Duseldorfo parke vaikštinėjantis rusas Levas pasakoja, kaip pabėgo nuo mobilizacijos: Sankt Peterburge sėdo į autobusą, juo nuvažiavo iki Estijos sienos, nors oficialiai Estija, kaip ir Lietuva, nuo mobilizacijos bėgančių rusų nepriima.
„Pasakiau, kad man astma, neturiu karinės patirties. Pasienietis sakė: „gerai“, – LNK pasakojo Levas.
23 metų vaikinas sakė, kad jį estai įleido su turistine Šengeno viza, o iš Estijos jis nukeliavo į Vokietiją. Priešingai nei Baltijos šalys, Vokietija iškart pareiškė, kad rusams jos sienos atviros.
„Aš nenorėjau būti Putino karo mašinos dalimi“, – paaiškino Levas.
Kiek rusų nuo mobilizacijos pabėgo, tikslaus skaičiaus nėra. Manoma, kad šimtai tūkstančių. Anot europarlamentaro Andriaus Kubiliaus, tai dar gali būti ne pabaiga – netrukus gali atvažiuoti ir dezertyrai jau iš karo lauko.
„Dezertyrams, kurie tarnauja ir bėga iš kariuomenės, pagal visą tarptautinę teisę, yra suteikiama teisė prašyti politinio prieglobsčio“, – LNK komentavo A. Kubilius.
„Aš pasakysiu paprastai: neprivalome“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Politikas sako, kad dezertyras turės įrodyti, jog jį vertė daryti karo nusikaltimus.
„Nes tokių bėgančių atsiras daug ir mes turėsime reikalauti aiškių įrodymų, o geriausias būdas, dar kartą kartoju, – pasiduoti ukrainiečiams. Viskas“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
Ukrainos ambasadorius įsitikinęs: iš Rusijos bėgantys Kremliaus politiką vis tiek palaiko.
„Nemažai jų atkeliavo į įvairias Europos, bet mes nematėme jokių didelių, viešų demonstracijų prieš karą. Ką tai reiškia? Pagalvokime apie tai“, – LNK sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.
Anksčiau pavasarį buvo skaičiuojami ne bėgantys rusai, o jų jachtos ir vilos Europoje. Didžiosios Britanijos sostinė buvo gavusi pravardę.
„Londongradas“, – priminė A. Kubilius.
Sankcionuotų oligarchų turtas buvo įšaldytas, o Putino lakštingala vadinamo Vladimiro Solovjovo vila prie Komo ežero dar ir suniokota. Buvo lūkesčių, kad rusų turtas bus ne tik įšaldytas, bet ir konfiskuotas, parduotas, panaudotas Ukrainai atstatyti. Lūkesčių vis dar yra.
„Ukrainai atstatyti reikia paimti didžiulį aukso puodą, kuris yra Rusijos turtas – Rusijos Federacijos ir Rusijos oligarchų turtas“, – sakė Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.
Bet nuo karo pradžios praėjo aštuoni mėnesiai ir L. Kasčiūnas turi klausimą:
„Nors viena jachta parduota šiandien?“, – pastebėjo NSGK pirmininkas.
Kaip įšaldytą oligarchų turtą Ukrainai atiduoti, anot A. Kubiliaus, Europos teisininkai dar intensyviai diskutuoja.
„Vėlgi – gana sudėtingas tarptautinės teisės požiūriu klausimas. Man atrodo, kad čia viskas paprasta ir aišku, bet teisininkai žiūri šiek tiek kitaip“, – kalbėjo europarlamentaras.
Į sankcijas neįtraukti rusai toliau Europoje nevaržomai gali pirkti namus ir butus. Lietuvoje – taip pat. Registrų centro duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo virš 500 nekilnojamojo turto objektų. Tokiais tempais pirkdavo ir iki karo.
„Reiškia, turi daug pinigo“, – pastebėjo A. Kubilius.
ES dar pavasarį diskutavo, ar uždrausti Rusijos piliečiams pirkti nekilnojamąjį turtą bendrijoje, bet sutarimo rasti nepavyko.
„Na žinote, kai kurie vis dar galvoja, kad Rusijos visuomenė yra viena, o Putinas ir jo režimas yra kita“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Taip sako ir Seime viešėjęs Vokietijos analitinio centro vadovas Ralf Fucks – drausti reikia tik atsakingus už karą.
„Turime sudaryti sąlygas Rusijos demokratams, kurie nori gyventi Europoje. Manau, turėtume suteikti jiems galimybę apsigalvoti“, – LNK kalbėjo Liberalaus modernumo centro vadovas R. Fucks.
Lietuvai paskelbus, kad be pagrindo važiuojantys rusai bus apgręžti, kertančiųjų mūsų sausumos sieną sumažėjo perpus – per parą būna apie 1 tūkst. rusų. Anksčiau būdavo 2 tūkst.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
