„Šiandien pagerbiame žmogų, kuris arčiausiai stovėjo prie atgimusios valstybės ištakų. Žmogų, kurio orus ryžtas, kai reikia kovoti, aštrios mintys, kai reikia įvertinti ir unikali iškalba, kai reikia įkvėpti, palietė ištisas Lietuvos žmonių kartas“, - iškilmingame minėjime Seime sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, linkėdama profesoriui V. Landsbergiui ilgiausių metų.
Seimo pirmininkė pastebėjo ir gražų skaičių sutapimą: kaip tik praeito šimtmečio 1990-aisiais Sąjūdis laimėjo rinkimus, profesorius V. Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos vadovu, Lietuva paskelbė atkurianti valstybingumą.
„Nuo tų laikų prabėgo daugiau kaip 30 metų. Išsipildė tai, apie ką anuomet nedrąsu buvo net pasvajoti. Esame laisva ir nepriklausoma valstybė, įsiliejome į Europos Sąjungą, tapome Šiaurės Atlanto aljanso dalimi. Yra atvira ekonomika ir pajėgi pilietinė visuomenė. Į politiką, apskritai į gyvenimą atėjo nauja karta. Atrodytų, viskas pasikeitė neatpažįstamai.
Tačiau įsižiūrėjus nesunku pamatyti dalykus, kurie nepasikeitė, atsirado, formavosi prieš tuos tris dešimtmečius ir iki šiol esmingai veikia mūsų valstybės kryptį“,- sakė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen iš Seimo tribūnos prisipažino, kad dažnai įeidama į savo darbo kabinetą pasijaučia prisiliečianti prie istorijos.
„Prisipažinsiu, dažnai įeidama į Seimo Pirmininko kabinetą pasijuntu prisiliečianti prie istorijos. Ne kiekvieną sykį sąmoningai, tačiau tos interjero detalės, ilgas pasitarimų stalas, kampe tiksintis laikrodis kuria atmosferą, kurioje, regis, dar tvyro Nepriklausomybės pradžios nesibaigiančių posėdžių įtampa, sklando pokalbių su tuomečiais pasaulio valstybių lyderiais nuotrupos“,- sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Nors nuo to laiko Seimo Pirmininko kabinetas turėjo ne vieną laikiną šeimininką, atmosfera, anot jos, išliko personalizuota, suasmeninta. „Panašiai paženklinta per visus tuos tris dešimtmečius yra mūsų valstybės politika, ypač tarptautinė, ypač – giluminėmis formomis. Ir tai nepasikeitė. Nepasikeitė Vytauto Landsbergio dėka.
„Landsbergio kodą“, jei galima būtų taip pavadinti, geriausiai apibūdintų Čekoslovakijos prezidento Tomašo Masaryko žodžiai: „Valstybė – tai racionalumo ir moralės pagrindu veikianti piliečių asociacija,“- sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Pasak jos, pirmiausia tai – būtent PILIEČIŲ asociacija, laisvas, demokratiškas susibūrimas. „Toks buvo Vytauto Landsbergio vadovaujamo Sąjūdžio principas, taip atkūrėme valstybę, to privalome laikytis“,- sakė Seimo pirmininkė.
Anot jos, antrasis dėmuo – RACIONALUMAS. „Man knieti jį pavadinti šachmatininko racionalumu. Subtilus balanso jausmas, sunkiausiais laikais sustiprinęs ir apgynęs mūsų valstybines pozicijas.
Racionalumas valstybiniu lygmeniu yra nuolatinė teisingos strategijos paieška ir įgyvendinimas, žvelgiant toliau nei ši diena ir rytojus, numatant grėsmes, kurios dar tik gali kilti ir pasiruošiant jas pasitikti iš jėgos, o ne silpnumo pozicijos“,- minėjime sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Ir trečiasis dėmuo, anot parlamento vadovės, MORALINIAI principai, kurių vertė valstybės gyvenime nesimato akimirksniu.
„Vytautas Landsbergis, ilgus metus kalbėjęs gėrio ir blogio kalba apie imperinę Rusijos valstybės prigimtį, nevisad būdavo tinkamai išgirstas. Dabar daugeliui tapo aišku, kad remiantis nugludintomis moralinėmis kategorijomis galima apčiuopti procesus ir tuose sluoksniuose, kuriuose jau bejėgis įprastinis, neretai merkantilinis racionalumas“,- sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Iš Seimo tribūnos kalbėjęs Apaštalinis nuncijus ir diplomatinio korpuso dekanas arkivyskupas dr. Petaras Antunas Rajičius (Petar Antun Rajič) akcentavo prof. V. Landsbergio pastangas dėl bendrojo valstybės gėrio.
„Man suteikta didelė garbė šia ypatinga proga pasakyti keletą žodžių savo ir Diplomatinio korpuso, akredituoto Lietuvoje vardu, čia, šiuose Lietuvos Seimo rūmuose.
Kiekvienas, kas tik turėjo kokį nors ryšį su Lietuva per paskutiniuosius tris dešimtmečius, tikrai girdėjo apie profesorių Vytautą Landsbergį. Atvykę į šalį užsienio šalių diplomatai ir kiti žmonės, tuojau sužino apie milžinišką profesoriaus Landsbergio nuveiktą darbą dėl savo šalies ir jos žmonių, ypač lemtingu nepriklausomybės atkūrimo ir atsiskyrimo nuo buvusios sovietų sąjungos metu. Nuo to laiko, jo pastangos dėl bendrojo Valstybės gėrio, niekada nesiliovė“,- sakė dr. Petaras Antunas Rajičius.
Linkėdamas prof. V. Landsbergiui laimingų ir ilgiausių metų diplomatas sakė, kad jo vardas bus prisimenamas ateityje, kaip vieno iš atkurtos Lietuvos Respublikos Tėvų.
„Mūsų gyvenimo metai iš tiesų greitai prabėga, vis dėlto, Jūsų vardas jau yra gerai žinomas ir tikrai bus prisimenamas ateityje, kaip vieno iš atkurtos Lietuvos Respublikos Tėvų. Dėl to aš tikiu, kad dabar išsakau jausmus visų garbių šiandienos susirinkimo dalyvių, kurie trokšta išreikšti nuoširdžius sveikinimus ir geriausius linkėjimus Jums sulaukti dar daug ilgų, laimingų ir sveikatos metų. Tegul Visagalio Dievo palaiminimas visada lydi Jus ir visus ištikimus, drąsius ir kilnius Lietuvos žmones! Laimingų ir ilgiausių metų!“,- prof. V. Landsbergiui linkėjo Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petaras Antunas Rajičius.
Minėjime kalbėjęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo momentus lygino su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika. „Tuometinis Sąjūdžio jaunimas jus surado. Ir jūs manęs paklausėte: ar žinai, Emanueli, kaip sudaroma simfonija? Preliudija, po to į galą – allegro? Jūs man tada pasakėte: tai bus kompozicija – Lietuvos valstybės atkūrimas",- sakė E. Zingeris.
Kaip ir visi kalbėtojai, linkėdamas jubiliatui ilgiausių metų, E. Zingeris prof. V. Landsbergiui įteikė šachmatų lentą – kad „jis tęstų savo pasaulinio lygio šachmatų partiją“.
Išeidamas iš plenarinių posėdžių salės po iškilmingo minėjimo V. Landsbergis šiek tiek pajuokavo. „Tikiuosi, kad tai jau paskutinis išmėginimas mano susijęs su ta data. Teko praeiti tam tikrą mažą maratoną. Ačiū Dievui, sveikatos užteko, dabar galima bus normaliai gyventi“,- sakė jis žurnalistams.
Seimo I rūmų Vitražo galerijoje eksponuojama Seimo kanceliarijos parengta V. Landsbergio jubiliejui skirta fotografijų paroda ir pristatomi Seimo skaityklos suorganizuoto ekslibrisų konkurso „Vytautui Landsbergiui – 90 metų“ darbai.
