Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslininkė Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad I. Vėgėlė, neatskleisdamas savo sprendimo dėl prezidento rinkimų, flirtuoja su potencialiais rinkėjais ir taip kraunasi papildomus populiarumo taškus. Tai esą dar gali tęstis kurį laiką.
Sako, kad politika bjaurus užsiėmimas
I. Vėgėlės pavardė jau kurį laiką šmėžuoja visuomenės nuomonės apklausose, nemažos dalies gyventojų jis vertinamas palankiai.
Rugsėjo 20–30 dienomis Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, už I. Vėgėlę prezidento rinkimuose balsuotų 8,9 proc. repondentų, jei rinkimai vyktų šį savaitgalį.
Su tokiu palaikymu I. Vėgėlė reitingų sąraše išsirikiavo antroje vietoje, jį aplenkė tik dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.
Tiesa, reikia pažymėti, kad didelė dalis apklaustųjų – 17,8 proc. – nurodė, jog nežino, už ką balsuotų per prezidento rinkimus, o 11,8 proc. apklaustųjų teigė, jog rinktųsi kitą kandidatą, nepaminėtą apklausoje.
Apie politinį kelią Delfi kalbintas I. Vėgėlė teigė, kad sprendimas dalyvauti politikoje būtų labai didelis, tektų daug ko atsisakyti.
„Tikrai nesu apsisprendęs“, – sakė jis.
„Politika yra bjaurus užsiėmimas ir bjaurus todėl, kad šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje kairės ideologija negeba išklausyti, negeba argumentuoti, o geba tik žeminti, naudoti vadinamąją „cancel culture“, – dėstė pašnekovas.
Mano, kad reikia tinkamos partijos
Ši „atšaukimo kultūra“, I. Vėgėlės matymu, yra ypač paplitusi politikų tarpe.
„Net nepaskelbus ir neapsisprendus nieko, o tik visuomeniškai veikiant, atakuoja [mane] iš visų pusių, atakuoja netgi iki drausmės bylų kėlimo už mano nuomones ir išsakytas pagrįstas mintis“, – pažymėjo pašnekovas.
Drausmės bylą teisininkui I. Vėgėlei dėl pasisakymų viešojoje erdvėje apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą neseniai iškėlė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Paklaustas, ar sulaukęs kokios nors partijos, kurios vertybės ir pažiūros būtų artimos, siūlymo prisijungti, tai svarstytų, I. Vėgėlė teigė, jog dabar veikiančios partijos negeba įgyvendinti savo programų.
Bet teisininkas sakė norintis, kad tokia politinė jėga rastųsi.
„Aš kalbuosi su politikais. Neslėpsiu, kad jau ir kalbėjau, kai buvau Advokatų tarybos pirmininkas, pagal pareigas man tai reikėjo daryti – derintis ir dėlioti įvairius dalykus. Lygiai taip pat ir dabar, šiuo metu susitinku su vienu, ar kitu politiku, pasikalbam, kokia yra politinė situacija Lietuvoje, kokia yra politinė situacija Seime.
Bet kol kas, mano įsitikinimu, nė viena politinė jėga savęs tiek neišryškino ir neparodė savo rinkėjams, ir apskritai visai Lietuvai, kad ji ne tik kad turi gerus ar prastus įsitikinimus, kad jos programa yra tinkama, bet kad ji geba ją įgyvendinti. Tol, kol visuomenė nematys politinės jėgos, kuri gebėtų įgyvendinti tai, ką ji parašė, tol, mano įsitikinimu, ir aš pats negalėsiu pasakyti, kad yra kažkokia politinė jėga, kuri yra tokia, ar anokia.
Aš labai norėčiau, kad Lietuvoje būtų ryžtinga, valinga politinė jėga, galbūt iš esamų politinių jėgų, galbūt iš susikursiančių ateity, kuri gebėtų ne tik pasakyti, ko reikia Lietuvai – mes daug kritikuojam, bet kuri gebėtų ir įgyvendinti tai padarydama. Ir tai yra labai sudėtinga“, – dėstė I. Vėgėlė.
Buvo partijos narys
I. Vėgėlė kartu su Lietuvos krikščionimis demokratais kadaise dalyvavo ne vienuose rinkimuose. Iš partijos jis pasakojo pasitraukęs, kai ši susijungė su Tėvynės sąjunga:
„Po to, kai buvo paskelbta, kad Krikščionys demokratai jungiasi su Tėvynės sąjunga, aš nepritariau tokiam žingsniui, viešai tai išsakiau, yra mano interviu duoti, ir aš, nepritardamas šiam žingsniui, pasitraukiau iš politinės veiklos.“
I. Vėgėlė leido suprasti manantis, kad dabar veikianti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jo matymu, neatstovauja krikščioniškoms vertybėms.
„Manau, kad krikščioniškas vertybes propaguojančių jėgų Lietuvoje labai trūksta“, – teigė jis.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko M. Baltrukevičiaus įsitikinimu, I. Vėgėlė eis į politiką ir dalyvaus būsimuose prezidento rinkimuose.
„Manau, po jo išreikštos reakcijos kelioms žiniasklaidos priemonėms apie apklausos rezultatus, gana aišku, kad kandidatuos ir iš karto toks naratyvas: vos ne esu priverstas galbūt apie tai svarstyti, nes jaučiu visuomenės palankumą ir niekas negali išgelbėti Lietuvos. Maždaug taip man skamba jo pasisakymų potekstė“, – Delfi komentavo M. Baltrukevičius.
Jo matymu, I. Vėgėlė į prezidento rinkimus eitų kaip nepriklausomas kandidatas, nes taip elgtis būtų naudingiau – už nepriklausomus mieliau balsuoja Lietuvos rinkėjai.
„Aš manau, kad jis net nesvarsto šiuo trumpuoju laikotarpiu veltis į partnerystę su kokiomis politinėmis partijomis. Aišku, kad pirminis tikslas būtų prezidento rinkimai, naudingiausia būti nepriklausomu kandidatu. Tokiu nepriklausomu kandidatu, kuris sako visoms partijoms, kad galit laisvai rinktis, ar mane remti, ar neremti, o iš manęs kažko nesitikėkit mainais. Tokia strategija Lietuvos rinkimuose yra naudojama“, – pažymėjo analitikas.
„Valstiečiai“ ir Vasiliauskaitės „Antroji Lietuva“
O paramos I. Vėgėlė, anot jo, galėtų sulaukti, pavyzdžiui, iš „valstiečių“:
„Nelabai matau prasmės kelti R. Karbauskio kandidatūrą, o daugiau nelabai ten kam yra dalyvauti, tai toks pasirinkimas būtų visai logiškas.“
Ateityje, pasibaigus prezidento rinkimams, jeigu pirmasis jėgų pasitikrinimas būtų sėkmingas, I. Vėgėlė, M. Baltrukevičiaus įsitikinimu, tikrai svarstytų kurti savo partiją.
„Visgi Lietuvoje yra naudingiau ir madingiau perimti kažkokią merdinčią partiją, kuri nieko neveikia, ar sukurti naują, negu prisijungti prie kažkokios partijos ir bandyti jau ant šiek tiek nuvaryto žirgo kažką naujo statyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Ar įmanoma, kad I. Vėgėlė politikoje dalyvautų kartu su filosofe Nida Vasiliauskaite, kuriančia partiją pavadinimu „Antroji Lietuva“, jau turinčia šio darinio internetinę svetainę?
M. Baltrukevičius tokios galimybės neatmetė.
„Neatmesčiau tokios galimybės <...>. Aišku, tas flangas, į kurį dabar I. Vėgėlė taikosi, toks protesto balsas, socialiai konservatyvus balsas, Lietuvos politikoje mes nelabai turime labai aiškiai šitam laukui angažuotų politinių jėgų. Iš dalies nebent Valstiečiai ir žalieji, bet jie vis tiek turi atsargumo, neina stačia galva į šiuos klausimus, nors labai realu, kad ateinančiuose Seimo rinkimuose eis“, – svarstė analitikas.
Kuria panašų įvaizdį kaip Nausėda
Tiesa, jis pažymėjo, kad per praeitus prezidento rinkimus kandidatų, besitaikiusių į protesto balsus, buvo nemažai.
„A. Juozaitis, M. Puidokas, N. Puteikis. Aišku, jiems turbūt nepatiktų, kad aš juos lyginu, nes jie sugeba tarp savęs įžvelgti radikalių skirtumų kažkokiose plonybėse, bet iš esmės jie taikėsi į gana panašius rinkėjus“, – pažymėjo M. Baltrukevičius.
I. Vėgėlės vertinimas prezidentiniuose reitinguose, anot jo, yra gana aukštas ir dėl apklausos dizaino – daugiau panašaus kalibro asmenybių, kurias palankiai vertintų į protestą linkę rinkėjai, į apklausas neįtraukiamos.
Potencialus kandidatas prezidento rinkimuose – dabar šias pareigas einantis G. Nausėda. Ar I. Vėgėlė atimtų iš jo balsų, jei rinkimuose dalyvautų abu?
M. Baltrukevičiaus vertinimu, tai pasakyti sunku, reikėtų turėti daugiau apklausos duomenų. Bet, žiūrint į tai, kaip šie asmenys kuria savo įvaizdį, analitiko nuomone, panašumų rasti galima.
„Aš manau, kad G. Nausėda kaip kandidatas bandys save pateikti kaip vienišą kovoją su dabartiniais valdančiaisiais, kuriam visą laiką rūpėjo jautrumas, pagarba paprastam žmogui, kad ir kas tai bebūtų. O dabartiniai valdantieji veikė beatodairiškai, buvo nepakankamai jautrūs, nepakankamai stengėsi dėl gerovės valstybės. Aš manau, kad [jo ir I. Vėgėlės] komunikaciniai motyvai gali būti gana panašūs“, – svarstė jis.
Prezidentas G. Nausėda dar nėra paskelbęs, ar sieks antros kadencijos pareigose.
„Negaliu sakyti, kad nepagalvoju kartais tuo klausimu, šiandien tokio sprendimo dar neturiu, manau, padarysiu kaip ir daug kitų kandidatų – kitų metų pabaigoje. Tada paskelbsiu visuomenei“, – laidoje „Dėmesio centre“ anksčiau kalbėjo G. Nausėda.
Išmintinga strategija
Kalbėdama apie I. Vėgėlės potencialą susikrauti rimtą politinį kapitalą ir eiti į rinkimus, VU TSPMI mokslininkė I. Petronytė-Urbonavičienė teigė, jog bent dabar pervertiname I. Vėgėlės galimybės: iki prezidento rinkimų – dar daug laiko, nežinome, kas bus galimi jo oponentai.
Taip pat iki galo neaišku, ar I. Vėgėlė pasiryš eiti į rinkimus, ar aplink suburs stiprią komandą, turės reikiamus finansus.
„9 proc. savaime patys, nieko nedarant toliau pergalės negarantuoja, rinkimai dar labai negreitai. Taip, mes galime kalbėti, kad jis išties pradeda ryškėti kaip galimas kandidatas, bet dar tikrai nėra taip, kad jis šluoja galimus balsus ir tikrai laimi“, – komentavo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Tiesa, panašu, anot jos, kad I. Vėgėlė flirtuoja su galimais rinkėjais ir ruošia savo kandidatavimui dirvą.
„Panašu, kad vyksta toks flirtas. I. Vėgėlė teigia, jog visuomenės pasitikėjimas skatina galvoti, svarstyti variantą kelti savo kandidatūrą, bet to sprendimo kaip tokio nepateikia.
Tas flirtas gali tęstis dar kurį laiką. Ir čia – galima strategija, kai iš vienos pusės lyg nekandidatuoji, nereikia didelių įsipareigojimų, bet kartu būni dėmesio centre ir kažkokį palaikymą didesnį renkiesi“, – dėstė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Ji pažymėjo, kad I. Vėgėlės pavardės įtraukimas į prezidentines apklausas irgi prisideda prie jo populiarinimo:
„Tai, kad tu tampi antruoju lyderiu ar trečiuoju tarp tų standartinių pavardžių, kurios įprastai figūruoja, jau atkreipia visuomenės dėmesį, iš to kyla diskusijų, o iš to daugiau kas apie žmogų sužino, pradeda galvoti kaip apie potencialių kandidatą, ir žiūrėk, yra dar daugiau, kurie potencialiai balsuotų. Čia tokia save užsisukanti pranašystė.“
Šeimų sąjūdis ir Nacionalinis susivienijimas
Politologės įsitikinimu, jei dalyvaus prezidento rinkimuose, I. Vėgėlė tai darys kaip nepriklausomas kandidatas, nes tai palankiau vertina visuomenė. O bendradarbiauti jis esą galėtų su Lietuvos šeimų sąjūdžiu, rengiančiu mitingus, nukreiptus prieš dabartinę valdžią, taip pat su Nacionaliniu susivienijimu.
Su šiais judėjimais I. Vėgėlė jau dabar, anot politologės, turi sąsajų.
„Sietis su kažkokia konkrečia, viena politine jėga I. Vėgėlei nebūtų labai įžvalgus ar išmintingas žingsnis. Aišku, iš kažkur surinkti palaikymą, judėjimo komandą, per kažkokius tinklus suorganizuoti platesnį savęs pristatymą, potencialių rinkėjų mobilizavimą tektų“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Rinkimuose, pasak pašnekovės, I. Vėgėlė galėtų patraukti valdžia nusivylusių, kainų augimu ir ekonomikos lėtėjimu nepatenkintų gyventojų elektoratą.
Prezidento rinkimai Lietuvoje planuojami 2024 metų pavasarį.
