Pagal vidaus reikalų ministro įsakymą, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl riaušių, kas aptariamu atveju buvo padaryta rugpjūčio 10 dienos vakarą, „teritorinės policijos įstaigos, kurios veiklos teritorijoje prasidėjo riaušės, viršininkas nedelsdamas priima įsakymą pradėti operaciją „Vėtra“, o operacija nutraukiama, kai nutrūksta riaušes sukėlę veiksmai.
Kalbėdamas su Delfi S. Gagas sutiko, jog vidaus reikalų ministro įsakymas dėl riaušių ir jų likvidavimo su operacija „Vėtra“ yra, bet, pasak jo, yra ir aplinkybės. Būtent jos, buvusio komisariato viršininko teigimu, ir nulėmė jo sprendimą neskelbti „Vėtros“.
S. Gagas pasakojo, jog policija situaciją prie Seimo kontroliavo, riaušės neplito, „nebuvo daromi nuolatiniai pažeidimai“, „nebuvo nuolatinio pareigūnų, asmenų žalojimo“. O pareigūnai esą buvo sužaloti tik aktyvios fazės metu.
Policija, siekdama numalšinti neramumus, pasak S. Gago, taikė įtikinėjimo modelį „nutraukti neteisėtus veiksmus“. O jei būtų buvusi paskelbta „Vėtra“, jo manymu, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai butų veikę kitaip panaudodami specialiąsias priemones.
Rugpjūčio 10-osios vakarą bendradarbiaujant su VST buvo nesklandumų, trūko bendro veiksmų koordinavimo, pažymėjo buvęs komisariato viršininkas.
– Skelbta, kad riaušių prie Seimo metu jūs atostogavote. Ar tai tiesa?
– Rugpjūčio 10 dieną ryte aš buvau atostogose. Kai situacija keitėsi, gavau informaciją, kas vyksta, atvykau į vyriausiąjį policijos komisariatą, informavau policijos generalinį komisarą (Renatą Požėlą – Delfi), kad aš grįžtu iš atostogų ir pradedu darbą. Tai buvo apie 21 val. – kažkur 21.12 val. vakaro.
– Tai jūsų riaušių metu niekas nepavadavo, ar ne?
– Rugpjūčio 10 dieną situacija eskalavosi nuo 17 val. Iki tam tikro momento apskrities viršininko pareigas vykdė mano pavaduotojas Mindaugas Stravinskas. Kai aš grįžau ir gavau policijos generalinio komisaro sutikimą sugrįžti iš atostogų, tuomet atvykęs į vyriausiąjį policijos komisariatą apsirengiau uniformą ir įsitraukiau į visus darbinius reikalus.
– Jūs oficialiai buvote atšauktas iš atostogų?
– Buvo žodinis atšaukimas, 21 val. vakare įsakymo niekas neparuošė, bet paskui viskas buvo suforminta, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, visa kita – tai buvo padaryta.
– Tai jūs buvote tas žmogus, kuris nusprendė nepaskelbti „Vėtros“. Ar gerai suprantu?
– Pagal vidaus reikalų ministro įsakymą, taip, apskrities viršininkas priima sprendimą dėl „Vėtros“. Aš nepaskelbiau „Vėtros“, visiškai teisingai.
– Kodėl taip nutarėt?
– Visuma aplinkybių man leido priimti tą sprendimą.
Pirma, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų nebuvo tuo metu tiek, kad mes galėtumėm perduoti situaciją valdyti jiems. Neturėjome tokių duomenų, kad jų bus pakankamai.
Tuo metu, kai aš atvykau, jau buvo virš 200 policijos pareigūnų, kurie buvo prie Seimo, jau buvo įvykdytas minios atstūmimas nuo Seimo vartų. Tiesa, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal riaušes, VST nebuvo.
Siekėme išvengti kuo didesnės žalos. Tuo metu – atstūmimo momentu – buvo pasipriešinimas, bet atvykus toliau nebuvo niokojamas nei turtas, nebuvo nei masinių neramumų – jie buvo, bet nebuvo poreikio tą minią sklaidyti. Tai buvo lokalus minios konfliktas, nepasitenkinimo reiškimas ir panašiai. Nebuvo aktyvių veiksmų. Taip, jie buvo ant važiuojamosios dalies, rėkė, šaukė, darė kitus veiksmus.
Minia buvo įspėjama atsitraukti, nepažeidinėti viešosios tvarkos. Buvo taikomas įtikinėjimo modelis nutraukti neteisėtus veiksmus. Nematėm poreikio [skelbti „Vėtros“] ir siekėm neeskaluoti didesnio konflikto, neiššaukti didesnio masto protesto, o situaciją lokalizuoti.
Policija kontroliavo tą situaciją, buvo daugybė žmonių, žurnalistų, aišku, temo, darėsi situacija tokia, kad aikštelė prie Seimo neapšviesta.
Buvo tam tikrų nesklandumų bendradarbiavimo su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais, jie neinformavo policijos apie savo išvykimą iš Seimo, tas vėlgi iššaukė minios reakciją ir pasipriešinimą, kai atsidarė vartai ir išvažiavo automobilis. Paskui mums buvo paaiškina, kodėl tai buvo padaryta.
Bet vėliau tie veiksmai buvo sukoordinuoti, sukontroliuoti ir priimti tam tikri sprendimai sulaikyti asmenis, dariusius nusikalstamas veikas. Policijos tai buvo sprendimas, o ne VST pareigūnų sprendimas, kaip sako buvęs generolas R. Pocius (pareigų netekęs VST vadas Ričardas Pocius – Delfi).
Dar norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų patirtį su VST pareigūnais, darbą COVID-19 metu, kai policija turėjo kontrolės postus. Mes dirbome su jais kartu, tačiau pasitaikydavo atvejų, kad VST pareigūnai nevykdydavo vidaus reikalų ministrės įsakymų, tam tikrais atvejais palikdavo postą ir mums tai buvo staigmena. Arba tam tikromis dienomis neatvykdavo į darbą, į postą, kur turėjo dirbti kartu su policijos pareigūnais.
Aplinkybių visuma leido man priimti tą sprendimą tuo metu neįvesti plano „Vėtra“.
Atkreipiu dėmesį, kad tuo pat metu buvo situacija įtempta ir riaušės prasidėjo – gavom informaciją iš VST, kad reikalinga pagalba – Rūdninkuose, migrantų stovykloje. Mano sprendimu buvo pakelti policijos pareigūnai iš poilsio, iš atostogų vieno iš apskrities komisariatų ir buvo nusiųsti į pagalbą į stovyklavietę užtikrinti viešąją tvarką, ir sulaikyti iš stovyklos pasišalinusius asmenis.
– O Rūdninkuose (ikiteisminis tyrimas dėl riaušių čia taip pat pradėtas rugsėjo 10-ąją – Delfi) irgi „Vėtra“ nebuvo paskelbta?
– Ne, „Vėtra“ nebuvo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Situacija buvo suvaldyta ir „Vėtra“ nebuvo paskelbta Rūdininkuose.
– Dar grįžtant prie riaušių prie Seimo. Jeigu būtų buvusi įvesta „Vėtra“, kaip būtų riaušės valdomos kitaip? Nepaisant to, kad visas vadovavimas būtų perduotas VST.
– Kaip būtų, turbūt šiai dienai sunku pasakyti.
– Ar būtų, pavyzdžiui, daugiau fizinės jėgos panaudota?
– 2009 metais vyko riaušės prie Seimo ir tuomet buvo įvesta „Vėtra“, tuomet matėsi, kokia situacija buvo, kaip buvo valdoma visa tai. Iš tiesų buvo ir nukentėjusių asmenų žymiai daugiau, sužeistų asmenų, žala buvo tikrai padaryta tuo metu didesnė negu šiuo atveju praėjusiais metais rugpjūčio 10 dieną.
Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai veiktų, mano supratimu, truputėlį kitaip panaudodami specialiąsias priemones.
Siekiant apsaugoti susirinkusius žmones, įvertinus tai, kad situacija neplito, nebuvo daromi nuolatiniai pažeidimai, policija kontroliavo situaciją [nebuvo įvesta „Vėtra“]. Minia toje aikštelėje buvo, šūkavo, rėkavo, pažeidinėjo viešąją tvarką, bet vėlgi buvo tamsa, buvo priimti tam tikri taktiniai sprendimai ir situacija buvo suvaldyta.
– Kaip VST darbą riaušėse vertinat? Gal pamenate, kada pareigūnai atvyko, ar atvyko, jūsų matymu, laiku?
– Darbas buvo aptartas praėjusiais metais Vidaus reikalų ministerijoje, kur dalyvavau aš, policijos generalinis komisaras, buvo kviečiamas Viešojo saugumo tarnybos vadas R. Pocius, jis nedalyvavo. Mes ten aptarėm situaciją, įvertinom. Dalyvavo vidaus reikalų ministrė, viceministras. Manau, buvo atlikti tie veiksmai, buvo išsakyta, kas turėjo ir galėjo būti padaryta kitaip užtikrinant sklandesnį bendradarbiavimą.
Šiai dienai vėl reikia po maždaug 15 mėnesių prisiminti, kas buvo ir su laikais, tai yra iš tiesų sudėtinga. Bet apie tam tikrus momentus galiu pasakyti.
VST pareigūnų išvykimas iš Seimo, atvykimas, kuomet policija nežinojo, buvo staigmena ir sukėlė minios reakciją, pasipriešinimą, vienų ir kitų daiktų mėtymą, žalojimą turto, transporto priemonių ir panašiai. Tam tikri akivaizdūs buvo veiksmai ir tas koordinavimas rodo, kad jis turėjo būti, o jo nebuvo.
Po viso šito mes apsitarėm dar Seime su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais, kai planavome išsklaidymo, sulaikymo operaciją ir renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu, pagal Baudžiamojo kodekso 283 straipsnį (Riaušės – Delfi).
Dar kartą noriu pabrėžti, kad neturėjo policija jokios išankstinės informacijos nei iš partnerių, nei pati apie galimas grėsmes, kaip kad Viešojo saugumo tarnybos vadas minėjo – netgi iš karto praėjusiais metais po šių įvykių tam tikrose televizijose, kad buvo, žinojo, nepasiruošė.
Vilniaus apskrities policija, Policijos departamentas ar mūsų kiti partneriai mums nebuvo pateikę informacijos apie rugpjūčio 10 dieną. O jeigu generolas ją turėjo, buvo prašymai ją pateikti.
– Bet gal visgi aikštėje prie Seimo, kai situacija eskalavosi, iš esmės buvo veikiama pagal „Vėtrą“, tik operacija taip nevadinta?
– Ne, „Vėtra“ nėra stebuklingas žodis, kuris išsprendžia visas situacijas. Tai yra tik pavadinimas ir dokumentas, kuris numato, kaip turėtų būti veikiama.
Šiuo atveju yra reali situacija vietoje ir įvertinus kompleksą aplinkybių buvo priimti [sprendimai] – ir mano atvykimas, nutraukimas atostogų buvo, kad kuo tiksliau ir geriau žinotume, kokia yra situacija.
Generolas komentuoja, kad reikėjo „Vėtrą“ įvesti, aš nežinau, kur jis buvo, iš kur jis vadovavo, iš kur netikslią informaciją pateikia visuomenei apie tam tikrus sprendimus.
Formaliai, jeigu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, yra vidaus reikalų ministro įsakymas, reglamentuojantis „Vėtros“ įvedimą. Bet yra ne tik šis įsakymas, yra daugiau aplinkybių.
– O buvo nepasitikėjimo VST, kad tarnyba netinkamai susitvarkys su riaušėmis ir dėl to nebuvo paskelbta „Vėtra“ ir perduotas vadovavimas VST?
– Aš jau pradžioje pokalbio minėjau, kad buvo atvejų, kai VST pareigūnai palikdavo policijos pareigūnus kelio kontrolės punkte ir išvažiuodavo. Buvo atvejų, kuomet pareigūnai neatvykdavo kartu dirbti su policija. Galbūt visos tos aplinkybės kažkiek [lėmė], bet nesakyčiau, kad tai pagrindinis argumentas.
Pagrindinis argumentas buvo tai, kad policija kontroliavo situaciją, nebuvo plitimo, nebuvo nuolatinio pareigūnų, asmenų žalojimo ir panašiai. Tik aktyvios fazės metu pareigūnai buvo sužaloti. Bet reikia konstatuoti, kad net ir per nusikaltėlių sulaikymo operacijas būna pasipriešinimas ir būna sužalojami pareigūnai.
Dėl pasitikėjimo kaip tarnyba, tai tikrai nieko nėra, mes kartu su jais dirbome, nereikėtų išskirti, kad policija nepasitikėjo VST ir panašiai. Buvo tam tikrų aplinkybių visuma ir buvo priimti tam tikri sprendimai <...>.
Policija siekė, kad kuo mažiau būtų sužalota žmonių, kuo mažesnė jėga būtų naudojama, kad būtų taikomas įtikinėjimo metodas nutraukti neteisėtus veiksmus, [siekta] deeskaluoti situaciją ir užtikrinti viešąją tvarką.
Policijos įstatymas, Viešojo saugumo tarnybos įstatymas leidžia policijai pasitelkti ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus užtikrinti viešajai tvarkai. Nekalbant apie [viešosios tvarkos] atkūrimą, tai yra viena sudėtinė dalis, ir teises turi ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai – bendrąsias teises, nusikaltėlius sulaikyti ir panašiai.
Neapsiribokime vien tik žodžiu „Vėtra“.
– Jei ateityje kils masinių neramumų, panašių riaušių, ar sakytumėt, kad reikėtų vengti plano „Vėtra“ ir bandyti situaciją išspręsti kitais būdais?
– Įvykiai parodė ir po to kitas mitingas buvo praėjusių metų rugsėjo 10-ąją, policija dėjo ir deda ir, manau, dės visas pastangas, kad būtų neeskaluojama situacija, o deeskaluojama.
Mes nenorime, kad būtų kuo daugiau sužeistų, sužalotų, suniokotas turtas. Vertinkime bendrąją situaciją pasaulyje: „Black lives matter“ Amerikoje (judėjimas, skirtas taikiais būdais kovoti su rasizmu, institucine diskriminacija ir policijos pareigūnų smurtu prieš juodaodžius žmones – Delfi), kai buvo sužaloti pareigūnai.
Juk tai ir mūsų šalies piliečiai, jeigu jie turi tam tikras nuomones, jie gali reikšti jas. Mūsų tikslas užtikrinti viešąją tvarką, o ne tai, kad eskaluoti situaciją, daryti ją įtemptesnę.
– Ačiū jums, kad pasikalbėjote.
