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimą, yra taikomi laikini nuosavybės teisių apribojimai įvairių fizinių bei juridinių asmenų turtui.

Šioje byloje įtarimai valstybės tarnautojams nėra įteikti, jokių duomenų apie tai, kad valstybės tarnautojai kaip nors būtų prisidėję prie byloje tiriamų nusikalstamų veikų, nėra. Detalesnė informacija, siekiant nepakenkti tyrimui, neskelbtina.“

Taip pat prokuratūros atstovė teigė, kad jei pirkėjai neatgauna pinigų arba būstų, savo tesies turi ginti kreipdamiesi į teismą arba į policiją.

„Paminėtina, kad asmenys, įmokėję už būstus pinigines lėšas, tačiau sutartais terminais būstų negaunantys bei neatgaunantys už juos įmokėtų lėšų, tais atvejais, kai ginčo nepavyksta išspręsti tarpusavio susitarimu, turi teisę savo pažeistus interesus ginti kreipdamiesi į teismą civilinio proceso tvarka. Atskirais atvejais asmenys, turėdami pagrindą manyti, kad nuo pat pradžių nebuvo ketinama perduoti jiems būstų, už kuriuos jie įmokėjo pinigines lėšas, t.y., kad buvo apgauti, turi teisę kreiptis į policiją su pareiškimais dėl galimai jų atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos“, – nurodė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Valstybinė mokesčių inspekcija apie šį NT projektą nebuvo linkusi teikti išsamių komentarų. Jos atstovė Rūta Asadauskaitė pasakė tik tiek, kad šiuo atveju surinkus informaciją, ja VMI pasidalino su teisėsaugos institucijomis.

Anot jos, 2022 m. per 9 mėn. patikrintas 351 rizikingas statybos sektoriaus mokesčių mokėtojas, papildomai nustatyta daugiau nei 1,9 mln. Eur mokesčių ir susijusių sumų.

„Atlikus 167 statybos objektų / kvartalų patikrinimus nustatyti 153 pažeidimai“, – dėstė R. Asadauskaitė.

Valstybinė darbo inspekcija

Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija pripažino „Baltų“ projekto atveju nustačiusi pažeidimų.

„Baltai“: (Zubiškių, Varnikėlių g. nuo 05-01 iki 10-28 buvo atlikti 8 patikrinimai, 5 atvejai – ND [nelegalus darbas – red. past.] nėra, 1 atvejis – buvo be ID (gegužės mėn., protokolas nerašytas, tolerancijos laikotarpis), 2 ND [nelegalus darbas – red. past.] atvejai, nelegalai – 2 užsieniečiai, 1 atveju tyrimas dar vyksta (spalio mėn. patikrinimas su LKPB), kitu atveju surašyti protokolai ir skirtos baudos“, – rašoma Valstybinės darbo inspekcijos Delfi atsiųstame atsakyme.

Savivaldybės įspėjimas pirkėjams

Vilniaus miesto savivaldybės paklausėme, kiek statybos leidimų yra išduota NT projektui „Baltai“ ir kokios paskirties statinius leista statyti.

Savivaldybės atsakymus pateikęs Gabrielius Grubinskas nurodė, kad Zubiškių gatvėje yra išduota 30 leidimų vieno buto gyvenamiesiems pastatams, 11 leidimų dviejų butų gyvenamiesiems pastatams, 1 leidimas nuotekų ir vandentiekio tinklų statybai ir 1 leidimas inžineriniam statiniui. Anot jo, ūkinės paskirties pastatų statybai pagal galiojančius teisės aktus leidimai nereikalaujami.

Kai kuriais atvejais pastatų paskirtis – ūkio pastatas. Vis dėlto pirkėjų lūkestis toks, kad jie ketino pirkti gyvenamosios paskirties būstus. Taigi savivaldybės paklausėme, ar šiuo metu vystytojai arba NT jau įsigiję asmenys bando pakeisti statinių paskirtį? Taip pat pasiteiravome, ar savivaldybė turi žinių, kodėl vystytojai, žadėję parduoti gyvenamosios paskirties statinius, pradėjo statyti ūkio paskirties pastatus.

„Kodėl buvo statomi ūkinės paskirties pastatai, konkrečiai atsakyti galėtų tik vystytojas. Galima daryti prielaidą, kad taip elgtasi, nes ūkinės paskirties pastatams pagal galiojančius teisės aktus statybas leidžiančių dokumentų nereikia. Pastatų paskirčiai keisti, atliekant paprastąjį remontą, leidimas buvo išduotas vieną kartą“, – nurodė G. Grubinskas.

Pirkėjams skundžiantis, kad jie šiuo metu esą neatgauna pažadėtų būstų arba norimų susigrąžinti įmokų, savivaldybės paklausėme, ar ji gyventojams turi patarimų. Kaip ateityje tokiems atvejams galima užkirsti kelią?

G. Grubinskas pateikė štai tokį atsakymą: „Rekomenduojame gyventojams prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis tikrinti statinių ir patalpų paskirtis, Nekilnojamojo turto registro išrašus, įsitikinti, kad statinių baigtumas yra 100 proc. ir jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, klausti vystytojų, ar buvo išduoti statybas leidžiantys dokumentai gyvenamiesiems pastatams, patiems ieškoti leidimų planuojustatau.lt arba kreiptis dėl informacijos į savivaldybę.

Sutartis pasirašiusiems gyventojams dėl galimo apgaudinėjimo rekomenduojame kreiptis į teisėsaugos institucijas ir (arba) Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri, nustačiusi nesąžiningos veikos pirkėjų atžvilgiu apraiškas, turi teisę skirti baudas.“

Vilniaus miesto savivaldybė

Kodėl pirkėjui perkant būstą svarbu reikalauti, kad jis būtų gyvenamosios paskirties? Ir kokią žalą gali patirti žmogus, jei iš pardavėjo perima ūkio paskirties pastatą? Kokių bėdų dėl to gali kilti vėliau? To paklausėme savivaldybės.

„Ūkinės ir gyvenamosios paskirties pastatai ir skiriasi paskirtimi. Gyvenamiesiems pastatams keliami aukšti reikalavimai, pavyzdžiui, energetinės klasės, želdynų ir automobilių stovėjimo vietų normų, teritorijų užstatymo ir panašiai. Tuo tarpu ūkinės paskirties pastatams šių reikalavimų nėra. Dėl to ilguoju laikotarpiu gyvenant ne gyvenamosios paskirties pastate, kenčia žmonių gyvenimo kokybė“, – nurodė G. Grubinskas.

Statybos inspekcija fiksavo pažeidimą

Klausimų taip pat turėjome Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Jos atstovė Rasa Kėkštienė nurodė, kokių prašymų statytojas turėjo savivaldybei.

„UAB „Sala energy“ – statytojas – laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2022 m. kovo mėn. buvo kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas išduoti leidimus ūkio pastatų Zubiškių g. 85, 91, 121, 127, 129, 135, Vilniuje, sujungimui į vieną turtinį vienetą, keičiant pagalbinio ūkio paskirtį į gyvenamąją. Prašymas dėl leidimo išdavimo trijų ūkinių pastatų Zubiškių g. 135, Vilniuje, sujungimo į vieną turtinį vienetą, atliekant paprastąjį remontą projektui yra tenkintas ir 2021-06-09 išduotas leidimas, taip pat tame pačiame sklype vėliau, t.y. 2021-09-23 išduotas leidimas ūkinio pastato Zubiškių g. 135, Vilniuje, paskirties iš ūkio į gyvenamąją keitimui“, – informavo R. Kėkštienė.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM

Be to, ji nurodė, kad statybos inspektoriai jau lankė šį kvartalą.

„Atsižvelgdama į tai, kad Zubiškių g. kvartale pastatyti ir statomi ūkio pastatai (skelbimas internetiniame tinklalapyje) parduodami kaip namai, Statybos inspekcija kreipėsi raštu į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyrių prašydama pagal kompetenciją įvertinti situaciją dėl klaidinančios reklamos ir priimti sprendimą.

Taip pat atsižvelgdama į tai, kad pastatas parduodamas kaip namas ir galimai bus naudojamas ne pagal paskirtį (įregistruotas ūkio pastatas, o ne gyvenamasis namas) bei į Statybos įstatymo 49 straipsnyje nurodytą reglamentavimą, Statybos inspekcija 2021-04-19 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama pagal kompetenciją atlikti pastato naudojimo pagal paskirtį patikrą, įvertinti situaciją ir priimti sprendimą.

Statybos inspekcija 2021-08-26 gavusi gyventojų skundą, 2021-09-20 atliko patikrinimą dėl galimai savavališkų statybų Zubiškių g., 77, 83, 85, 91, 93, 99, 119, 121, 127, 135, Vilniaus m. sav.

Patikrinimo metu Statybos inspekcijos pareigūnai 2021-09-23 surašė faktinių duomenų patikrinimo aktus. Patikrinus informaciją IS „Infostatyba“, nustatyta, kad minimuose sklypuose įrengtiems buitinių nuotekų valymo įrenginiams (II grupės nesudėtingas statinys) leidimas neišduotas. Statybos inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, 2021-09-29 statytojams surašė savavališkos statybos aktus ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

2022-09-16 Statybos inspekcija atliko privalomųjų nurodymų Zubiškių g. įvykdymo patikrinimą. Nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai, t.y. buitinių nuotekų valymo įrengimai, nėra demontuoti, surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius perduoti priverstiniam vykdymui antstolei“, – teigė R. Kėkštienė.

Atsiriboja nuo kaimynų

Delfi taip pat susisiekė su šiame straipsnyje minėta UAB „Baltic Energy Projects“. Įmonės vadovė Jelena Krupska nurodė, kad jos vadovaujama įmonė vykdo projektą „Prūsų namai”, kuris esą painiojamas su projektu „Baltai“.
Valstybinė mokesčių inspekcija

„UAB „Baltic Energy Projects“ vykdo projektą „Prūsų namai“, kuris ribojasi su „Baltų projektai“. Žinome apie vykstantį „Baltų projekto“ tyrimą ir nesistebime tokia įvykių raida, nes projekto „Baltai“ savininkai jau seniai liūdnai pagarsėjo tarp žmonių, kurie užsiima ne tik statybomis ar investicijomis, bet ir verslu apskritai.

Mūsų santykiuose su jais taip pat yra daug problemų. Kiekvienam nekilnojamojo turto brokeriui ar finansininkui, sužinojusiam, kad mūsų projektas yra šalia projekto „Baltai“, iškart buvo pasakyta, kad gali kilti problemų pritraukiant investuotojus ir pirkėjus. Toks artumas labai kenkia įmonei ir sukėlė daug sunkumų ne tik pritraukiant pradines investicijas, bet ir bendraujant su įvairiomis sandorio šalimis. Beveik kiekvienas potencialus klientas, atvykęs į mūsų statybvietę, klausė, ar esame susiję su šiuo projektu, ar ne. Turime pirkėjams paaiškinti, kad esame visiškai kitoks ir atskiras projektas tiek kokybe (statome ne ūkinius, o A++ klasės namus), tiek misija ir vizija.

Pastaruoju metu pirkėjų pasitikėjimas šiame regione smarkiai pakirstas dėl projekte „Baltai“ dalyvaujančių asmenų veiksmų, esame priversti atkurti sugriuvusį pasitikėjimą tarp norinčiųjų įsigyti nekilnojamąjį turtą. Mūsų kvartale bus pastatyta 240 namų, visi 42 pirmo etapo namai turi leidimus statybai ir šiuo metu statomi bei parduodami.

Naudodamiesi proga, dar kartą raginame visus būsto pirkėjus atidžiai išstudijuoti pardavėjo pateikiamą dokumentaciją“, – Delfi nurodė įmonė.

Vystytojas: norėčiau, kad būtų humaniškiau

Taip pat Delfi kreipėsi į projekto „Baltai“ vysytojus ir paprašė jų pateikti savo poziciją. Atsakyti į žurnalistų klausimus sutiko R. Radvilavičius.

Susitikimo pradžioje jis teigė negalintis plačiau pakomentuoti teisėsaugos atliekamo tyrimo, tačiau sakė norintis, kad tyrimas būtų baigtas kuo greičiau: „Nesinori apie tyrimą daug šnekėti, nes tyrimas toks... Negaliu ir nereikia: čia ne visuomenei informacija skirta. Čia yra darbiniai, mokestiniai, organizaciniai klausimai. Tegu ištiria. Labai norėčiau, kad ištirtų gerai, o ne pritempiant kažkur.“

Tuo metu su teisėsaugos metamais kaltinimais R. Radvilavičius teigė negalintis sutikti: „Klausiat, ar kaltinimai teisingi? Nelabai. Mes norim viską greičiau išaiškinti ir kad greičiau baigtųsi, jog tai nesitęstų metų metais. Čia nėra kam tęstis. Kuo greičiau reikia viską susideklaruoti. Jeigu ilgai viskas truks, ir mums bus labai daug darbo, ir policijai daug darbo. Įvyko speciali operacija ir dabar reikia ją užbaigti. Jei ilgai tęsis, visi nuvargs. Geriau teisingumą greičiau pasiekti.“

Jis teigė besitikintis, kad šioje istorijoje neliks nukentėjusių klientų. R. Radvilavičius dėstė, kad pinigai norintiems juos atgauti grąžinami dalimis: „Statybos, vystymas vyksta dėl klientų. Jie yra viso šito proceso galutiniai naudos gavėjai. Jeigu blogai rutuliosis, tai vėlgi nukentės žmonės. Mes šito labai nenorim. Mes bandysime savo klientus apsaugoti kuo geriau, kaip tik galime. Kad visi gautų, kas buvo sutarta. O tie, kurie atsisakė, kad atgautų visus pinigus. Čia normalu. Įnešė ir atgauna. Išmokama dalimis. Vieniems jau seniai išmokėta.“

Rokas Radvilavičius

Kiek jau namų šiame projekte pabaigtų? Ir ar yra jau juose gyvenančių pirkėjų?

„Iš viso vystoma arti 100 namų šiuo metu. Nuo 60 iki 100 įvairiose stadijose. Vieni jau visiškai pabaigti. Kiti – pusiau. Treti – pradedami. Tai yra didelis ir rimtas projektas.

Klausimas: ar jau yra gyvenančių? Atsakymas: kaip gyvenančių? Besinaudojančių – gal, sakykim, taip. Kiek gyvena, nežinau, bet besinaudojančių yra. Dauguma patenkintų. Kiti, aišku, to rezultato nori greičiau. Bet su šitais visais veiksmais čia susipurtė viskas ir reikės dar įsitempti, kad greičiau pasiektume rezultatą. Verslo sąlygos sunkios.

30 namų jau yra pabaigtų. 30 – pusiau. Niekas neuždraudė toliau vykdyti veiklos, tik forma keičiasi. Dabar viską reikia derinti. Reikia pabaigti. Yra visos galimybės pabaigti. Kaip nueisime iki to rezultato – mūsų reikalas. Čia pasakot... Su visais bendraujam. Telefonas neišjungtas. Kiekvienam žmogui yra atskiras sprendimas, kaip atgauti pinigus, įsikelti ar pabaigti statybas“, – į Delfi klausimą atsakė R. Radvilavičius.

Anot jo, šiuo metu parduotų namų nėra daug – 2 ar 3. Visi kiti esą dar neparduoti. Remiantis optimistine prognoze, R. Radvilavičiaus vertinimu, reiktų 3–6 mėnesių, kad namus būtų galima atiduoti pirkėjams. Ne tokiu optimistiniu vertinimu – prireiktų metų.

„Žiūrint, kaip viskas rutuliosis, kaip mes susiderinsim su prokuratūra, savivaldybe. Turtą užšaldė tam, kad kažkokius garantus turėtų. Mes sudėliosim planą. Nebent yra noras sužlugdyt viską. Bet aš taip nemanau. Sužlugdytas verslas negauna pajamų, nesumoka mokesčių. Tai nėra naudinga. Naudinga, kad viskas įvyktų, kad būtų įtraukta į apskaitą. Žmonėms – namai, o valstybei – mokesčiai. Verslui – kas lieka. Nėra daug atsisakiusių – keli. Aš sakau, kad reikia palaukti. Kas iš tų staigių judesių. Bet kokiu atveju greitai nebus nei tas, nei tas. Žmonės supranta, mes su visais bendraujam, aiškinam. Tikrai nesislapstom, žinom, ką darom“, – aiškino pašnekovas.

Taip pat jis atsakė į Delfi klausimą dėl statinių paskirties. R. Radvilavičius aiškino, kad visiems pirkėjams ketina perduoti gyvenamosios paskirties pastatus, nežiūrint į tai, kokia jų paskirtis dabar.

„Žmonės patys nėra kvalifikuoti tuo užsiimti [paskirties keitimu – red. past.]. Mes turim architektų komandą, žinom, kaip tą daryti pagal įstatymus. Visi būdai teisėti. Tu skaitai įstatymą ir darai pagal įstatymą. Vieni traktuoja taip, o kiti argumentuoja savaip. Paskui randamas konsensusas. Jau yra pakeistų paskirčių. Čia nėra problemų. Nesudėtinga tvarka.

Mes sklypuose darom mažiukus namukus. Standartiškai – 62 kvadratai. Aplink namą mažiausiai 4 arai, bet yra ir daugiau. Mes suradom tai, ko reikia, ir gal kiti pyksta, skundžia. Aš nežinau.

Palyginti su butų kaina Vilniuje, tai namas vos ne dvigubai pigiau kainuoja. Žmonės išlošia. Gal šiek tiek palaukt reikia. Bet dėl tokio dalyko gal verta. Nuo žmonių nėra nieko slepiama. Jiems tik gal iki galo nėra išaiškinami visi žingsniai, kaip bus pasiektas rezultatas. Bet čia ne jų reikalas. Čia techniniai dalykai. Tai yra ne pirmas objektas. Vilniuje esam pastatę daugiabutį, daug karkasinių namų“, – dėstė R. Radvilvičius.

Grįžus prie teisėsaugos pradėto tyrimo pašnekovas teigė, kad jam tai buvo netikėta: „Anksčiau įspėjimų ir baudų nesam gavę. Čia netikėtas dalykas. Dabar yra per stipriai. Norėčiau, kad būtų humaniškiau. Galima paskambint, pasiaiškint. Tokių baisų dalykų nėra kaip ten pateikta.“

Statomų namų kvartalas

Taip pat jis nurodė, kad su klientais buvo pasirašomos jungtinės veiklos sutartys: „Visi klientai žinojo, kam pasirašo – jungtinė veikla.“

Paklausus, ar sutartyse buvo įvardytos namų pastatymo datos, R. Radvilavičius pripažino, kad buvo, tačiau pridūrė: „Data yra toks dalykas, kai vieni traktuoja kaip esminį dalyką, kiti – kaip... Yra dokumentacijos, derinimas. Nori kažką suderinti, lauki mėnesių mėnesius.

Statybos vyksta labai greitai. Jeigu nereikėtų visko derinti, 2 mėnesius užtruktų statybos. Patys samdom žmones dažniausiai. Nėra jokio intereso tempti laiką. Tiesiog negalim greičiau, nes tesėtais būdais einam.“

Pašnekovo teigimu, jo siūlomais namais šiuo metu domisi ir nauji klientai: „Domisi ir nauji klientai. Beveik išsipardavę esam. Galima pirkti, tik reikia susidėlioti, kaip tą teisėtai padaryt. Bet dabar naujų klientų nelabai norim. Yra laisvų namų, kurie jau įrengti. Juos galima pirkti. Tokius parduotume. Žmonės domisi, važiuoja, žiūri. Pastatas stovi, kaina labai gera.“

Anot jo, pradinis įnašas už namą siekė 15–20 proc. kainos sumos: „15–20 tūkst. eurų maždaug. Labai geros sąlygos žmonėms. Vieni daugiau, kiti mažiau. Taip nėra, kad visi viską susimokėję ir sėdi, laukia vargšai. Vieni jau naudojasi turtu, kiti ne.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)