NSGK pirmininkas, kalbėdamas su Delfi, labai palankiai įvertino tai, kokį efektą davė į didelę dalį Rusijos piliečių nutaikytas draudimas atvykti į Lietuvą.
Tiesa, šiuo klausimu yra viena bėda: tūkstančiai Lietuvos sieną kirtusių rusų liko iki galo neapskaityti ir neaišku, ar jie Lietuvoje, ar į Rusiją grįžo per kokią nors kitą Europos valstybę.
Pastarasis variantas, anot pasieniečių, labiau tikėtinas.
Mano, kad bendras ribojimas būtų efektyvesnis
ES dar pavasarį diskutavo apie galimybę drausti Rusijos piliečiams, gyventojams ir juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamo turto Bendrijos valstybėse narėse, tačiau toks draudimas iki šiol nenugulė į jokį sankcijų Rusijai paketą.
„Kol kas į Europos Sąjungos ribojamas priemones nepavyko įtraukti ribojimo Rusijos Federacijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto ES valstybėse narėse, tačiau Lietuva su bendramintėmis ir toliau kelia būtinybę tai padaryti“, – Delfi komentavo Užsienio reikalų ministerijos (URM) Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.
Pasiteiravus, ar matytų poreikį drausti nacionaliniu lygiu Rusijos piliečiams pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, URM nurodė, kad tai nebūtų taip efektyvu.
„Bendras ES27 ribojimas visada yra efektyviau nei atskirų šalių sprendimai“, – teigiama atsakyme.
Tačiau Suomija, susidūrusi su itin dideliu rusų antplūdžiu po to, kai Maskva dėl karo Ukrainoje paskelbė mobilizaciją, svarsto sugriežtinti tvarką, pagal kurią ne ES ir Europos ekonominės erdvės piliečiai šalyje negalėtų įsigyti nekilnojamo turto, jei tai keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
Perka panašiai tiek, kiek anksčiau
Nepaisant to, jog keliame kolektyvinės atsakomybės klausimą už karą Ukrainoje ir Rusiją laikome priešiška šalimi, tai rusų neatgraso – nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje jie nekilnojamo turto įsigijo panašiai tiek, kiek ir anksčiau.
„NT sandorių rinka šiemet apskritai yra maždaug penktadaliu mažesnė nei prieš metus, bet iš esmės atitinka iki pandemijos, tai yra 2019 metais matytus rezultatus. Negalėtume teigti, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Lietuvoje ženkliai sumažėjo Rusijos piliečių įsigyjamo nekilnojamojo turto, statistika rodo, kad pirkimai išlieka panašiame lygyje“, – Delfi komentavo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Registrų centro duomenimis, per 2022 metų pirmąjį pusmetį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 524 NT objektus. Toks skaičiaus, pasak M. Samkaus, atitinka praėjusių metų tendencijas.
„Šis skaičius, galima sakyti, atitinka praėjusių metų tendencijas, nes per visus 2021 metus buvo įsigyti 1005 NT objektai. Ankstesniais metais įsigijimų būta mažiau: 2020 metais – 801, 2019 metais – 642, 2018 metais 649“, – vardijo Registrų centro atstovas.
Jis pasakojo, kad Rusijos piliečiai daugiausiai NT objektų įsigyja didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat šių miestų rajonuose, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, Kauno rajone ar Klaipėdos rajone.
„Iš mažesnių savivaldybių pagal įsigytų NT objektų kiekį labiau išsiskiria Molėtų rajonas, Visagino savivaldybė ir Švenčionių rajonas“, – pridūrė M. Samkus.
Rusijos piliečiai Lietuvoje daugiausiai įsigyja butus, taip pat žemės sklypus, sodybose esančius pagalbinius ūkio ar inžinierinius statinius, individualius gyvenamuosius namus.
Mano, kad draudimo reikia iš principo
Seimo Žmogaus tiesių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus nuomone, draudimas Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamo turto svarstytinas.
„Draudimas gali būti svarstytinas, bet apie jį diskutuojant reikia išlaikyti proporcingumo principą, ar siūlomos priemonės bus efektyvios, kokių konkrečiai šiuo atveju nacionalinio saugumo tikslų yra bandoma pasiekti. O žmonės, įsigyjantys nekilnojamą turtą valstybėje, į kurią negali atvykti, atrodo mažų mažiausiai keistai: yra apribotas ir vizų išdavimas, ir atvykimas“, – pažymėjo politikas.
Seimo NSGK pirmininko L. Kasčiūno įsitikinimu, drausti Rusijos piliečiams įsigyti NT Bendrijoje būtų principinis sprendimas.
„Kažkokio kapitalo, nuosavybės sutelkimo, kas darytų vidinį iššūkį mūsų nacionaliniam saugumui, dabar aš nematau. Bet čia moralinis klausimas – neturėk bendro su jais nieko apskritai ir viskas“, – Delfi komentavo Seimo narys.
„Tokiai idėjai labai rimtai pritarčiau, bet, jeigu taip, problemų yra daug daugiau, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
– Atsimenate kokį kovą, kai rusai pradėjo kariauti, kalbėjom, kad Italijoje, Prancūzijoje ir kitur plaukioja oligarchų jachtos, dabar yra turtas po sankcijomis, mes jį konfiskuosim ir parduosim, ir pinigus atiduosime ukrainiečiams.
Nors vienu atveju yra konfiskuota ir parduota? Ne, nes yra europinis reguliavimas. Europinis reguliavimas surėmintas taip, kad visa tai galima konfiskuoti ir parduoti, ir kažkam perleisti, bet paremti Ukrainos, jos atstatymo plano negali. Negali to net nacionališkai daryti, nes yra Europos integracija, Europos taisyklės. Tai tokius dalykus reikia pradėti daryti.“
Netiki, kad sprendimai bus greiti
Net jei ES ir imtųsi drausti rusams pirkti Bendrijoje NT, tai, politiko manymu, yra „žiauriai tolima perspektyva“.
„Jeigu mes negalim net jachtų, sankcionuoto turto konfiskuot, tai apie ką kalbėt“, – pridūrė jis.
Lietuvai uždraudus į šalį atvykti pramogauti nusiteikusiems rusams, sausumos transportu kertančių Lietuvos sieną rusų sumažėjo 50 proc., „LNK Žinioms“ nurodė Sienos apsaugos organizavimo valdybos viršininkas Saulius Nekraševičius.
Dabar, anot jo, per parą tokių būna apie 1 tūkst., kai anksčiau būdavo 2 tūkst.
S. Nekraševičiaus žiniomis, per paskutinį mėnesį dėl taikomų išimčių į Lietuvą įleista apie 30 tūkst. Rusijos piliečių, o apie 500 žmonių apgręžti.
Panašių skaičių, pasak L. Kasčiūno, ir buvo tikėtasi įvedus griežtesnius Rusijos piliečių įleidimo apribojimus.
Politikas pastebėjo, kad sprendimai veikia ir kaip atgrasymo priemonė, nes atvykstančiųjų srautai iš Rusijos yra mažesni nei anksčiau.
„Labai gerai. Aš manau, kad priemonė absoliučiai suveikė. Mes priėmėme labai savalaikį sprendimą, pasiuntėm signalą, kad per Lietuvą nevažiuotų, ir jie tai suprato. Gal rado kitų kelių: Gruzija, Suomija, dar kažkas.
Bet, mano požiūriu, mes labai laiku priėmėm sprendimą, suvaldėm krizę. Tai vienas iš geriausių sprendimų, koks tik galėtų būti“, – tikino L. Kasčiūnas.
Mišutis: atgal rusai grįžta per kitas valstybes
Europos Sąjungos sienos apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją iki spalio 9 dienos Lietuvos sieną ties Baltarusija ir Kaliningradu Rusijos piliečiai legaliai kirto daugiau kaip 363 tūkst. kartų, per tą patį laikotarpį išvykimų fiksuota mažiau – kiek daugiau nei 322 tūkst.
Taigi, 41 tūkst. kirtimų pasimetė: neaišku, ar dalis rusų pasiliko Lietuvoje, ar išvyko į kitas Europos valstybes ir, pavyzdžiui, per jas ir grįžo į Rusiją.
Pastarasis variantas, pasak L. Kasčiūno, labai tikėtinas.
„Mes gi negalim sužiūrėt, neįvedėm vidinės sienų kontrolės“, – pastebėjo jis.
Kad skaičių neatitikimas greičiausiai kyla dėl to, nes per Lietuvą į Europą patekę rusai atgal grįžta per kitas šalis, Delfi nurodė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
„Skaičiai nelabai ir gali atitikti, nes Lietuva yra pirmoji valstybė įvažiuojant į Europos Sąjungą. Tai yra tranzitinė valstybė, per kurią patenkama toliau į visą Šengeno erdvę <....> ir dalies keliaujančių tikslas yra ne ta valstybė, kaip šiuo atveju būtų Lietuva, bet vykimas toliau, be patikrų, gilyn.
Mūsų specifika ir nulemia tai, kad Rusijos piliečiai važiuoja ne tik su tikslu į Lietuvą ir po to atgal, bet jie važiuoja ir su tikslu sausumos keliu pasiekti kitas valstybes, ir per kažkur išvykti vėl į trečiąsias šalis – ar per Lietuvą, Latviją, ar kitą valstybę.
Norint pamatyti visą vaizdą, ar tie Rusijos piliečiai lieka Šengene apskritai, reikia imti viso regiono įvažiavimo, išvažiavimo skaičius ir žiūrėti, ar jie lieka, ar nelieka“, – komentavo G. Mišutis.
Dabar neatitikimų beveik nėra
Nelabai, pasak jo, įmanoma, kad dalis Lietuvos sieną kirtusių rusų pas mus ir būtų pasilikę.
„Tokių, kad liktų Lietuvoje, pasinaudoję šituo ir kažkur slapstytųsi, tokia tikimybė praktiškai labai nedidelė, nes bet kur tokį asmenį su pasibaigusio galiojimo viza ar policijai, ar pasieniečiams kažkur šalies viduje nustačius, jis būtų išsiųstas“, – tikino VSAT atstovas.
Lietuvai su išimtimis apribojus Rusijos piliečių įleidimą, paskutinėmis savaitėmis atvykstančių ir išvykstančių Rusijos piliečių skaičiai yra panašūs.
„Nuo rugsėjo 19 dienos faktiškai atvykusių ir išvykusių skaičiai yra išsilyginę, atsisijoja tie turistai <...>. Vakarykščiais (antradienio – Delfi) duomenimis, atvyko 43 800 Rusijos piliečių, išvyko 43 400 – labai nežymus skirtumas“, – pastebėjo G. Mišutis.
„Frontex“ duomenimis, daugiausia rusų į ES bando patekti per Suomijos ir Estijos pasienio kontrolės punktus, o bendrai atvykėlių esą mažėja dėl sugriežtintos Bendrijos vizų politikos bei Rusijos taikomų priemonių, užkertančių kelią šaukiamo amžiaus vyrams išvykti.
Skelbiama, kad dauguma į ES norinčių patekti Rusijos piliečių turi leidimus čia gyventi arba vizas atvykti, dalis turi dvigubą pilietybę.
Nuo Rusijoje paskelbtos mobilizacijos pradžios Rusijos piliečiai daugiausiai vyksta į bevizio režimo ir kitas lengviau pasiekiamas šalis – Gruziją, Turkiją, Kazachstaną, Uzbekistaną, Mongoliją.
Prognozuoja, kad atvykstančių rusų srautai mažės
Pasak „Frontex“, tikėtina, kad į Europą vykstančių Rusijos piliečių srautai mažės, nes ES ir toliau taiko griežtesnes vizų politikos priemones, o Rusija pasienyje įsteigė šaukimo į kariuomenę punktus.
Skaičiuojama, kad nuo karo Ukrainoje pradžios į ES per jos sausumos sienas atvyko daugiau kaip 1,379 mln. rusų, o tuo pačiu laikotarpiu daugiau kaip 1,341 mln. Rusijos piliečių grįžo į Rusiją.
