Pasienyje kalbintas gyventojas pasakojo, jog į Lietuvą vyksta dirbti.
„Esu iš Kirgizijos. Į darbą Lietuvoje Šiauliuose vykstu“, – sakė jis ir teigė, kad kartu atvyko ir draugai.
Gyventojas kalbėjo, jog yra vairuotojas ir į Lietuvą vykstą pirmąjį kartą.
Pasieniečiai pastebi, kad trečiųjų šalių piliečių, kaip šis kirgizas, gausiausia. Daugiausia jų Lietuvoje įsidarbinę vairuotojais, nemažai jūrininkų. Kiti į mūsų šalį ateinantys sako irgi į darbą skubantys ar artimųjų lankyti.
„Einu į darbą. Tauragėje aš gyvenu ir žmona ten gyvena“, – sakė kalbintas pašnekovas pridūręs, jog dirba Sovetske.
Kitas sutiktas Kaliningrado gyventojas teigė einantis į Šilutę, kur dirba suvirintoju. Taip esą vaikšto ne itin dažnai, tik kai iškviečia.
Iš Panemunės į Sovetską žmonės sako einantys pas draugus ir gimines.
„Į kapines nueisiu, po miestą pasivaikščiosiu – seniai buvau. Pusbrolis ten, mama ten guli. Aš pati iš Sovetsko“, – kalbėjo gyventoja.
Kasdien sieną ties Panemune kerta apie 200 žmonių. Dalis sako, kad į Kaliningrado sritį atskrido arba skuba į jos oro uostą.
Rusija pranešė padidinusi skrydžių į Kaliningradą skaičių iš Vidurio Rytų ir Azijos, tad kilo baimių, kad Rusija ims vežti migrantus į Kaliningradą ir siųs juos per sieną.
„Šiai dienai mes tokios grėsmės neįžvelgiam. Pajėgų, kurias mes turim, pilnai užtenka tam, kad užtikrintumėm kokybišką valstybinės sienos apsaugą esamuoju momentu“, – komentavo Bardinų pasienio užkardos vadas Raimondas Sauspreikšis.
Vėliau, jeigu situacija keisis, pajėgos, pasak jo, keisis.
Lenkai svarsto pasienyje su Kaliningradu statyti tvorą, Lietuva ir tvoromis ir vaizdo kameros jau apsaugota.
Panemunės miestelio, kurį nuo Rusijos skiria tik 400 metrų tiltas, gyventojai dėl grėsmių iš anapus Nemuno nesijaudina.
„LNK Žinios“ pakalbino vietos gyventojus. Visą reportažą galite rasti čia:
