Sveikas kraujospūdis ir žemas MTL cholesterolio lygis yra du gerai žinomi būdai, kaip sumažinti širdies ligų ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Netgi cukraus kiekis kraujyje, kuris ne taip plačiai laikomas širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniu, gali turėti didelę įtaką jūsų širdies sveikatai.
„Ilgainiui didelis cukraus kiekis kraujyje gali pakenkti kraujagyslėms ir nervams, kurie valdo jūsų širdį“, – aiškina Ligų kontrolės ir prevencijos centras.
Ekspertai teigia, kad be reguliaraus mankštinimosi ir visaverčiu maistu pagrįstos mitybos, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, sveikų riebalų ir liesų baltymų, yra dar vienas būdas, kaip galite pagerinti šiuos rizikos veiksnius.
Valgydami tam tikrą laiko tarpą, prasidedantį tam tikru paros metu, galite vienu ypu pagerinti cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Remiantis dviejų naujų tyrimų, paskelbtų žurnale „Cell Metabolism“, duomenimis, organizmo reakciją lemia ne tik tai, ką valgote, bet ir tai, kada ir kiek laiko valgote.
Poros tyrimų metu nustatyta, kad valgymas per 10 valandų langą be kitų privalumų gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Siekdami pavalgyti per 10 valandų, dauguma, kurie laikėsi plano, pusryčius atidėjo 1–2 valandoms, o vakarienę paankstino 1–2 valandomis. Taigi, jei pusryčius jie valgė 9.00 val. ryto, vakarienę jie valgė iki 19.00 val. Vakaro.
Tyrėjai nustatė, kad „TRE yra įgyvendinamas ir gali pagerinti kardiometabolinę sveikatą, ypač padidėjusios rizikos asmenims.“ Be to, ji gali padėti numesti svorio, teigia tyrėjai.
Tyrėjai šią naudą siejo su pastebėjimu, kad vėlyvas valgymas didino alkį, mažino 24 valandų leptino (baltyminio hormono, padedančio žmonėms jaustis sotiems) kiekį serume ir mažino energijos sąnaudas.
Tai taip pat pakeitė dalyvių genų raišką taip, kad ant kūno liko daugiau riebalų.
„Kartu šie pokyčiai po vėlyvo valgymo gali padidinti nutukimo riziką žmonėms“, – rašė tyrimo autoriai.
Be naudos, kurią pastebėjo tyrėjai, jie taip pat pažymėjo, kad tie, kurie valgė per riboto valgymo pertrauką, nepastebėjo jokio neigiamo poveikio. Tiesą sakant, kaip vieną iš ankstyvo riboto valgymo laiko rezultatų jie nurodė „pagerėjusią gyvenimo kokybę“.
„Jūs turite vidinį biologinį laikrodį, dėl kurio skirtingu paros metu jums geriau sekasi atlikti skirtingus dalykus“, – „NBC News“ sakė daktarė Courtney Peterson, Alabamos universiteto Birmingeme mitybos mokslų docentė.
„Atrodo, kad daugumos žmonių medžiagų apykaitai geriausias laikas yra nuo vidurnakčio iki vėlyvo ryto“, – pridūrė ji. Iš tikrųjų dėl „palankaus poveikio”, susijusio su ribotu valgymo laiku, kuris „turėtų pasireikšti mažesniu apnašų kaupimusi arterijose ir mažesniu širdies ir kraujagyslių ligų skaičiumi“, Peterson leidiniui sakė, kad nenustebtų, jei kada nors ateityje sulauktume rekomendacijų dėl valgymo pertraukų ar valgymo laiko.
