Nors esą liūdina, kad ne į visus klausimus.
Kova už dėmesį?
Opozicija surinko parašus iniciatyvai dėl laikinosios tyrimo komisijos, kuri aiškintųsi vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės atsakomybę organizuojant praėjusiais metais prie Seimo vykusių neramumų malšinimo veiksmus ir galimo mobingo taikymo buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus atžvilgiu.
Tačiau opozicionieriai abejoja, kad tokią komisiją sudaryti pavyks, o jei nepavyks, neatmeta galimybės inicijuoti savo tyrimą, galbūt vėl išeiti dirbti į atskirą salę nuo valdančiųjų.
„Jeigu būtų atmestas tas siūlymas, opozicija gali sukurti savo komisiją“, – anksčiau „LNK Žinioms“ kalbėjo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Tam, kad Seime būtų įkurta laikinoji tyrimo komisija, opozicijai reikia valdančiųjų paramos, o šios ji nežada.
Valdančiųjų įsitikinimu, jei dar yra neatsakytų klausimų dėl riaušių prie Seimo suvaldymo, dėl ministrės santykių su R. Pociumi, į juos galima atsakyti Seimo komitetuose.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ketvirtadienį dalyvaudama LRT laidoje „Dienos tema“, teigė, kad tyrimą dėl A. Bilotaitės veiksmų inicijuojanti opozicija tenori išlaikyti dėmesį.
„Ši komisija signalizuoja konstruktyvių idėjų badą, nes paprastai tokiu laikotarpiu, rudens Seimo sesijos metu, opozicijos politikai dažniausiai kritikuotų biudžetą ir registruotus siūlymus jam, o dabar, man rodos, nerandama būdų aptikti kokių nors kritinių taškų biudžeto projekte ir dėl to imamasi tokios kovos už dėmesį“, – vertino ji.
Apgailestauja, kad nebeskiriama dėmesio galimam mobingui
VDU docento I. Kalpoko nuomone, toks Seimo pirmininkės pasisakymas nenuskambėjo „labai skaniai“. Visgi, jos žodžiuose esą yra tiesos.
„Viena iš opozicijos funkcijų yra vykdyti kontrolę, aiškintis, kaip sėkmingai arba nesėkmingai valdančiųjų atstovai, šiuo atveju ministrė, atlieka savo pareigas.
Kita vertus, sutikčiau, kad tokiame jos atsakyme yra nemažai pagrįstumo, ypač žiūrint į klausimus, į kuriuos tyrimas turėtų atsakyti. Ten A. Bilotaitės santykio su iš pareigų pasitrauksiu generolu kaip ir nebelabai liko, o pagrindiniai klausimai yra būtent riaušės, teisėsaugos reakcija į riaušes. Ko gero, bandoma išlaikyti šią tematiką, juolab, kad nepasitenkinimo valdančiaisiais šiame kontekste buvo ir tebėra labai daug.
Tai yra geras būdas išlaikyti dėmesį, ypač artėjant savivaldos rinkimams, užsidirbti kažkiek taškų“, – vertino I. Kalpokas.
KU politologės G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, opozicija, inicijuodama tyrimo komisiją, siekia ne tiek dėmesio, kiek gauti atsakymus į iškeltus klausimus, o jie, pavyzdžiui, dėl riaušių valdymo nepaskelbus plano „Vėtra“, pasak jos, pagrįsti.
„Natūralu, kad opozicija naudojasi savo turima padėtimi ir nori tą komisiją sudaryti, nes jeigu būtume sulaukę visų atsakymų į neatitikimus, tikriausiai, ir komisijos nereikėtų“, – komentavo politologė.
„Tik labai liūdna, kad į kitą dalį yra nereaguojama: buvo mesti kaltinimai, kad ministrė mobingavo [R. Pocių], bet tam beveik nebeskiriama dėmesio, o dalis visuomenės taip ir liko su įsitikinimu, kad ministrė tikrai mobingavo, kiti – su nuomone, kad jokio mobingo nebuvo. Ar kas nors nepriklausomas galėtų išsiaiškinti situaciją ir atsakyti į klausimus? Mes to neturime“, – tęsė ji.
Teigia, kad vienos opozicijos išvados būtų niekinės
Bendrai, G. Burbulytės-Tsiskarishvili vertinimu, situaciją dėl riaušių malšinimo, galimo mobingo prieš R. Pocių turėtų aiškintis teisininkai ir kiti specialistai.
Ką laimės opozicija, jei tyrimo komisija taip ir nebus įkurta?
„Laimėjimas šiuo atveju paprastas – priminimas, kokie blogi yra konservatoriai ir jų dominuojama Vyriausybė, ir galimybė sakyti, kad, žiūrėkit, jie bando gelbėti savus, galbūt turi ką slėpti nuo visuomenės“, – dėstė I. Kalpokas.
Panašiai kalbėjo ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Opozicija sustiprins savo pozicijas savo rinkėjų gretose, ir manau, tuo labai pasinaudos artėjančiuose rinkimuose“, – sakė ji.
Jei opozicija galiausiai nuspręstų įkurti savo komisiją ir nagrinėti A. Bilotaitės veiklą, tokios komisijos išvados būtų niekinės, vertino I. Kalpokas:
„Realių galių išsikviesti pareigūnus liudyti komisijai irgi toks darinys neturėtų, nors pasižiūrėjus į gana artimus to paties R. Pociaus santykius su opozicija, ypač su Sauliaus Skvernelio partija, galbūt jie ir patys norėtų, ir veržtųsi ateiti pakalbėti. Bet tai būtų grynai komunikacinis veiksmas palaikant temą, palaikant signalizavimą visuomenės grupėms, kurios pritaria reikalavimams, su kuriais atėjo riaušių kėlėjai, ar tiems, kuriems tiesiog nepatenkina konservatoriai.“
Rizikuotų atbaidyti rinkėjus
O jei opozicionieriai nuspręstų išeiti dirbti į kitą Seimo salę, ką jie yra darę anksčiau, tai taip pat neduotų didesnių vaisių, nebent dėmesio, teigė VDU docentas.
„Precedentą jau turim. Aišku, Seimo darbas tapo sudėtingesnis, ypač komitetuose. Tačiau galiausiai opozicija savo pirmuoju ėjimu į kitą salę nieko ypatingo nepasiekė. Greičiausiai nepavyks nieko pasiekti ir šį kartą, bet dar kartą dėmesį bus atkreiptas. Man atrodo, čia pagrindinis dalykas yra tiesiog žaidimas vardan dėmesio“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Opozicijos grasinimus išeiti dirbti atskirai nuo valdančiųjų G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė vertinanti neigiamai. Be to, opozicionieriai, jos nuomone, „tokiomis radikaliomis priemonėmis“ galėtų atbaidyti neapsisprendusius rinkėjus.
„Jeigu nėra galimybių kitaip įtikinti, durų trankymas visiškai nieko neparodys. Tai gali kaip tik kai kuriuos besiblaškančius ir neapsisprendusius rinkėjus atbaidyti, nors taip, tai gal sustiprina dalį pozicijų tų ištikimų rinkėjų gretose“, – svarstė KU politologė.
Siūlymą sukurti laikinąją tyrimo komisiją dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado atleidimo priežasčių Seime registravo 57 opozicijos atstovai.
Sprendimą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo Seimas priima paprasta balsų dauguma. Planuojama, kad klausimas Seimo posėdžių salę pasieks antradienį.
