Jis teigė, jog stebėtos tendencijos paskutiniu metu keičiasi.
„Prieš kelerius metus visam gyvenimui perkančių būstą žmonių buvo daugiau. Dabar žmonės labiau vertina patogumą ir labiau prisiriša prie savo kasdienybės poreikių, nei prie būsto, kurį perka visam gyvenimui“, – LNK sakė „Swedbank“ atstovas P. Ladziato.
Paklaustas, kokie yra žmonių poreikiai, LNK pašnekovas juos išvardijo.
„Visų pirma – yra patogumas: patogiai manevruoti, patogiai pasiekti darbą, vaikai, kurie gyvena šeimoje, turėtų arti mokyklą, darželius. Patogumas yra pirmiau nei prisirišimas prie būsto“, – tikino jis.
„Swedbank“ atstovas P. Ladziato tikino, jog per paskutinius penkerius metus būsto įperkamumo indeksas šalyje augo.
„Būstai buvo vis labiau ir labiau įperkami gyventojams. Paskutiniai metai, paskutiniai mėnesiai šiek tiek tendenciją pristabdė. Šiai dienai būsto įperkamumas yra beveik toks pats, koks buvo prieš metus. Ir net šiek tiek mažėjančios tendencijos. Tai rodo, kad būstai brangsta greičiau, nei auga žmonių pajamos“, – LNK sakė banko atstovas.
„Swedbank“ atstovas P. Ladziato teigė, jog jaunimas skolinasi būstui, bet nemaža dalis jų – būstą nuomojasi.
„Santykinai žiūrint ir lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, jaunimas yra labiau linkęs nuomotis. Viena to priežastis – ne visi jauni asmenys turi pradinius įnašus.
Ir jaunimas yra labiau vakarietiškas ir prisiriša prie kasdienos patogumo nei prie konkrečios gyvenamosios vietos. Ir jis yra linkęs jas keisti dažniau“, – tikino „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas.
Jis teigė, jog net ir po dešimties metų Lietuvoje turėti nuosavą būstą bus prioritetas.
„Nepaisant to, kad turbūt pastarojo dešimtmečio tendencijos šiek tiek linkusios rodyti, kad besinuomojančių būstą žmonių skaičius yra augantis. Bet bendrai kultūriškai, mes labiau linkę turėti savo būstą, nei nuomotis. Tendencija keičiasi, prisirišimas prie būsto mažėja, bet žmonės vis dar yra linkę savo būstą turėti“, – aiškino P. Ladziato.
Visą LNK pokalbį su P. Ladziato žiūrėkite čia:
