Statybos inspekcija rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą

Maža to, vienoje advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius” suteiktų paslaugų grafoje sušmėžuoja R. Šimašius ir Gitano Nausėdos pokalbis.

Delfi jau rašė, kad Vilniaus miesto savivaldybė sulaukė skaudaus smūgio – Statybos inspekcija nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą, kuris galbūt buvo pažeistas vykdant bendrojo plano viešinimo procedūras. Šį kreipimąsi paskatino savivaldybei nepalanki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis.

Delfi publikacija apie tai galite rasti čia.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pripažino, kad Vilniaus miesto bendrojo plano viešinimo procedūra atlikta pažeidžiant teisės aktus. Todėl bus kreiptasi į Prokuratūrą.

„Atsižvelgdama į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės institucijoms ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Statybos inspekcija pripažino, kad dėl teismo sprendimu panaikinto atsakymo į fizinio asmens pasiūlymus, Vilniaus miesto bendrojo plano viešinimo procedūra, kurios dalis pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnį yra pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas, atlikta pažeidžiant teismo sprendime nurodytus teisės aktus.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnį, visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus sudaro viešąjį interesą planuojant teritorijas. Atsižvelgdama į tai, kad teisę spręsti dėl viešojo intereso gynimo dėl norminių teisės akto pažeidimų (šiuo atveju Vilniaus miesto bendrojo plano) turi prokuratūra, Statybos inspekcija kreipsis į šią instituciją, kuri pagal kompetenciją priims tolimesnius sprendimus“, – nurodė Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie AM

Ji Delfi teigė, kad šiuo metu inspekcijoje rengiamas kreipimosi į prokurorus tekstas.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad kreipimosi į prokuratūrą dar nepateikė. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta, kad Statybos inspekcija kreiptis į prokuratūrą turi per 2 mėnesius nuo patikrinimo pabaigos. Pažeidimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano viešinimo procedūros konstatuotas Statybos inspekcijos 2022-09-16 rašte“, – dėstė R. Kėkštienė.

Neviešuose dokumentuose – intriguojantys įrašai

Tačiau šioje istorijoje klausimų kelia ir tai, kad atliekant bendrojo plano viešinimo procedūras savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ teisines paslaugas pirko iš Vilniuje veikiančios įtakingos ir prestižine laikomos advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius”.

Paslaugos įsigytos be konkurso ir nei savivaldybės įmonė, nei advokatų kontora nesutiko įvardyti, kokia šio susitarimo vertė. Visos šalys tai laiko konfidencialia informacija.

Vis dėlto spalio mėnesį apie tai parašius Delfi, šaltiniai pasidalino advokatų kontoros savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ pateiktų sąskaitų kopijomis.

Delfi gavo devynių sąskaitų kopijas. Jose nurodytų advokatų suteiktų paslaugų vertė su PVM siekia maždaug 15 tūkst. eurų.

Sąskaitas pasirašė šie „Vilniaus plano“ darbuotojai: Milda Žekonytė, Živilė Gricytė-Rukuižienė, Mindaugas Grabauskas ir Marius Vaivada.

Spalio mėnesį tiek savivaldybė, tiek jos kontroliuojama įmonė „Vilniaus planas“ ir joms teisines paslaugas teikusi advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius” Delfi teigė, kad visus atsakymus suinteresuotoms šalims rengė būtent savivaldybė.

Advokatų kontora rengė atsakymų projektus

Tačiau pažvelgus į advokatų kontoros išrašytas sąskaitas susidaro įspūdis, kad galėjo būti ir kitaip. Dokumentuose suradome bent kelis atvejus, kai advokatų kontora rengė atsakymų projektus.

„Atsakymo projekto rengimas (Vilniaus bendruomenių asociacija, S. Gorodeckis)“, – taip pavadinta paslauga, kurios atlikimui buvo skirtos 3 valandos.

Kaip matyti dokumente, atsakymo projektą rengė advokatas Donatas Lapinskas. Savivaldybės įmonei ši advokato paslauga kainavo 180 Eur. Valandos įkainis – 60 Eur.

Apskritai pažvelgus į sąskaitas matyti, kad vienos valandos advokatų paslaugos įkainis savivaldybės įmonei dažniausiai kainuodavo 60 eurų.

Delfi konsultavosi su ekspertais ir jie teigė manantys, kad ši suma gali būti gerokai mažesnė nei taikoma rinkoje.
Donatas Lapinskas

Tačiau grįžkime prie klausimo, kas iš tiesų rengė atsakymus interesantams? Ar visais atvejais iš tiesų tai darė pati savivaldybė?

Jau minėjome, kad Sakalui Gorodeckiui atsakymo projektą rengė advokatų kontora. Bent taip parašyta Delfi turimuose dokumentuose.

Toliau matyti, kad advokatas D. Lapinskas yra suteikęs ir daugiau tokių paslaugų: „Atsakymo projekto Užupio bendruomenei parengimas.“ Tam advokatui prireikė 4 valandų ir savivaldybės įmonei ši paslauga kainavo 240 eurų.

To paties advokato paslauga minima ir kitoje sąskaitoje: „Atsakymo projekto į PN G. Tiškui parengimas.“ Tam prireikė 4 valandų ir taip susidarė 240 eurų suma.

D. Lapinskas jau minėtam S. Gorodeckiui rengė dar vieną atsakymo projektą. Šis darbas buvo įvertintas 120 eurų. Dar kartą atsakymo projektą advokatui teko rengti ir G. Tiškui. Šįkart tai truko 5 valandas ir „Vilniaus planui“ tai kainavo 300 eurų.
Vilniaus miesto savivaldybė

S. Gorodeckio pavardė sušmėžuoja ir trečią kartą: „Atsakymo Užupio bendruomenei (Gorodeckis) projekto rengimas.“ Tam prireikė pusantros valandos ir kainavo 90 eurų.

Ir tai nėra vieninteliai atvejai, kai advokatų kontora dokumentuose nurodė rengusi atsakymo projektus paklausėjams.

Tiesa, reikia paminėti, kad kai kuriuos atsakymus ji tik koregavo ir redagavo. Bent jau taip nurodyta Delfi turimose sąskaitose.

Šimašiaus ir Nausėdos pokalbio aplinkybės

Taip pat sąskaitose užfiksavome ir tai, kad D. Lapinskas dalyvavo susitikime pas merą. Tam jis skyrė pusantros valandos ir savo darbą įkainojo 90 eurų.

Viena sąskaitos grafa iš tiesų intriguoja: „Komentarų pateikimas dėl mero pokalbio su Prezidentu (pateiktas kovo 17 d. el. laiške).“ D. Lapinskui atlikti šią paslaugą prireikė dviejų valandų ir tai kainavo 120 eurų.

Prie šios savivaldybei suteiktos paslaugos stabtelkime. Savivaldybės paklausėme, ar galėjo taip būti, kad advokatai paruošė merą susitikimui su Prezidentu G. Nausėda? Taip pat paklausėme, kada įvyko mero R. Šimašiaus pokalbis su Prezidentu? Kas jame dalyvavo ir kokie konkrečiai klausimai buvo aptarti?

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pateikė štai tokį atsakymą: „Dėl pokalbio su Prezidentu meras jokių konsultacijų iš advokatų kontoros neprašė ir negavo. Visą informaciją, reikalingą pokalbiui su Prezidentu, meras gavo iš kolegų – savivaldybės specialistų, kurie pagal turimą sutartį galėjo konsultuotis su teisininkais. Pokalbis su Prezidentu vyko telefonu 2020 m. kovo 17 d.“

G. Grubinsko paprašėme patikslinti. Tuomet jis atsiuntė papildomą komentarą: „Pagal pasirašytą sutartį, savivaldybės specialistai galėjo kreiptis į advokatų kontorą dėl teisinių konsultacijų, siekdami greičiau, kruopščiau ir profesionaliau parengti reikalingus atsakymus. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta – savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, rinkdamas medžiagą merui, paprašė advokatų kontoros konsultacijos dėl teisinių Bendrojo plano aspektų.“
R. Šimašius, G. Nausėda

Tuo metu savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, kuri ir pasirašė sutartį su advokatais, iš viso atsisakė komentuoti šios paslaugos, susijusios su prezidentu G. Nausėda, turinį. „Remiantis sutartyje įvardytomis konfidencialumo sąlygomis, negalime detalizuoti teiktų teisinių konsultacijų turinio“, – nurodė savivaldybės įmonės atstovė Gintarė Kubiliūtė.

„Motieka ir Audzevičius“ partneris, advokatas Jovitas Elzbergas situaciją įvertino taip: „Klientas, kaip bendrojo plano rengėjas, teikė užklausą dėl teisinio komentaro pateikimo vienu iš klausimų, merui rengiantis pokalbiui su LR Prezidentu, todėl buvo bendraujama tiek su klientu, tiek su savivaldybės administracijos atitinkamų skyrių įgaliotais asmenimis.

Advokatų kontora mero nerengė, su juo daugiau susitikimų neturėjo ir kontorai nežinoma, ar mero ir Prezidento susitikimas įvyko, o jeigu taip, kas tiksliai jame buvo aptariama.“

Susitikimas pas merą

Delfi susipažino su advokatų kontoros išrašytomis sąskaitomis, kurių vertė su PVM siekia bemaž 15 tūkst. eurų. „Vilniaus plano“ paprašėme patikslinti: tai yra visos sąskaitos ar jų yra ir daugiau?

Įmonės atstovė G. Kubiliūtė nesutiko atsakyti, ar tai yra visos sąskaitos: „Dėl sutarties konfidencialumo negalime atskleisti sumų, sąskaitų skaičiaus ar kitų su sutartimi susijusių detalių. Jūsų turimų dokumentų mes nežinome, todėl negalime jų pakomentuoti.“

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir J. Elzbergas: „Jau atsakėme, kad sutartinių teisinių santykių su SĮ „Vilniaus planas“ nekomentuojame dėl sutarties konfidencialumo. Taip pat neturime teisės atskleisti nei sumų, nei sąskaitų skaičiaus, nei atliktų darbų aktų ar jų pavadinimų.

Nežinome jūsų turimų dokumentų turinio, tikrumo ir kilmės, todėl negalime nei komentuoti, nei juo labiau patikslinti teiginių ar jų fragmentų.“

Gavusi šį klausimą, savivaldybė taip pat atsisakė komentuoti.

Jai priminėme, kad suteiktų paslaugų ataskaitoje nurodyta, jog advokato pusantros valandos susitikimas pas merą R. Šimašių kainavo 90 Eur. Kas dalyvavo šiame susitikime? Kokie konkrečiai klausimai susitikimo metu buvo aptarti?

„2021 m. vasario 21 d. susitikime su meru buvo aptartas vienas skundas dėl Bendrojo plano sprendinių atitikimo paveldosaugą reglamentuojantiems specialiesiems planams, taip pat dėl poreikio atlikti Bendrojo plano sprendinių ekspertizę šiuo klausimu. Klausimas jautrus, todėl profesionalioms teisinėms konsultacijoms į susitikimą buvo pakviestas advokatų kontoros teisininkas. Susitikime taip pat dalyvavo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas M. Pakalnis bei tuometinis Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas“, – dėstė G. Grubinskas.

Delfi primena, kad 2021 m. vasarį V. Mitalas jau dirbo Seime. Šios kadencijos Seimas savo darbą pradėjo 2020 m. lapkritį.

Remigijus Šimašius

Advokatų kontora spalio mėnesį atsakydama į Delfi paklausimą nurodė, kad atsakymus paklausėjams dėl pasiūlymų ir pastabų ruošė pati savivaldybė – advokatai esą atsakymus tik vertino ir jei reikėjo, redagavo. Tačiau advokatų kontoros suteiktų paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad atsakymų projektus kai kuriais atvejais ruošė būtent advokatų kontora. Pavyzdžiui, atsakymo parengimas Vilniaus bendruomenių asociacijai (S. Gorodeckis), G. Tiškui, Užupio bendruomenei ir kt. Taigi, paklausėme, kiek konkrečiai atsakymų galėjo ruošti savivaldybė ir kiek advokatų kontora?

„Jūsų portalui mes neteikėme klaidingos informacijos, mes atsakėme į klausimus, kurie buvo užduoti.

Kaip ir minėjome, kontora bendradarbiauja su „Vilniaus planu“, šiai įmonei teikė teisines paslaugas, savo komentarus ir pasiūlymus, padėjo rengti dokumentų formas.

Kalbant apie jūsų minimus dokumentus, turime patikslinti, kad mes prisidėjome rengiant atsakymus tais atvejais, kai buvo reaguojama į didžiausios apimties klausimus ir pasiūlymus. Pavyzdžiui, vienas jų buvo apie 50 p. apimties, todėl reikėjo parengti atitinkamą ir teisine prasme tinkamą atsakymų formą. Rengėjas ir savivaldybės administracija (organizatorius) rūpinosi atsakymų projektais, mes juos dar kartą peržiūrėdavome ir įvertindavome teisės požiūriu.

Kaip ir esame minėję, į urbanistinius aspektus nesigilinome, nes tai nėra teisės patarėjų sritis. Motyvai ir atsakymų turinys visiškai priklausė nuo „Vilniaus plano“ ir savivaldybės administracijos, todėl čia kategoriškai atmestinos interpretacijos, neva kontora turėjo kokių nors galimybių elgtis savo iniciatyva. Be to, visi atsakymai buvo pasirašomi savivaldybės administracijos direktoriaus“, – Delfi teigė J. Elzbergas.
Advokatas Jovitas Elzbergas

Tokios pozicijos laikėsi ir savivaldybės atstovas G. Grubinskas: „Visus atsakymus pastabų ir pasiūlymų Bendrajam planui autoriams rengė Vilniaus miesto savivaldybės specialistai. Kai kurie atsakymai yra didelės apimties, todėl dėl teisinių aspektų ir tikslumo buvo konsultuojamasi su teisininkais. Visais atvejais galutinius sprendimus dėl atsakymų pasiūlymų ir pastabų teikėjams priėmė savivaldybės specialistai.“

Atsakymo sulaukė tik pateikęs skundą

Delfi susisiekė su architektu ir urbanistu dr. G. Tiškumi, kuriam, kaip nurodyta sąskaitų išrašuose, advokatų kontora rengė atsakymų projektus.

Jis teigė raštą siuntęs kaip Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas.

„Na, atsakymą gavau pasirašytą VSA direktoriaus, rengtą darbuotojos, ne advokato. Vienok tam, kad gaučiau atsakymą į 2020-03-06 raštą, kurį rašiau kaip Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, gavau tik po kelių skundų VTPSI ir jos teikto privalomo nurodymo savivaldybei atsakyti. Vienok atsakymas buvo formalus, neatsakyta į 17 esminių pastabų dėl BP reglamentavimo, o į 9 pasiūlymus dėl procedūrų neatsižvelgta.

Taigi, atsakymas netenkino, todėl jį skundžiau VTPSI ir AM, vienok, gavau atsakymą, kad tikrinti sprendinių atitikimą teisės aktams jie galės tik tada, kada dokumentas bus pateiktas tikrinti. Vienok, keista, kai savivaldybė pateikė tikrinimui BP, jį atliko ne Vilniaus skyriaus darbuotojai, kuriems ir buvo siunčiami skundai, o Šiaulių skyriaus darbuotoja, per pora dienų, taigi, iš esmės valstybinė priežiūra ir nebuvo atlikta. Nors numatyta, kad tokio dokumento patikrinimui skiriama 10 d.d., tačiau ir to galėjo nepakakti norint patikrinti tokios apimties dokumentą. Ir tai tikrai negalėjo padaryti darbuotoja, kurios kvalifikacija nėra pakankama (tik detaliojo plano kvalifikacija). Taigi, už ką gavo pinigus advokatai, nėra aišku“, – teigė G. Tiškus.
Gintautas Tiškus

Taip pat jis priekaištų turėjo ir dėl to, kaip buvo tikrinamas savivaldybės ir jos įmonės parengtas bendrasis planas.

„Dar kiek informacijos apie VTPSI tikrinimą. Yra toks teisės aktas – Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas, kurio 14 dalyje parašyta – „Priežiūros institucija, patikrinusi valstybės lygmens Dokumentą, Aktą surašo per 20 darbo dienų, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens Dokumentą – per 15 darbo dienų, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, nuo Prašymo gavimo dienos Priežiūros institucijoje, o įdiegus TPDRIS ir ŽPDRIS – nuo Prašymo gavimo šiose informacinėse sistemose dienos“.

Na, šiuo atveju patikrinimo rezultatas yra tik patikrinimo aktas. Ką konkrečiai tikrinimo metu nagrinėjo ir tikrino tikrintojas, nėra aišku, jokių tikrinimo ataskaitų rengti nereikia, užtenka tik užpildyti tipinę Akto formą. Taigi, tikrai didelės apimties Vilniaus BP patikrinimas atliktas per porą dienų, nors tam numatytas 15 darbo dienų terminas. Kai kažkas padaroma greičiau, geras dalykas, tačiau ne šiuo atveju. Ir „greitumas” yra tik iliustracija, kad tikrinta iš esmės nebuvo“, – nurodė G. Tiškus.

Klausimas dėl kainos

Žinant, kad savivaldybei teisines paslaugas teikusi advokatų kontora yra laikoma viena žinomiausių Vilniuje, jos įkainiai savivaldybės įmonei neatrodo ypatingai dideli. Rinkoje tokių paslaugų kaina galėtų būti ir kur kas didesnė.

Ar savivaldybei nekilo klausimų, kad paslaugų kaina galbūt ganėtinai neaukšta?

„Advokatų kontorą samdė „Vilniaus planas“. Esame tikri, kad advokatai pasirašydami sutartį įvertino savo laiko sąnaudas bei įkainius“, – į klausimą atsakė G. Grubinskas.

Tuo metu, advokatų kontora pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad kainos nustatymo tvarka yra pačios kontoros prerogatyva.

Be kita ko, jos paklausėme, ar pasirašant pirkimo sutartį buvo apiforminta tai, kad advokatų kontora, gavusi iš savivaldybės informaciją ir prieigą prie sprendimų priėmėjų, nepanaudos to savo klientų interesams tenkinti?

J. Elzbergas pateikė atsakymą, kad to negali viešai įvardyti: „Kaip jau minėta, atsisakome teikti bet kokius komentarus dėl sudarytų sutarčių turinio.“

Taip pat teiravomės, ar tuo metu, kai advokatų kontora bendradarbiavo su savivaldybe ir jos įmone, turėjo klientų, kurie galėjo turėti interesų keičiant bendrąjį planą?

J. Elzbergas pateikė štai tokį atsakymą: „Su savivaldybe bendradarbiavimas buvo susijęs tiek, kiek to reikalavo klientas ir neperžengiant jo pavedimo ribų.

Klientas buvo aiškiai informuotas, kad esant galimam interesų konfliktui konkrečiais klausimais paslaugų neteiksime. Interesų konfliktų teikiant paslaugas buvo išvengta. Buvo du atvejai, kai teikti paslaugų negalėjome ir atsisakėme.“

Tuo metu savivaldybės taip pat paklausėme, ar pasirašant teisinių paslaugų pirkimo sutartį buvo apiforminta tai, kad advokatų kontora, gavusi iš savivaldybės informaciją ir prieigą prie sprendimų priėmėjų, negalėtų to panaudoti savo klientų interesams tenkinti?

„Kaip informavo sutartį sudaręs „Vilniaus planas“, sutartyje yra nurodyta, kad bet kokia informacija, susijusi su klientu, kuri buvo patikėta advokatų kontorai arba jų įgyta teikiant paslaugas pagal sutartį, yra laikoma konfidencialia. Neturime pagrindo netikėti, kad advokatų kontora nesilaikytų konfidencialumo susitarimų“, – nurodė G. Grubinskas.

Pirkimu domisi Viešųjų pirkimų tarnyba

Savivaldybei ir jai pavaldžiai įstaigai teisines paslaugas dėl bendrojo plano yra teikusi ir kita advokatų kontora. Kodėl buvo nutarta pakeisti advokatų įmonę? Kiek savivaldybei ir jai pavaldžiai įstaigai kainavo ankstesnės advokatų kontoros paslaugos?

„Vilniaus plano“ atstovė G. Kubiliūtė taip atsakė į šiuos klausimus: „Su ankstesne advokatų įmone buvo sudarytos dvi sutartys, kurių bendra suma sudarė 650,00 Eur be PVM. Įvertinus bendras projekto apimtis ir potencialų teisinių paslaugų poreikį, buvo nuspręsta sudaryti naują sutartį.“

Dėl savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ ir advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius” sudarytos teisinių paslaugų pirkimo sutarties Viešųjų pirkimų tarnyba nutarė atlikti patikrinimą. Jai kilo klausimų, ar pagrįstai buvo nutarta neskelbti viešųjų pirkimo konkurso.

VPT atstovė Irma Pimpičkaitė Delfi teigė, kad savivaldybės įmonei yra nusiųsti klausimai: „Buvo nuspręsta atlikti šio pirkimo vertinimą. Kol kas perkančiajai organizacijai pateiktas paklausimas prašant pateikti paaiškinimus dėl išimties taikymo pagrindimo. Kai gausime atsakymą, mūsų specialistai rengs vertinimo išvadą.“

Delfi išsiaiškino, kad Statybos inspekcijos kreipimasis į Generalinę prokuratūrą nėra vienintelis nemalonumas Vilniaus miesto savivaldybei.

Vyriausybės atstovas pradėjo dvi bylas

Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse dėl bendrojo plano pradėjo teismines bylas. Tai Delfi patvirtino Vyriausybės atstovų įstaigos atstovė Gedmantė Eimontienė.

Ji informavo, kad šiuo metu teisme yra nagrinėjamos 2 Vyriausybės atstovo inicijuotos bylos dėl Vilniaus miesto bendrojo plano teisėtumo.
Mindaugas Pakalnis

Kilus abejonėms dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir tvirtinimo“ 1.1.2. papunkčiu patvirtinto bendrojo plano sprendinių Vyriausybės atstovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti:

„Ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir tvirtinimo“ 1.1.2. papunkčiu patvirtinto Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto priedo Nr. 1 „Pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės“ 7 lentelės 7 eilutė, Bendrojo plano sprendinių tekstinio reglamento Nr. 07 schema atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą teisėtumo principą bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį įstatymų viršenybės principą;

ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir tvirtinimo“ 1.1.1 papunkčiu patvirtinto Bendrojo plano aiškinamojo rašto Įvado E pastraipoje vartojamos sąvokos „didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius“ nuostata „mansardinius aukštus bei antstatus, antresoles“ atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą teisėtumo bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 bei 7 punktuose įtvirtintus teisinio aiškumo bei sistemiškumo principus.“

Kaip nurodė G. Eimontienė, Vilniaus miesto savivaldybė jau sulaukė nepalankaus teismo sprendimo dėl vieno iš skųstų aspektų.

„Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-03-30 sprendimu (bylos Nr. eI4-1081-983/2021) pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir tvirtinimo“ 1.1.2. papunkčiu patvirtinto Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto priedo Nr. 1 „Pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės“ 7 lentelės 7 eilutė, Bendrojo plano sprendinių tekstinio reglamento Nr. 07 schema prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam teisėtumo principui bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam įstatymų viršenybės principui“, – teigė G. Eimontienė.

Tačiau kitą bylos dalį dėl didžiausio leistino pastatų aukštų skaičiaus ir mansardų teismas nutraukė.

Todėl Vyriausybės atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria byla nutraukta, apskundė apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Vilniaus miesto savivaldybė apeliacinio skundo nepateikė. Byla dar neišnagrinėta. Teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs“, – nurodė G. Eimontienė.

Vis dėlto yra ir antra Vyriausybės atstovo inicijuota byla. Ji susijusi su miesto želdynais. Šioje byloje (Nr. eI4-5616-1064/2022) Vilniaus apygardos administracinio teismo prašoma:

„Ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir tvirtinimo“ 1.1.1. papunkčiu patvirtinto Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto 21, 37 bei 38 punktai atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, apimantį teisinio aiškumo imperatyvą, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte įtvirtintą veiklos skaidrumo principą;

ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir tvirtinimo“ 1.1.1. papunkčiu patvirtinto Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto 92.2 papunktis atitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (2021 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. XIV-199 redakcija) 8 straipsnio 1, 3 bei 5 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1241 redakcija) 8 straipsnio 1 bei 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą teisėtumo principą, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį įstatymų viršenybės principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą;

ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir tvirtinimo“ 1.1.2. papunkčiu patvirtinto Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto priedo Nr. 1 „Pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės“ 7 lentelės 39 eilutės nuostata „tais atvejais, kai atskirųjų želdynų numatyti nėra galimybės, priklausomųjų želdynų norma (plotas) procentais nuo žemės sklypo ploto (Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2007-12-31 įsakymu Nr. D1-694) padidinamas ne mažesniu kaip 10 procentinių punktų“, Bendrojo plano sprendinių tekstinio reglamento Nr. 39 schemos sutartinių ženklų nuostata „tais atvejais, kai atskirųjų želdynų numatyti nėra galimybės, priklausomųjų želdynų norma (plotas) procentais nuo žemės sklypo ploto (Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2007-12-31 įsakymu Nr. D1-694) padidinamas ne mažesniu kaip 10 procentinių punktų“ atitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (2021 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. XIV-199 redakcija) 8 straipsnio 1, 3 bei 5 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1241 redakcija) 8 straipsnio 1 bei 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą teisėtumo principą, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį įstatymų viršenybės principą.“

G. Eimontienė informavo, kad byla dar neišnagrinėta. Teismo posėdis paskirtas 2022-11-23.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)