Buvusio kariuomenės vado pavardės politikas neįvardijo.
Kilus ginčams dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasisakymo apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, ministras trečiadienį lankėsi NSGK posėdyje. Dabar, anot komiteto pirmininko, bendras sutarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo Lietuvoje rastas.
O iki tol, kol brigada bus dislokuota, vokiečiai, krizės atveju, į Lietuvą atvyktų per 10 dienų ir tai esą mus tenkina.
„Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje tvirtai sutarėme visi išvien siekti Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje rotaciniais pagrindais. Priminsiu, kad toks strateginis sprendimas buvo priimtas Valstybės gynimo taryboje.
Žinoma, tai būtų įmanoma tik parengus visą reikiamą infrastruktūrą Lietuvoje, dėl to Seimas pasiruošęs palengvinti ir supaprastinti įvairias reikalingas teisines procedūras, priimdamas tam reikiamus įstatymus. Todėl iki tai įvyks ir infrastruktūra bus parengta, 10 dienų dislokavimo terminas yra priimtinas, tačiau tik kaip laikinas sprendimas.
Esame dėkingi Vokietijai už įsipareigojimą dislokuoti brigadą su 10 dienų formule bei galime pasidžiaugti, kad objektyviai esame daugiausia pasiekusi šioje srityje Baltijos valstybė.
Dabar Lietuvoje egzistuoja vieningas politinis sutarimas šiuo klausimu. Dėl to džiaugiuosi“, – penktadienį feisbuke rašė L. Kasčiūnas.
Teigia, kad „pralaimėtojiškam požiūriui“ yra ne laikas
Tiesa, jis pastebėjo, kad viešojoje erdvėje atsirado apžvalgininkų ir atsargos karininkų, iš kurių ypač aktyvus buvęs kariuomenės vadas, kuris, politiko vertinimu, yra „pasižymėjęs sovietiniu vadovavimo stiliumi bei požiūriu“, kurie toliau gina 10 dienų terminą ne kaip laikiną, o nuolatinį sprendimą.
„Norėčiau atsakyti į kai kuriuos jų teikiamus, mano nuomone, klaidingus argumentus“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
„Jeigu būtume vadovavęsi tokiais jų argumentais ruošdamiesi NATO Madrido viršūnių susitikimui, tai bijau, kad nebūtume iškovoję ne tik priešakinės gynybos principo įtvirtinimo NATO viršūnių susitikimo išvadose, bet ir nebūtume pasiekę Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai.
Saugumo situacija regione yra pasikeitusi esmingai, ypač matant visas ribas peržengusią Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos ir ten dislokuojamus Rusijos dalinius ir jos teritorijos naudojimą puolimui prieš Ukrainą. Rusijos Kaliningrado sritis iš vienos pusės ir Rusijos valdoma Baltarusija iš kitos. Todėl atsiranda rizika tokios situacijos, kai įvairi agresija, intervencija, ribota karinė operacija įmanoma gana greitai be ilgo pajėgų telkimo prie sienų („Short Notice“ or „No Notice“).
Mes, juk priešingai nei Ukraina, neturime strateginio gylio. Todėl mums reikia pajėgų čia ir dabar. Reikia kuo daugiau pajėgumų, kad galėtume atgrasyti, o jei kas – kautis ant linijos.
Tai turime įvertinti savo planavime.
Visuomenėje daug nerimo ir klausimų ekspertinėse bendruomenėje dėl 10 dienų termino krizės atveju: ar krizę visi suprasime vienodai? Ar kur nors apibrėžti jos kriterijai? Kaip ir atsakas į krizę. Ar dislokavimas įvyks automatiškai ar tik po atskiro politinio sprendimo?
Tai klausimai, į kuriuos atsakymų mūsų kritikai neturi. Ir kurių mes išvengtume, jei brigada būtų dislokuojama nuolat.
Kaip jau ne kartą minėjau, kalbame apie brigados dislokavimą rotaciniais pagrindais. Tai nereiškia vokiško karinio miestelio su šeimos nariais, vaikų darželiais ir mokyklomis. Tai reiškia, kad brigada 6 mėnesius dislokuojama Lietuvoje, pasibaigus terminui ją keičia kita vėl tokiam pačiam terminui.
Reikalinga infrastruktūra yra jau rengiama tiek karių gyvenimui, tiek treniravimuisi. Tas galimybes ypač praplės Rūdininkų poligonas. Beje, esu iškėlęs ir idėją svarstymui didelio bendro Lietuvos ir Latvijos poligono kūrimo.
Pamenam, kai prieš 15–18 metų valstybės gynybos politikoje ir tuometėje kariuomenės vadovybėje dominavo požiūris, kad Lietuvai nereikia nei šauktinių, nei Vakarų brigados, užtenka tik ekspedicinio pobūdžio operacijų, nes teks kartu su sąjungininkais vykdyti tik misijas užsienyje.
Be to, buvo aiškinama, kad juk esame NATO narė ir NATO turi mus apginti, ir nėra čia ko patiems kažko daryt, nes nieko patys ir nesugebėtume krizės atveju padaryt. Kartais dar būdavo primenama, kad ir Rusija nieko čia pulti neplanuoja, dabar ji kitokia.
Su tokiu požiūriu tada nuėjome į sistemingą kariuomenės griovimą.
Tokiam neatsakingam, o dažnai ir pralaimėtojiškam požiūriui šiuo metu ypač ne laikas. Būtent todėl trečiadienį Seimo NSGK ir priėmėme tokius sprendimus, ir toliau jų laikysimės. Kad ir kaip kai kam norėtųsi nušalinti politikus nuo saugumo ir gynybos reikalų. Valstybė turi turėti ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės gynybos planą“, – atkirto L. Kasčiūnas.
Trečiadienį per uždarą NSGK posėdį Krašto apsaugos ministerija buvo paraginta su vokiečiais suderinti karių dislokavimo datas, atsižvelgiant į Lietuvoje įrengiamos karinės infrastruktūros planus.
