Tačiau tokie jo teiginiai neįtikino teisėjų jie mano, kad dėl brutalių nusikaltimų nuteistas vyras dar nėra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
„Nors L. Vendelio vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdytas nusikaltimas suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamai atsakingą požiūrį į teisės ir visuomenės priimtas moralės bei elgesio normas – nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos“, – pažymėjo žudikui nepalankų verdiktą paskelbusi teisėjos Odetos Gruodienės pirmininkaujama kolegija.
Taip teismas atmetė L. Vendelio skundą, kuriuo jis prašė taikyti lygtinį paleidimą – šiuo metu Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančiam nuteistajam iki bausmės pabaigos yra likę daugiau kaip 3 metai. Už itin žiaurų nužudymą, slepiant kitą nusikaltimą – išžaginimą, jis buvo nuteistas kalėti 15 metų.
Pasak teisėjų, nors įkalinimo įstaigos Lygtinio paleidimo komisija pasiūlė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą į laisvę, tačiau toks sprendimas negali būti tenkinamas – būtina atsižvelgti į tai, kad bausmės atlikimo metu L. Vendelio elgesys nebuvo nepriekaištingas, taip pat yra svarbios ir aplinkybės, apibūdinančios jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį.
„Nors L. Vendelis anksčiau neteistas, tačiau laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą atlieka už labai sunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą – nužudymą, siekiant nuslėpti kitą sunkų nusikaltimą – išžaginimą, ši aplinkybė yra svarbi, kadangi neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai“, – teismo nuomone, nors nusikaltimų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, šios aplinkybės taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.
Siūlydama taikyti lygtinį paleidimą L. Vendeliui pataisos namų komisija pažymėjo, kad jis Marijampolės pataisos namuose už gerą elgesį skatintas 36 kartus, atlikdamas bausmę lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas, dirba, mokėsi, be to, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išėjęs į laisvę turės kur dirbti bei gyventi – „nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals“. Be to, komisijos teigimu, „nuteistasis geba atpažinti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas turi išsikėlęs trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, kryptingai jų siekia“.
Šį nutarimą komisijos nariai priėmė vienbalsiai, todėl L. Vendelis įsitikinęs, kad į jos nuomonę teismas privalo atsižvelgti.
Dėl šaltakraujiško nusikaltimo bausmę atliekantis kalinys pabrėžė, kad jis „nėra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas“, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbo, dėl darbo neturėjo jokių pastabų.
„Iš uždirbtų lėšų mokėjau lėšas, skirtas sūnaus išlaikymui bei kiek galėdamas padenginėjau nusikaltimu padarytą žalą, nors būnant laisvės atėmimo vietose žalos atlyginimas yra sudėtingas dėl gaunamų mažų pajamų“, – L. Vendelis tikino, kad išėjęs į laisvę susirastų geriau apmokamą darbą, tokiu būdu galėtų daugiau prisidėti prie žalos atlyginimo bei sūnaus išlaikymo.
„Visą laiką būnu mažiau prižiūrimoje aplinkoje, tačiau jokių nusižengimų nesu padaręs, palaikau pozityvius santykius su artimaisiais, buvau penkis kartus išleistas į namus, iš kurių visą laiką grįžau laiku“, – nuteistasis taip pat pabrėžė, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas 36 kartus.
Tiesa, jis neslėpė, kad yra gavęs 6 nuobaudas, bet jos šiuo metu negalioja: „Nei vienos nuobaudos nebuvo už narkotikų ar alkoholio vartojimą, paskutinė nuobauda buvo gauta prieš trejus metus, ji negaliojanti.“
Bet tai neįtikino teismo – surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos paskirtosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.
Teisėjai pripažino, kad pataisos įstaigoje L. Vendelis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.
„Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti“, – pabrėžė teisėjos E. Gruodienės pirmininkaujama kolegija.
Pasak teisėjų, nusikaltusio asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
„Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, jog L. Vendelis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien tik teigiama linkme – nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis 6 kartus svarstytas drausmės komisijoje, 5 kartus baustas drausmine tvarka, – žudikui nepalankioje nutartyje nurodė teismas. – Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi.“
Anot teisėjų, itin svarbu, kad L. Vendelis pažeidimus padarė ne iš karto patekęs už grotų, o vėliau, kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos.
„Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus“, – teismo teigimu, paskutinį režimo reikalavimų pažeidimą L. Vendelis padarė po to, kai buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę – tai reiškia, kad būdamas mažiau prižiūrimoje aplinkoje jis savo pozityvaus elgesio ilgesnį laikotarpį išlaikyti nesugebėjo.
Pasak teisėjų, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nors ir geba atpažinti problemines sritis, tačiau jam vis dar trūksta gilesnės savianalizės ir suvokimo, kad elgesys priklauso ne tik nuo išorinių aplinkybių, todėl abejotina, ar būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje jis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
„Kyla pagrįstų abejonių, ar jau dabar paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis, – neskundžiamoje nutartyje akcentavo teismas. – Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį L. Vendelį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.“
Teismas taip pat pabrėžė, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga: „Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus L. Vendelio elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.“
Nusikaltimas, dėl kurio nuteistas L. Vendelis, buvo įvykdytas dar 2007 m. gegužę – Girulių miške už vasaros estrados buvo surastas jaunos moters lavonas. Nužudytąjai buvo suknežinta galva – šalia smegenimis aptaškyto kelmo gulintį kūną ryte rado savo šunį vedžiojusi moteris.
Tuo metu spaudoje buvo rašoma, kad policijos pareigūnams ilgą laiką nepavyko nustatyti nužudytosios tapatybės – iš pradžių buvo manoma, kad nuo žudiko galėjo nukentėti jauna sportininkė, nes nužudytoji dėvėjo sportinius drabužius, be to, prie vasaros estrados mėgdavo sportuoti netoliese gyvenantys žmonės.
Ir tik po geros savaitės, kai buvo atliktas DNR tyrimas, paaiškėjo, kad šaltakraujo žudiko auka tapo 36 metų Andžela V. Jos duomenys į policijos tyrėjų bazę buvo įtraukti po gaisro, kurio metu buvo rasta nužudyta, o paskui sudeginta moteris. Aiškinantis šį nusikaltimą Andžela V. buvo apklausta – pareigūnai įtarė, kad ji galėjo žinoti svarbios informacijos apie šį nusikaltimą. Ar taip ir buvo, taip ir liko neaišku – po to, kai buvo paimti jos seilių pavyzdžiai DNR tyrimui, moteris dingo ir keletą metų nepateko į policijos akiratį.
Būtent pagal DNR pavyko išsiaiškinti, kad prie Geruliuose esančios vasaros estrados buvo nužudyta Andžela V. Bet tada kriminalistų laukė dar vienas nelengvas išbandymas – išsiaiškinti, kas ją nužudė. O tai nebuvo lengva, nes liudytojų, galinčių suteikti bent kokios informacijos apie šį nusikaltimą, nebuvo.
Bet ir šįkart padėjo DNR tyrimas – prie nužudytosios kūno buvo surasta cigaretės nuorūka, o ant jos esantys seilių pavyzdžiai sutapo su L. Vendelio. Jis anksčiau buvo pakliuvęs į Suvalkijos pareigūnų akiratį tiriant kitus nusikaltimus.
Bet kad būtų nustatytas žudikas, pareigūnams prireikė net trejų metų. Jau tada buvo žinoma, kad prieš mirtį Andžela V. buvo išžaginta – būtent slėpdamas šį nusikaltimą L. Vendelis moterį itin žiauriai nužudė. Per apklausą jis aiškino, kad taip pasielgė, nes ši jam nedavė mobiliojo ryšio telefono – apimtas įsiučio jis ėmė moterį talžyti miške rastu pagaliu.
Daugiau detalių apie šį nusikaltimą pareigūnai nesuteikė – baudžiamasis procesas teisme vyko neviešuose posėdžiuose.
