Eksperto teigimu, tai – labai reikšmingi rinkimai, kurie aprėps visas Amerikos valstijas.
„Jų metu paaiškės visa Atstovų rūmų sudėtis – tai yra žemesnieji Kongresų rūmai. Taip pat, trečdalis Senato narių – tai yra aukštesnieji Kongresų rūmai. Taip pat vyks daugybė valstijų lygmens rinkimų: rinkimai į gubernatoriaus pozicijas, į valstijų Senato ir kitas institucijas“, – laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį sakė politologas.
Šie rinkimai, pasak jo, turi ir labai svarbų lokalų aspektą.
„Rinkėjams, be abejo, yra svarbu tai, kas vyksta jų valstijose, bet tai taip pat turės milžinišką įtaką ir visos valstybės federalinio lygmens politikai“, – teigė L. Kojala.
RESC direktorius pastebėjo, kad istorija rodo, jog vidurio kadencijos rinkimai nėra palankūs prezidento partijai.
„Jei vadovautumės pastarojo šimtmečio rezultatų istorija, ji akivaizdžiai rodytų, kad respublikonai yra palankesnėje situacijoje. Tą, beje, patvirtina ir apklausos, kurios beveik neabejotinai sako, jog respublikonai turėtų įgyti daugumą Atstovų rūmuose. Tuo metu Senate situacija yra labiau atkakli – gali būti ir taip, kad demokratai sugebėtų ten bent jau išsaugoti daugumą federaliniame lygmenyje“, – paaiškino ekspertas.
Visgi demokratai, kaip pastebėjo L. Kojala, tikisi, kad paklaidos apklausose visgi bus nepalankios respublikonams.
„Jei žiūrėtume į nuomonių apklausas, tai matytume, kad bendrai JAV gyventojams šiandien aktualiausios temos iš esmės yra dvi ir jos tarpusavyje susijusios: auganti infliacija bei bendra ekonominė situacija, ir sunkumai, kurie, panašu, dar laukia ateityje“, – komentavo politologas.
L. Kojalos teigimu, visgi partijų retorikoje galima įžvelgti skirtumų – štai demokratai pabrėžia tai, kad, jei respublikonai perims valdžią, tuomet situacija dėl abortų gali būti dar problematiškesnė, nes valstijų lygmeniu nepavyks jų įteisinti.
„Taip pat, – kad respublikonai yra tie, kurie nesutinka dar su 2020-ųjų metų Prezidento rinkimų rezultatais, tad iš esmės kėsinasi į šalies konstitucinę santvarką“, – tęsė RESC direktorius.
Tuo metu respublikonai, anot jo, kritikuoja valdančiuosius dėl jų negebėjimo priimti sprendimus, dėl sudėtingos ekonominės situacijos.
„Be abejo, yra labai taikomasi į prezidentą, mat jis nėra labai populiarus. Jo pozityvus vertinimas yra tik apie 40 proc. visos šalies mastu, tad respublikonai siunčia žinią, kad jie yra vieninteliai, galintys užtikrinti, jog tos problemos, kurios yra aktualiausios JAV gyventojams, būtų išspręstos“, – sakė L. Kojala.
Kai prezidento ir Kongreso partijos skirtingos, darbas tuomet, kaip paaiškino ekspertas, yra apsunkintas.
„Prezidentas yra daug mažiau efektyvus, jei neturi atramos Kongrese. Jei jis neturėtų atramos būtent Senate, ko gero, mes sunkiai įsivaizduotume situaciją, kai J. Bideno siūlomi teisėjai į įvairias pozicijas sulauktų Senato patvirtinimo. Šioje srityje prezidento galios iš esmės išsektų ir tą mes jau matėme ne kartą. Pavyzdžiui, kai D. Trumpas buvo prezidentas ir demokratai dominavo Senate“, – priminė pašnekovas.
Jei keisis Atstovų rūmų dauguma, prezidentui, pasak L. Kojalos, taptų sudėtingiau kalbėti apie biudžetą, apie naujus paramos paketus Ukrainai, nes dėl to gali būti papildomų kontraversijų.
„Apskritai demokratų pralaimėjimas reikštų, kad J. Bideno artimiausias darbas prezidento poste būtų dar sudėtingesnis nei buvo iki šiol“, – konstatavo politologas.
J. Bidenas yra pasakęs, kad gera žinia yra ta, jog jis turi „veto plunksną.“
„Taip, be abejo, prezidentas turi tokią galią, neabejotinai prezidento figūra pati savaime yra politinės galios centras, tad tikrai tuo naudosis, bet, kaip ir kalbame, tai tarsi rodytų, kad JAV politinė sistema ir politinis veikimas būtų suparalyžiuotas, nes Kongresas blokuotų prezidentą, o prezidentas – Kongresą“, – sakė L. Kojala.
Jo teigimu, istoriškai galima matyti, kad vidurio kadencijos rinkimai taip pat pasižymi tuo, jog rinkėjų aktyvumas nebūna itin aukštas.
„Amerikiečiai tikrai atlieka labai didelį vaidmenį ir padeda Ukrainai tiek gintis, tiek užtikrinti ekonomikos funkcionavimą, bet kalbėti apie papildomus paramos paketus (Ukrainai) gali būti sudėtingiau“, – pripažino RESC direktorius.
„Abiejose partijose yra tie kraštutiniai politikai, kurie gali padaryti procesą sudėtingesnį, bet turbūt mūsų ir ukrainiečių lūkestis bus tas, kad didelė dalis ir respublikonų, ir demokratų, net jei ne visi tų partijų nariai, toliau palaikys Ukrainą, ir tai reikš, kad sprendimai galės būti priimami“, – pridūrė L. Kojala.
„Prezidento darbo įvertinimas“
JAV gyvenęs viešųjų ryšių ekspertas A. Pemkus Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pirmadienį teigė, kad vidurio rinkimai tampa tampa ir JAV prezidento įvertinimu.
Jis Žinių radijo eteryje papasakojo, kas šiais rinkimais renkama.
„Taip susiklostė JAV, kad buvo pasinaudota britų parlamentine sistema. Ir yra dveji rūmai: aukštesnieji ir žemesnieji pagal britų metodiką. Bet JAV vadinasi Senatas, kuriame yra 100 senatorių, o žemesniuose, Atstovų rūmuose yra 435 nariai.
Visi atstovai yra renkami kas dvejus metus. O trečdalis Senato yra renkami kas dvejus metus, tai yra tokia rotacija. Senatoriai yra gal šiek tiek panašesni į lordus – jų kadencija trunka šešerius metus“, – sakė A. Pemkus.
Vidurio rinkimai Amerikoje, anot Žinių radijo pašnekovo A. Pemkaus, sutampa su prezidento kadencijos viduriu. Ir jie leidžia pamatuoti politinę temperatūrą šalyje.
„Ir tam tikra prasme yra temperatūros pamatavimas, arba prezidento darbo įvertinimas. (…) O dabar, kadangi situacija yra ganėtinai įkaitusi, po visų COVID–19, infliacijos, karo, tai šiuo metu toliau tęsiasi Amerikos visuomenės pasiskirstymas į dvi labai aiškias stovyklas“, – teigė A. Pemkus.
Anot JAV ilgus metus gyvenusio viešųjų ryšių eksperto A. Pemkaus teigimu, respublikonai gali gauti daugumą.
„Senate šiuo metu yra visiška lygybė. Tai labai didelė tikimybė šiuo metu yra, kad respublikonai perims daugumą. O Atstovų rūmuose demokratai turi tik šiek tiek daugiau (narių, aut. p.). Tai galima tikėtis, kad per šiuos rinkimus pasiims tarp 20–30 papildomų vietų ir persvara respublikonų bus gana žymi“, – sakė jis.
Pašnekovas sutiko, jog rinkimų fonas – įtemptas. Ir jis gali tik aštrėti.
„Dėl COVID–19 ir dėl kitų priežasčių J. Bideno administracija per šiuos dvejus metus padarė tam tikrų žingsnių, kurie sukūrė infliaciją. Ir pradėjo spausdinti labai daug pinigų, pradėjo pataikauti studentams, tam tikroms tikslinėms grupėms.
Ir manau, kad J. Bidenui teks arba sustoti, arba grįžinėti atgal. Nes kai abu Kongreso rūmus perims respublikonai, jei jis pradės perlenkti lazdą, tai jam gresia apkalta paprasčiausiai“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė pašnekovas.
Nerimaujama ir JAV respublikonų atstovų pareiškimų dėl tolesnės paramos Ukrainai, kuri, anot jų, mažės. Viešųjų ryšių ekspertas A. Pemkus teigė, jog dalis JAV visuomenės nenori, kad jų šalis užimtų „pasaulio policininko“ vaidmenį.
„Dalis amerikiečių nenori iš viso, kad JAV būtų pasaulio policininkas, kad veltųsi į bet kokius konfliktus, karus“, – Žinių radijo eteryje tikino jis.
