Puikūs, anot sociologo, ir A. Anušausko kolegos partijoje Seimo nario Lauryno Kasčiūno reitingai, su kuriais politikas išsiskiria konservatorių gretose.
„Lietuvos ryto“ paskelbtos, spalio 11–16 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai, didžiausio palaikymo sulauktų opozicijoje veikiantys socialdemokratai, toliau rikiuojasi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Penktoje vietoje yra atstovą Seime turinti partija „Laisvė ir teisingumas“, toliau – valdantysis Liberalų sąjūdis, opozicinė Darbo partija, Lietuvos regionų partija, Tautos ir teisingumo sąjunga ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Lyginant su ankstesniu mėnesiu, didesnių pasikeitimų partijų populiarumo lentelėje nėra – tendencingai mažėja tik Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ populiarumas.
Visuomenė nurimo
Ne itin keitėsi ir Vyriausybės vertinimas: rugsėjį pasitikėjimą ministrų kabinetu reiškė 19,5 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 46,9 proc., spalį pasitikėjimą reiškė 21,8 proc. apklaustųjų, nepasitikėjimą – 43,3 proc. Pokyčiai iš esmės fiksuojami paklaidos ribose.
Premjerę Ingridą Šimonytę rugsėjį palankiai vertino 27,2 proc. apklaustųjų, spalį – 29,4 proc. Rugsėjį ministrę pirmininkę nepalankia vertino 56,1 proc. apklaustųjų, spalį – 53,8 proc.
Atsižvelgiant į tai, kad nei ministrų kabineto, nei valdančiosios daugumos politikų vertinimas nepablogėjo, pasak sociologo, „Vilmorus“ vadovo V. Gaidžio, galima manyti, kad visuomenė palankiai žiūri į neseniai pristatytą kitų metų biudžeto projektą.
„Žiūrint į duomenis plačiau, galima sakyti, kad politikų vertinimai netgi kiek pagerėjo ir Vyriausybės reitingas paklaidos ribose paaugo į viršų, bet ne į apačią.
Rugsėjo mėnuo psichologiškai buvo labai sunkus dėl elektros kainų, energetikos ministro Dainiaus Kreivio pasirodymai televizijoje – atrodė, kad viskas labai blogai baigsis, kainos augs dešimteriopai. O šiuo metu labai daug kalbama apie kompensacijas, išmokas, biudžetą.
Populiariausias politikas prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, kad su biudžetu gerai padirbėta. Matyt, dabar toks apsiraminimo momentas lyginant su tuo, kaip buvo rugsėjį“, – Delfi komentavo V. Gaidys.
Gaidys: žmonės mano, kad prezidentas kritikuojamas be reikalo
Kaip minėta, palankiausiai Lietuvoje, kaip ir anksčiau, vertinamas prezidentas G. Nausėda: rugsėjį jį palankiai vertino 56 proc. gyventojų, spalį – 60,8 proc., rugsėjį nepalankiai vertinusių buvo 20,9 proc. respondentų, tiek pat ir spalį.
Spalį atliekant apklausą, viešumoje jau buvo kilusios diskusijos dėl prezidento pareiškimo apie Vokietijos kariuomenę, kurią jis palygino su merginomis.
„Vokietijos kariuomenė, žinote, nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi. Tai yra rimta kariuomenė, kuriai reikia pasiūlyti vedybų sutartį ir toje vedybų sutartyje turi būti labai aiškiai numatyti Lietuvos įsipareigojimai, ką mes padarysime, nes kitaip Vokietijos kariuomenė savo įsipareigojimų mums taip pat negalės vykdyti“, – BNS komentavo G. Nausėda kilus ginčui dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.
Buvo teigiančių, kad tokia retorika yra seksistinė ir nedera valstybės vadovui, tačiau tai nepaveikė šalies vadovo reitingų.
V. Gaidžio nuomone, tai susiję su visuomenės požiūriu į žiniasklaidą – esą, žmonių matymu, apie prezidentą ji kalba šališkai, tad ir nelabai turi svertų paveikti reitingus.
„Klausimas, kodėl kokie metai ar dveji žiniasklaidos vertinimas yra su minuso ženklu, o kažkada buvo aukščiau bažnyčios. Manyčiau, taip yra dėl tam tikro šališkumo, kaip respondentai vadina. Daliai žmonių atrodo, kad žiniasklaida šališka ir jiems pasirodė, kad čia tuščioje vietoje prezidentas labai daug kritikuojamas. Tai, matyt, neveikia, atvirkščiai netgi veikia“, – svarstė sociologas.
Reitingus numuštų didelis skandalas
Antroje sąrašo vietoje rikiuojasi krašto apsaugos ministras A. Anušauskas: rugsėjį palankiai jį vertinusių buvo 47,1 proc., spalį – 47,5 proc., nepalankiai vertinusių rugsėjį buvo 26 proc., spalį – 27,4 proc.
Ministro reitingų nepaveikė nei kritika jo pasisakymas dėl vokiečių brigados dislokavimo, nei opozicionierių mesti kaltinimai dėl esą slaptos informacijos atskleidimo sutuoktinei.
„Dabar jo reitingas aukščiausias per visą istoriją“, – pažymėjo V. Gaidys.
Krašto apsaugos ministro reitingai aukštumose laikosi nuo karo Ukrainoje pradžios ir tai, anot sociologo, gali pakeisti nebent labai didelis, pavyzdžiui, korupcijos, skandalas.
„Jis pataiko į kažkokią tinkamą intonaciją <...>. Yra mokėjimas pasakyti, yra kažkoks subjektyvumo, šiltumo momentas jo kalbose. Aš iš jo pirkčiau padėvėtą automobilį – va, pasitikiu kažkaip, – kalbėjo V. Gaidys. – Bet to, matyt, nepakanka, yra ir objektyvūs dalykai: sustiprėjo gynyba, nuosekliai daromi darbai. Neigiamų, kokių korupcijos, tarpininkavimo momentų nėra. Kol nebus, tol jis bus aukštai.“
„Kol neįvyks „šaukštų skandalas“, – pridūrė pašnekovas.
Jeigu palankiai vertinančių A. Anušauską dalis pasieks 50 proc., tada, pasak sociologo, šiam politikui bus galima pradėti matuoti prezidento postą.
„A. Anušausko reitingas auga po truputį ir visą laiką. Jeigu bus 50 proc., ir psichologiškai, ir aritmetiškai tai jau yra prezidentinis reitingas“, – teigė V. Gaidys.
Sociologas: Kasčiūno reitingas ėmė augti per migrantų krizę
Dėl pasisakymų apie vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje A. Anušauskas susikirto su kolega konservatorių partijoje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku L. Kasčiūnu.
Delfi žiniomis, po skandalo palankiai jį vertinančių dalis išaugo nuo 24,6 proc. rugsėjį iki 30,4 proc. spalį. Rugsėjį nepalankiai L. Kasčiūną vertino 27,5 proc., spalį – 24,5 proc. respondentų.
V. Gaidžio matymu, L. Kasčiūno reitingas dabar – puikus, nes vertinančių jį palankiai yra daugiau nei tų, kurie vertina neigiamai.
„Jeigu jį patalpintume bendrame sąraše, jis pagal palankių vertinimų skaičių būtų koks aštuntas po Kauno mero Visvaldo Matijošaičio. O jeigu vertintume pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą, jis būtų po socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, būtų penktas. Ne taip daug tų politikų, kurie turi teigiamą balansą, o L. Kasčiūnas yra vienas iš tų, nors jis negimė su geru reitingu“, – akcentavo V. Gaidys.
Ilgą laiką L. Kasčiūnas, pasak jo, bendrai turėjo neigiamą reitingą. Viskas esą pasikeitė, kai prasidėjus migrantų krizei prie sienos su Baltarusija nutarėme statyti fizinį barjerą, o L. Kasčiūnas šia tema ėmė kalbėti.
„Jo reitingo pakilimas prasidėjo ryšium su tvoros statyba nuo migrantų krizės. Jis turėjo daug ekspozicijų tvoros fone, buvo suvokiamas kaip vienas iš tų statybų liudininkų“, – kalbėjo V. Gaidys.
Dar sparčiau L. Kasčiūno reitingas, anot jo, ėmė augti karo Ukrainoje metu.
Trintis
„L. Kasčiūnas gal kietesnis nei A. Anušauskas <...>, bet jo dabar rezultatas sakyčiau, kad puikus, nedaug yra ypač konservatorių, kurie būtų su pliusu“, – teigė sociologas.
Nesutarimai tarp A. Anušausko ir L. Kasčiūno kilo dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – esą gal užtektų, jei brigada, krizės atveju, Lietuvoje būtų dislokuota per 10 dienų, o ne būtų čia nuolat.
Dėl to A. Anušauskas buvo iškviestas į NSGK, po posėdžio L. Kasčiūnas teigė, jog dėl brigados Lietuvoje tarp politikų yra bendras matymas.
Abu šie konservatoriai minimi kaip potencialūs kandidatai į partijos pirmininkus.
