VST yra ginkluotųjų pajėgų dalis, karo atveju tarnybos pareigūnai veiktų su kariuomene. O policija nėra ginkluotųjų pajėgų dalis – karo atveju policijos funkcijos nesikeičia. Prijungus VST prie policijos šalies gynyba netektų maždaug bataliono kariauti apmokytų karių. Sumanymo priešininkai teigia, kad tokiu būdu bandoma gelbėti itin sunkius laikus išgyvenančią policiją.

Vienas iš tarnybos sunaikinimo šalininkų yra Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis savo sumanymą grindžia tuo, kad tokiu būdu būtų išvengta valdymo striginėjimų, valdymas būtų efektyvesnis. Iš parlamentaro nepavyko gauti aiškaus atsakymo dėl žalos valstybės gynybai. Galų gale jis pasakė, kad tai „tik idėja ir nieko kito“. Pasak politiko, prieš VST prijungimą prie policijos reiktų keisti įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, o tai užimtų ne vienerius metus.

Parlamentaras neslepia, kad ir konservatorių partijos viduje nėra vieningos nuomonės dėl VST prijungimo prie policijos. Pasak jo, šiam sumanymui prieštarauja europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir kiti.

Generolas R. Pocius taip pat nesutinka su tarnybos pavertimu policija.

„Už Viešojo saugumo tarnybą galiu tvirtai pasakyti – tai labiausiai išvystyta ir modernizuota Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sistemoje institucija. Nuo 2016 metų tarnyba sugebėjo transformuotis į NATO standartus atitinkančią ginkluotę, kovinį komplektą ir ekipuotę. Tarnyba priimta į Europos žandarmerijos šeimą, turime nuolatinio atstovo poziciją Europos žandarmerijos pajėgų štabe, dalyvaujame jungtinėse specialiųjų pajėgų pratybose ir operacijose, kur tarnybai keliamos sudėtingiausios užduotys.

Per trejus metus tarnybos žmonės sugebėjo tarnybą pakeisti iš esmės – 100 proc. pakeista visų lygmenų ginkluotė ir specialiosios priemonės, integruota kolektyvinė sauga, vienintelė Baltijos šalyse įsigijo vandens patrankas, sukurtas Taktikos vadovas, sukurta ir efektingai veikia grėsmių ir krizių valdymo sistema ir operacijų sprendimų priėmimo procesas ir valdymas pagal tarnybos kompetenciją, sistemingas nuolatinis kovinis rengimas keliais lygmenimis pagal vykdomas funkcijas“, – sako R. Pocius.

Pasak generolo, prie VST prijungus pasieniečių Visagino dalinį, tarnyba ir toliau eina modernizacijos ir transformacijos keliu. Tarnyba vienintelė turi suderintus su Lietuvos kariuomene ir patvirtintus Valstybės gynybos ir mobilizacijos planus, pagal kuriuos vyksta karinis kovinis rengimas ir darnus darbas ir pratybos su Lietuvos kariuomene ruošiantis Valstybės gynybai.

„Visi šie greiti pakitimai – dėl tarnybos aiškaus matymo ir siekiamo tikslo, bei teisingų ilgalaikių prioritetų sudėliojimo. Noriu pabrėžti, kad tarnyba visa tai padarė iš savo biudžeto, tiek kiek skiria Vyriausybė, niekada negaudama papildomų lėšų“, – sako generolas.

„Man nesuprantamas kitų VRM tarnybų vadovų nuolatinis dejavimas dėl senos sovietinės ginkluotės, kovinio komplekto stygiaus ar neturėjimo. Dabar dar ir Lietuvos kariuomenė nurenginėjama. Nors kiekvienais metais prašo papildomų lėšų ir jas gauna milijonais, tačiau niekaip niekas nesikeičia. Tuomet kyla logiškas klausimas – kur dingsta pinigai, kaip vadovai dėlioja įsigijimų prioritetus?

Ką mes turime šiandien – paminėsiu keletą pavyzdžių kad būtų aiškiau. Jeigu 2020 metais VST 96 proc. pareigūnų galėjo pakelti atlyginimus, tai 2022 metais – tik 11 proc. o 2023 metais pagal skirtas lėšas – 0 proc. Jeigu 2022 metais policijai skirta papildomai 37 milijonai eurų, tame tarpe ir pareigūnų motyvacijai auginti, tai VST – 0. Pabrėžtina, kad VST vienintelė tarnyba VRM sistemoje neturinti profesinio rengimo, nors pagal Vidaus tarnybos statutą negalime priimti pareigūnų nebaigusių profesinio rengimo.

Tačiau VRM piktybiškai nereaguoja į mūsų problematiką ir netgi kenkia, kad to neturėtume, pavyzdžiui – iš Vyriausybės posėdžių išiminėja klausimą dėl VST nuostatų pakeitimo. Todėl 2020 metais VST pareigūnų nekomplektas buvo 7–9 proc., per paskutinius dvejus metus jis jau virš 30 procentų.

Esu įsitikinęs, kad VRM vadovybė net nežino kiek VST turi pajėgumų ir kokios apimties funkcijas vykdo. VRM visiškai negeba organizuoti jungtinių operacijų, suvaldyti grėsmių ar krizių. Tai ne tik parodo VRM kompetencijos lygį, bet ir iššaukia ekstremalias ar ypatingas situacijas.

Galima minėti ir daugiau pavyzdžių, tačiau pabrėžtina, kad VRM visiškai nereaguoja ir ignoruoja tarnybą, į tarnybos keliamas problemas ir siūlymus, nuo Vidaus statuto pakeitimo, profesinio rengimo iki krizių suvaldymo, COVID-19, migrantų, pasirengimo Valstybės gynybai karo akivaizdoje.

VRM netgi specialiai kelia chaosą nevykdydama jokių jų pačių pasirašytų operacinių planų, tvarkų, netgi įstatymų. Tai akivaizdus VST vedimas į sunaikinimą. Jie patys jau viešai pradėjo kalbėti apie prijungimą prie policijos, institucijos kurioje visos reformos veda į krachą. Tai būtų nusikaltimas Valstybės saugumo atžvilgiu“, – tvirtina generolas R. Pocius.

„Apibendrinant, kas vyksta šiandien valstybėje – nesutarimai dėl vokiečių brigados, Lietuvos kariuomenės nurenginėjimas, migrantų sukelta krizė ir jos nesuvaldymas, Rusijos piliečiai laisvai kerta Valstybės sieną, tai reiškia kad tik laiko klausimas kada susikurs nauja penktoji kolona, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Valstybės saugumo departamento (VSD), Generalinės prokuratūros, VST, teismų ir kitų specializuotų tarnybų biudžetų mažinimas ir silpninimas, 90–ųjų ATAS ir Lietuvos kariuomenės profesionalios ir aukštą potencialą turinčios karininkijos raganų medžioklė ir atsikratymas – tai grėsmė Valstybės saugumui ir gynybai, nuodėmė, kuri ilgai neatsiplaus.

Valstybės praskolinimas, Lietuvos verslo ir kapitalo naikinimas, ir paistalai apie užsienio didelių investicijų pritraukimą – tai yra dar pavojingiau dėl Valstybės išlikimo. Tegu Vyriausybė susiskaičiuoja kiek užsienio investicijų pabėgo iš Lietuvos, kiek tarptautinių institucijų atsisako skolinti Lietuvai, o nepučia dūmų uždangos visuomenei“, – teigia R. Pocius.

Lietuvos kariuomenė sumanymo VST prijungti prie policijos nekomentuoja.

Lietuvos kariuomenės vado atstovė spaudai majorė Rūta Montvilė: „Šiuo momentu klausimas daugiau politinis, nes kalbama apie politinius sprendimus. Kol jų nėra, tiksliau, kol nėra tikslių sprendimų, neturime, ką komentuoti“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)