Opozicionierių matymu, ministrė pirmininkė dangsto A. Bilotaitę.
Šimonytė: o kas iš tiesų mobinamas?
Kalbėdama apie R. Pociaus ir A. Bilotaitės konfliktą, ketvirtadienį premjerė interviu „LRT radijui“ pabrėžė, kad situacija yra aiški – pats R. Pocius parašė prašymą būti atleistas šalių susitarimu ir tokį prašymą Vyriausybė tenkino.
„Tuo metu kažkaip jokių diskusijų apie mobingą ir apie kitus dalykus nebuvo, nors taip, ponui R. Pociui, Vyriausybės nutarimu, jau prieš kurį laiką buvo skirta nuobauda ir aš neatmesčiau, kad būtų buvę pagrindo skirti ir daugiau nuobaudų, jei šita situacija nebūtų užsibaigusi pono R. Pociaus atleidimu šalių susitarimu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji svarstė, kad buvęs VST vadas, gal kažkieno patartas, gal galvodamas apie būsimą politinę karjerą, nusprendė kalbėti pateikdamas detalių, kurios esą nebūtinai yra tiesa.
Ministrė pirmininkė kėlė klausimą, ar mobinamas tikrai buvo R. Pocius, o ne vidaus reikalų ministrė, ar buvęs VST vadas su ja nesielgė seksistiškai.
„Dabar ponas R. Pocius kalba apie mobingą, tačiau iš to, kas matėsi ir praėjusią savaitę viešoje erdvėje, aš dar labai norėčiau užduoti sau ir kitiems klausimą, kas iš tiesų šitoje situacijoje yra mobinamas, ir jeigu Agnė Bilotaitė būtų vyras, ar iš tiesų šitoks bendravimas su ja būtų buvęs, koks jis buvo pastaruoju metu“, – komentavo I. Šimonytė.
Seimo opozicija anksčiau pranešė kursianti laikinąją tyrimo komisiją ir sieks aiškintis, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai, ar teisėtai elgėsi vidaus reikalų ministrė.
Teigia, kad buvo nenumatytos aplinkybės
I.Šimonytė teigė, kad šie klausimai Seime buvo aptarti iš karto po riaušių, o jeigu jų dar yra, į juos, pasak premjerės, būtų galima atsakyti uždaruose Seimo komitetų posėdžiuose.
Ministrė pirmininkė akcentavo, kad riaušes valdo ne ministrai, o pareigūnai, jie esą ir priima sprendimus, ką ir kada reikia pasitelkti malšinant riaušes.
„Visada tokiais atvejais, kada šita situacija susiklosto praktiškai, viskas būna toli nuo idealaus pasaulio, kuris būna paprastai aprašytas popieriuose. Tai, matyt, būdinga ir kitoms ekstremalioms situacijoms, kada atrodo, kad ant popieriaus viskas gerai veikia, o praktiškai atsiranda tam tikrų niuansų, į kuriuos reikia reaguoti čia ir dabar“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji pažymėjo, kad riaušės prie Seimo praėjusiais metais vyko, kai turėjome didžiulį nelegalios migracijos antplūdį ir kai riaušės vyko Rūdninkų pabėgėlių stovykloje. Tad, anot premjerės, reikėjo atitinkamai veikti nenumatytomis aplinkybėmis.
„Man atrodo, tai buvo visiškai netinkamas metas, kada kažkas kažkokiais formaliais tyrimais ar procedūromis turėjo ieškoti, kas galbūt pasielgė vienoje ar kitoje vietoje ne pagal instrukciją dėl to, kad iškilo nenumatytos aplinkybės“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji teigė, kad institucijos, tas pats Policijos departamentas, pamokas įsivertino ir tai esą turėtų padėti veikti joms ateityje.
Fiodorovas: reakcija pavėluota
Seimo „darbiečių“ frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo įsitikinimu, premjerė sureaguoti į viešai mestus kaltinimus mobingu ir netinkamu riaušių valdymu A. Bilotaitei turėjo anksčiau.
„Tai, kad premjerė neišstojo pačiomis pirmomis dienomis su šita tema ir laukė, matyt, dėliojosi poziciją, į kurią poziciją pasiduoti, tai jau kelia klausimų <...>. Jeigu eina kalba, kad [ministrė] į klausimus atsakys komitete, ar kažkokiems pavieniams Seimo nariams, tai ministrė to dalyko vengia. Ne viskas yra taip gerai, kaip čia bandoma nupiešti.
Jeigu ministrė padarė klaidų, tai iš premjerės pozicijos būtų gražu, kad ji paragintų prisiimti atsakomybę, pripažinti klaidas, atsiprašyti visuomenės, tos institucijos, su kuria taip buvo padaryta“, – Delfi komentavo parlamentaras.
„Pavėluota premjerės pozicija tik parodo, kad ji dangsto A. Bilotaitę ir tai nėra sveika demokratinėje visuomenėje“, – pridūrė V. Fiodorovas.
Su tuo, kad I. Šimonytė dangsto savo ministrę, sutiko ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis.
Jei vidaus reikalų ministrė jautė mobingą iš R. Pociaus, ji, pasak politiko, dėl to galėjo imtis veiksmų.
Skvernelis: Bilotaitės buvimas kelia grėsmę
„Ministrės pirmininkės žodžiai apie keliamus reikalavimus ministrams, kas buvo sakyta prieš rinkimus, suformavus Vyriausybę, lieka tik gražiais žodžiais ir pažadais. Jei ministrė būtų jautus kažkokius poelgius ar negražų elgesį iš vieno iš tarnybų vadovų, ji turėjo teisinius įrankius pati kreiptis į institucijas dėl galimo mobingo. O čia dabar noras tiesiog prisidengti situacija ir išvengti atsakomybės. Tame tarpe – ir politinės atsakomybės“, – Delfi komentavo S. Skvernelis.
Jo nuomone, ministrė pirmininkė turėtų atstatydinti A. Bilotaitę.
„Pagal dvejų metų darbo patirtį, daugiau negu akivaizdu, kad ministrė yra nekompetentinga šitoms pareigoms“, – vertino S. Skvernelis.
Opozicija ketvirtadienį surinko parašus tam, kad Seime būtų pradėtas parlamentinis tyrimas dėl A. Bilotaitės atsakomybės organizuojant neramumų prie Seimo malšinimo veiksmus praėjusiais metais ir galimo mobingo taikymo buvusio VST vado R. Pociaus atžvilgiu.
Tačiau opozicionieriai abejoja, ar tyrimą pradėti pavyks, nes tai blokuos valdantieji.
„Jeigu yra tokia valdančiųjų ir jų lyderės pozicija, kad reikia slėpti ir bandyti išsukti nuo atsakomybės ministrę, tai turbūt ne (nepavyks sudaryti laikinosios tyrimo komisijos – Delfi). Norint, kad ji pavyktų, reikia, kad valdantieji paremtų.
Bet galbūt kažkas iš valdančiųjų, kuriems jau taip pat akis bado šios ministrės nekompetencija, parems. Visgi tai nebėra R. Pociaus ar A. Bilotaitės santykis. Tai visiškai ne apie tai, o apie tai, kad mūsų vidaus saugumas yra tokio žmogaus, politiko rankose, kas kelia grėsmę, <...> tokio politiko buvimas kelia grėsmę“, – komentavo S. Skvernelis.
Sabatauskas: tyrimo reikia, nes yra naujų aplinkybių
Kad parlamentinis tyrimas dėl A. Bilotaitės, riaušių malšinimo ir santykių su R. Pociumi reikalingas, sutiko ir Seimo socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas.
Pasak jo, iš karto po riaušių nebuvo atliktas joks tyrimas dėl to, kaip jos buvo malšintos, o ir įvykę pasitarimai institucijose esą buvo labiau prevenciniai.
„Viešo jokio tyrimo nebuvo“, – akcentavo politikas.
O kadangi, anot jo, dabar paaiškėjo naujų aplinkybių, pavyzdžiui, kad per riaušes nebuvo aktyvuota „Vėtra“, tai reikėtų pasiaiškinti.
„Tyrimo, manau, kad reikia, nes jokio tyrimo iki šiol nėra buvę. Juolab paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių prieš metus laiko nežinojo, turbūt, nei vienas komiteto narys, nei Nacionalinio saugumo ir gynybos, nei Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Juolab ir Seimo valdyba“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Naujų klausimų dėl praėjusių metų riaušių prie Seimo bei vidaus reikalų ministrės veiksmų kilo prabilus buvusiam VST vadui R. Pociui.
Opozicija kaltina ministrę A. Bilotaitę, kad ši raštu neįformino VST pareigūnų pasitelkimo per riaušes, kad ministerijai pavaldi policija per riaušes neįvedė operacijos „Vėtra“.
A. Bilotaitė teigia, kad raštu įsakymą turėjo įforminti ne ministerija, o „Policijos departamentas kartu su Viešojo saugumo tarnyba“.
Planas „Vėtra“, pasak jos, nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu.
Tyrimą dėl riaušių valdymo ir VST vado atleidimo inicijuoja beveik 60 parlamentarų
Parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado atleidimo priežasčių inicijuoja 57 opozicijos parlamentarai.
Ketvirtadienį Seime registruotas nutarimo projektas su penkiais klausimais, kuriuos laikinoji komisija turėtų ištirti.
Anot Seimo nutarimo projekto, komisija turėtų atsakyti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10 dieną neramumų prie Seimo metu naudotas riaušių malšinimo planas, koks, kokiu tikslu tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kodėl nedelsiant nepriimtas įsakymas pradėti operaciją „Vėtra“, kas vadovavo statutinių pareigūnų veiksmams rugpjūčio 10 dieną.
Taip pat norima ištirti, kokiu tikslu tuomet pasitelkti VST pareigūnai, kokios jiems keltos užduotys, kiek kartų nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki šių metų spalio VRM ar kita vidaus reikalų statutinė įstaiga raštu kreipėsi su prašymu pasitelkti VST pareigūnus, kokioms užduotims vykdyti.
Paskutiniu klausimu komisija turėtų išsiaiškinti, ar vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė reikalavo VST vado Ričardo Pociaus atsistatydinimo, ar nuolat ji tikrino, „elgėsi nepagarbiai, sukurdama darbui nemalonią psichologinę aplinką ir socialiai nesaugias darbo sąlygas bei baimes dėl galimybės netekti užtarnautų socialinių garantijų“.
Pagal projektą, komisija išvadas turėtų pateikti iki gruodžio 23 dienos.
Sprendimą dėl laikinosios tyrimo komisijos priima Seimas paprasta balsų dauguma.
„Jeigu nuspręs, kad reikia tirti, tai tirs. Man regis, aš viską pasakiau“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Bilotaitė, paprašyta komentaro apie parlamentinį tyrimą.
Vienas iš parlamentinio tyrimo iniciatorių „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad atsakyti į iškeltus klausimus būtina, jog būtų užlopytos galimos krizinių situacijų valdymo spragos.
„Per šios komisijos darbą galime pamatyti spragas, kurios neveikia ir jas pataisyti“, – BNS sakė Seimo narys.
Jis siūlė visą situaciją vertinti per nepaprastosios padėties režimą.
„Policija ir VST privalo užtikrinti mūsų saugumą per nepaprastąją padėtį. (...) Dabar matome, kad per vidaus reikalų ministrę susipriešino dvi tarnybos – policija ir VST. (...) Ministrė ne tik nesutaikė, bet dar ir sukiršino, todėl politinės atsakomybės klausimas yra labai svarbus, nes turime žinoti, kas vyksta Vidaus reikalų ministerijoje tokių krizinių situacijų metu“, – tvirtino D. Gaižauskas.
Jis sakė pritarsiantis, jei Seimas apsispręstų, kad parlamentinį tyrimą atliktų ne speciali komisija, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Ginčai dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių kilo, kai Viešojo saugumo tarnybos vadas R. Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo. R. Pociaus teigimu, VST pasitelkta malšinti prie Seimo kilusius neramumus, bet tokioms situacijoms skirtas planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.
A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad buvęs VST vadas tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“, tačiau pripažino, kad planas „Vėtra“ neįvestas, tokį sprendimą priėmė tuometinis Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.
