Prestižinėje vietoje – žemgrobystės skandalas
Vis dėlto Vilniuje, Birutės gatvėje, V. Šikšniui atlaisvinus valstybinę žemę, iškilo nauja problema. Panašu į tai, kad profesoriaus kaimynai taip pat nutarė savo kiemo valdas praplėsti valstybinės žemės sąskaita. Ir dėl to šalia ištaigingo kotedžo išdygo nauja metalinė tvora, galbūt patenkanti į valstybinę žemę.
Apie Žvėryne užimtą valstybinę žemę Delfi rašė dar 2017 metais. Tuomet valstybinės institucijos pripažino, kad V. Šikšnio namų valda praplėsta valstybinės žemės sąskaita.
Taigi, ilgus metus visuomenei naudotis valstybine žeme neleido neteisėtai pastatyta tvora.
Delfi publikaciją galite rasti čia.
Birutės gatvėje esantį kotedžą supa puiki aplinka: šalia teka Neris, perėjus pėsčiųjų tiltą patenki į Vingio parką, greta nėra judrių miesto gatvių. Žalumos šioje vietoje tikrai netrūksta, tačiau kotedžo savininkams to buvo negana. Nuspręsta užimti šalia namo esančią valstybinę žemę.
Tiesa, pats profesorius aiškina, kad tvorą tvėrė ne jis. Jo teigimu tai padarė buvę savininkai. „Taigi, aš valstybinės žemės tvora netvėriau, bet buvau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įpareigotas ją pašalinti“, – teigė V. Šikšnys.
Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams situacija šioje Vilniaus vietoje gerai žinoma. Ir pareigūnai šią vietą lanko jau seniai. Jie nustatė, kad į valstybinę žemę patekti trukdo nelegaliai pastatytos tvoros.
Vis dėlto Vilniaus universiteto biochemikas, fizinių mokslų daktaras nebuvo linkęs sutikti su pareigūnų nurodymu atlaisvinti valstybinę žemę, todėl jiems teko su profesoriumi bendrauti teisme.
„Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014-10-06 atliko valstybinės žemės naudojimo kontrolę šalia žemės sklypo, esančio Birutės g. 38C. Patikrinimo metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad valstybinėje žemėje pastatyta tvora, kuri užima apie 307 kv. m. valstybinės žemės, kuris buvo pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Ji pateikė teismui ieškinį, prašydama teismo įpareigoti V. Šikšnių savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo Birutės g. 38C pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo Birutės g. 38C pastatytą medinių elementų tvorą ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo“, – taip situaciją 2017 metais Delfi pakomentavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialistė Reda Grikšaitė.
Kaimynai neteisėtą tvorą nugriovė
Verta paminėti ir tai, kad NŽT priekaištų turėjo ne tik V. Šikšniui, bet ir kitam kotedžo gyventojui, kurio, Registrų centro duomenimis, tarp kotedžo bendrasavininkų jau nėra.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė teismui ieškinį, prašydama įpareigoti savininką savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo Birutės g. 38A pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo Birutės g. 38A pastatytą medinių elementų tvorą ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo“, – anuomet Delfi informavo R. Grikšaitė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino. R. Grikšaitė teigė, kad tuomet savininkui buvo nustatytas šešių mėnesių terminas gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jo negavus ir nepateikus VTPSI, įpareigojo savininką per tris mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje stovinčią tvorą.
„Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017-03-30 pakartotinai atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta“, – teigė R. Grikšaitė.
Byla pasiekė teismą
Grįžkime prie V. Šikšnio. 2021 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė profesoriui nepalankų teismo sprendimą.
Statybos inspekcija teismui nurodė, kad šalia atsakovui V. Šikšniui ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo valstybinėje žemėje buvo pastatyta 39,23 m ilgio ir 1,7 m aukščio medinių elementų tvora.
Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimą nustatė, kad kad žemės sklypo savininkai tvora yra užėmę maždaug 307 kv. m valstybinės žemės.
„Ieškovės teigimu, tvoros statybai būtina turėti valstybinės žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Statybų patikrinimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu privalomas statybą leidžiantis dokumentas statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui pateiktas nebuvo. <...>. Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies imperatyvius reikalavimus“, – rašoma teismo sprendime.
Ten pat nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas surašė 2014 m. lapkričio 26 d. savavališkos statybos aktą. Tą pačią dieną atsakovui buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo atsakovui nurodyta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 26 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovo prašymu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2015 m. rugpjūčio 25 d. aktu nustatyta, kad aukščiau minėtas privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Taip pat pažymėjo, kad statybą leidžiantis dokumentas ieškovei nebuvo pateiktas.
Kitas trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas – pateiktame atsiliepime į ieškinį taip pat prašė jį tenkinti. Žemės sklypas patenka į kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies – teritoriją. Todėl tokiu atveju turėjo būti gautas Kultūros paveldo departamento pritarimas tvorai. Tačiau jo nebuvo.
„Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui supaprastintas statybos projektas naujo nesudėtingo statinio statybai pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Vilniaus skyrius nėra pritaręs“, – tokią poziciją teismui pateikė KPD.
Nusipirkti valstybinės žemės profesoriui nepavyko
Tuo metu atsakovas V. Šikšnys pateikė priešieškinį, kuriame prašė: ieškovės ieškinį atmesti; atsakovo priešieškinį tenkinti ir nustatyti savavališkos statybos padarinio – tvoros, esančios šalia žemės sklypo įteisinimui papildomą terminą, įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. parengti tvoros projektą, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Taigi, reziumuojant V. Šikšnys siekė išsipirkti valstybinę žemę, kuri buvo aptverta tvora. Tačiau jam to nepavyko padaryti.
Nors esanti tvora visuomenei neleido naudotis valstybine žeme, profesorius teisme laikėsi kitos nuomonės. Jo vertinimu, užtverta valstybinė žemė žalos niekam nedaro.
„Pažymėjo, kad savavališkos statybos padarinio – tvoros, pastatymas (termino tvorą įteisinti pratęsimas) nei aplinkai, nei visuomenės interesams jokių neigiamų pasekmių nesukelia“, – tokios pozicijos teisme laikėsi profesorius.
Tuo metu Statybos inspekcija teisme priminė, kad profesorius jau yra sulaukęs vieno nepalankaus teismo sprendimo: „Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu administracinėje byloje atsakovo V. Š. prašymą pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui atmetė.“
Profesoriui nepalankus teismo sprendimas
Vis dėlto teisėjas Igoris Kasimovas nusprendė Statybos inspekcijos ieškinį patenkinti visiškai, V. Šikšnio priešieškinį atmesti.
„Taigi, ginčo tvoros, kaip nesudėtingo inžinerinio statinio (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16, 30 ir 84 dalys), įteisinimas teisinėje situacijoje, kai nuo 2019-01-01 atsakovas neturi valstybinės žemės valdytojo ar naudotojo teisių, yra draudžiamas. Tai suponuoja, kad ir faktinė aplinkybė, jog atsakovas 2021-05-18 prašymu kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo / pertvarkymo projekto, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.
Dėl minėto teisinio reguliavimo konstatuotina, kad nesant duomenų apie atsakovo turimas valdymo ar naudojimo teises į valstybinę žemę, ant kurios yra ginčo tvora, ieškovė pagrįstai reikalauja per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę. Teismas sutinka, kad nurodytas terminas yra pakankamas ir atitinka protingumo kriterijų“, – konstatavo teismas.
Konstatavus, kad ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas, iš atsakovo V. Šikšnio priteistina į valstybės biudžetą 88,66 Eur bylinėjimosi išlaidų: 31 Eur žyminio mokesčio (mokėtinas žyminis mokestis ieškinio padavimo metu) ir 57,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Taigi, teismas įpareigojo atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę.
Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Aurimas Žukauskas Delfi teigė, kad „sprendimas buvo skųstas, bet Vilniaus apygardos teismas skundą atmetė“.
Tvora jau griuvo
Tu metu Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi teigė, kad inspektoriai nuvyko į vietą ir nustatė, kad profesorius teismo sprendimą įvykdė.
„Statybos inspekcijos 2022-07-13 teismo įpareigojimo pašalinti statybos padarinius įvykdymo patikrinimo metu patvirtinta, kad teismo sprendimas įvykdytas – atsakovas nugriovė valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio Birutės g. 38C, Vilniuje, pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkė statybvietę“, – Delfi informavo R. Kėkštienė.
Delfi žurnalistai nuvykę į vietą taip pat įsitikino, kad tvoros valstybinėje žemėje jau nebėra. Dabar visuomenė vėl gali naudotis valstybine žeme.
Tačiau pastebėjome, kad tvoros vietoje buvo išrikiuoti augalų vazonai. Taigi, profesoriaus paklausėme, ar jis neturi planų tvorą valstybinėje žemėje pakeisti želdiniais ir taip riboti žmonių lankymąsi?
Tačiau atsakymo į šį klausimą negavome. Vis dėlto nuvykę į teritoriją vėliau vazonų jau neradome.
V. Šikšnys Delfi atsiuntė savo komentarą: „Ačiū už paklausimą. Visų pirma, noriu patikslinti, kad mums kartu su žmona įsigijus kotedžą, kartu su jam priklausančiu žemės sklypu, kurio bendrasavininkas yra kaimynas, su mūsų sklypu besiribojantis valstybinės žemės sklypas jau buvo aptvertas tvora. Taigi, aš valstybinės žemės tvora netvėriau, bet buvau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įpareigotas ją pašalinti. Teisininkai rekomendavo išspręsti šią problemą išsiperkant įsiterpusį žemės sklypą, bet teisinės procedūros užsitęsė dėl skirtingų įsiterpusio žemės sklypo sąvokos interpretacijų. Teismui pripažinus statinį nelegaliu, tvora buvo pašalinta.“
Kaimyniniame sklype – nauja tvora
Nors visuomenė jau gali naudoti valstybine žeme, tačiau, panašu, kad dabar kiti šio Birutės gatvėje esančio kotedžo gyventojai galbūt užėmė kitą greta esantį valstybinės žemės lopinėlį.
Kaip jau rašėme, anksčiau NŽT yra nustačiusi pažeidimą ir Birutės g. 38A atveju, kai buvo neteisėtai užtverta valstybinė žemė.
Tačiau savininkas galiausiai įvykdė NŽT reikalavimą atlaisvinti valstybinę žemę.
Vis dėlto nuvykę į vietą užfiksavome, kad šiuo metu ir vėl atsirado tvora. Šįkart metalinė. Galbūt ja užtverta ir valstybinė žemė. Be to, valstybinėje žemėje, galimai atsirado trinkelių danga.
Nacionalinės žemės tarnybos paklausėme, ar dėl šio atvejo NŽT yra fiksavusi pažeidimą. NŽT atstovas Audrius Gelžinis nurodė, kad pakartotinis pažeidimas nėra fiksuotas.
Delfi dėl galbūt užimtos valstybinės žemės su klausimais kreipėsi į vieną iš namo gyventojų. Jis nurodė, kad nėra susijęs su galimu pažeidimu. Ir nukreipė į kitus savininkus. Namo gyventojas teigė, kad sklypo savininkas – Audris Barcevičius.
Patikrinę Registrų centro duomenis, pamatėme, kad vieni iš kotedžo savininkų yra A. Barcevičius ir Loreta Barcevičienė.
Registrų centro duomenimis, A. Barcevičius yra UAB „Barco Invest“ vadovas. Taip pat jis kartu su L. Barcevičiene yra šios įmonės steigėjai. Įmonė registruota jų gyvenamosios vietos adresu.
Delfi kreipėsi į sklypo savininkus komentaro. Tačiau atsakymų į elektroniniu paštu pateiktus klausimus negavome. Jeigu juos gausime publikavus straipsnį, jį iš karto papildysime.
