Tik po pusės metų Belgijos karalius ir vėl gali įžengti į savo namus. Mat 33 tūkst. kv. m. plotas buvo tapęs pabėgėlių iš Ukrainos namais.
O Lietuvoje – kiek kitaip. Valstybės galva – prezidentas Gitanas Nausėda savo rūmų ukrainiečiams neužleido. Dauguma jų Lietuvoje vietą rado žmonių namuose, savivaldybių būstuose, mokyklose. Tiesa – dar pavasarį kelioms dešimtims ukrainiečių prieglobstį suteikė Seimas, apgyvendino parlamento viešbutyje.
Dabar dauguma šių būstų jau ištuštėję, duris užvėrė ir didžiųjų miestų pabėgėlių centrai.
Visgi, Ukrainos žemę ir toliau skrodžiančios raketos dar kartą išaugino karo pabėgėlių skaičių.
„Tikimės geriausio, ruošiamės blogiausiam. Pagal turimą infrastruktūrą turim iki 25 tūkst. vietų. Šiai dienai susitvarkome iš valstybės biudžeto“, – LNK sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiuškus.
Ukrainiečių priėmimui savivaldybės rado patalpų mokyklose. Tačiau nors problema ta pati, metų laikas – kitas. Tad ir jas spręsti sunkiau.
„Jeigu mes turėjome neveikiančią mokyklą ar neveikiančius kultūros namus, tai jeigu neveikė – mes natūraliai nešildėme, nieko nedarėme. Ir dabar mes nežinome, ar reikėtų jau užkurti tuos katilus“, – LNK žinioms kalbėjo Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Merai pasigenda lėšų ir pastebi, kad sąlygos atvykstantiems dabar bus prastesnės.
„Jau dabar yra sudėliotas grafikas kas 5 minutes užeiti į tualetą ir dušą, kas po ko eina“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Į darbus kibo ne tik valstybė, bet ir nevyriausybinės organizacijos.
„Iš pradžių skaičiai buvo gerokai mažesni, kiek galvojome, kad galime priimti ukrainiečių. Po to jie gerokai išaugo. Lietuvos Raudonasis kryžius kaupia humanitarinės pagalbos rezervą. Ir taip pat neabejotinai telkiame savanorius“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo kryžiaus atstovė Milda Vibrantytė.
Bruzda ir Europos Sąjungos (ES) koridoriai.
„Mūsų sielvartas turi pereiti į ryžtą nuveikti daugiau, stovėti aukščiau. Taip būsime tvirtesni su savo draugais ukrainiečiais“, – kalbėjo Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola.
„Žmonių širdys yra didžiulės, bet kišenės kartais nėra tokios didelės. Jiems yra sudėtinga išlaikyti tokią naštą, bet jeigu nebūtume to darę, problemos jau būtų sulaužiusios Europą. Ypač tas šalis, kurios yra arti Ukrainos“, – teigė eurokomisarė sanglaudai ir reformoms Elisa Ferreira.
Prasidėjus karui Europos Komisija (EK) pristatė programą „Rūpestis“. Šis piniginis paketas leido valstybėms statyti pabėgėliams priėmimo centrus, laikinas ligonines, mokyklas ar darželius. Taip pat įsilieti į darbo rinką, mokytis kalbų.
Visgi, kai kurie pinigai buvo perkelti iš sanglaudos, kitaip žinomo kaip ES regionams skiriamo biudžeto. Tų pinigų, kurie buvo skirti mažinti atskirtį tarp miestų ir kaimų, gerinti infrastruktūrą.
„Nepaprastųjų situacijų gelbėjimas neturi tapti nauja regionų norma. Tai turi būti aišku visiems, nes daug vietovių vis dar atsilieka ir gyvena su daugybe problemų“, – sakė Europos regionų komiteto viceprezidentas Aostolos Tzitzikostas.
ES krizėms spręsti per pastaruosius metus perplanavo 23 milijardus eurų. Nemažai jų yra atimta iš regionų. Dabar Ukrainos vadovai ES kolegoms šnabžda, kad prireiktų dar bent 10 milijardų eurų.
„ES biudžetas nėra toks, kokį mes kartais įsivaizduojame, kad jis yra labai didelis, begalinis. Labai svarbu yra išsaugoti ir Europos ekonomiką nesugriuvusią“, – LNK sakė europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Kaip ekonomikai nesugriūti ir atlaikyti iššūkius ketvirtadienį aiškinosi Briuselyje susitikę lyderiai.
„Šiandien susiformavo tikrai nemažas valstybių būrys, kuris pasiryžęs iki vėlios nakties ginčytis ir įrodinėti savo tiesą. Bet aš darysiu tą patį“, – žadėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
