Nuo vasario pabaigos, kai Rusija pradėjo savo „kelių dienų specialiąją operaciją“, sėkme rusai galėjo pasigirti nedaugelyje vietų: nuo Kyjivo, Charikivo ir kitų vietų atmuštos ir išvytos, Donbase sustabdytos, o vietomis per ukrainiečių kontrpuolimą irgi atstumtos rusų pajėgos tik Chersono srityje iš pradžių mėgavosi palyginus lengva pergale.
Čia, kaip spėjama, dėl išdavysčių pačioje Ukrainos vadovavimo grandinėje, rusų pajėgos pasistūmėjo toliausiai ir įsitvirtino pačiame Chersone, kurį Rusija okupavo ir paskelbė savo dalimi.
Tačiau per pastaruosius kelis mėnesius ukrainiečių artilerijos, salvinės ugnies HIMARS daužomoms Rusijos pajėgoms tapo aišku, kad jokie V. Putino įsakai ir parašai nieko nereiškia. Priešingai, artėja sunkių pasirinkimų metas – būti sunaikintiems arba pakliūti į nelaisvę.
Tokia situacija susidarė po to, kai apgadinus tiltus per Dniepro upę dešiniajame jo krante nuolat apšaudomoms rusų pajėgoms ėmė sekti ginklų, šaudmenų, maisto atsargos, o galiausiai iš Chersono ėmė masiškai trauktis marionetinės valdžios atstovai bei rusų kariškiai. Tačiau šis atsitraukimas gali būti ne tik apgaulingas, bet ir labai pavojingas.
Siekia išvengti gėdingo apsupimo
Karas Ukrainoje vyksta pagal planą. Ilgą laiką tokią versiją palaikęs Kremlius, regis, nutarė pakeisti plokštelę ir įnešti kiek realybės: apie „įtempta“ situaciją Cherosno srityje, kur savo kontrpuolimą metodiškai tęsia ukrainiečiai, pripažino ir Rusijos okupacinių karinių pajėgų vadas S. Surovikinas, ir vietos okupacinės valdžios vadeiva Vladimiras Saldo.
Pastarasis skelbė apie vietos valdžios bei civilių „evakuaciją“, kas iš tikrųjų reiškia okupacinės valdžios pareigūnų bėgimą bei priverstinį dešimčių tūkstančių Chersono srities civilių gyventojų iškeldinimą.
Tuo metu S. Surovikinas kalbėjo dar atviriau, kas neįprasta šiame kare kaip kojinėms keičiamiems rusų vadams. Jo aiškinimai apie pasirengimą „patiems sudėtingiausiems sprendimams“, nes „susiklostė įtempta situacija“ sulaukė įvairių vertinimų.
Vienose versijose pažymima, kad taip Rusijos pajėgos bando išsaugoti veidą, išvengdamos visiško sutriuškinimo Chersone, t. y. siekiama nepakartoti liūdno Egipto 3-iosios armijos pavyzdžio iš Jom Kipuro karo 1973-aisiais.
Pergalingai karo veiksmus pradėję egiptiečiai su sovietų kariniais patarėjais persikėlė į dešinįjį Sueco kanalo krantą, tačiau per Izraelio kontrpuolimą buvo atkirsti. Mažiausiai 30 tūkst. badaujančių egiptiečių taip ir liko apsupti, negalėdami nieko pakeisti iki karo pabaigos, nors Izraelio tankai buvo priartėję už 100 km nuo Egipto sostinės.
„Surovikino ir Saldo pareiškimais tikriausiai bandoma sudaryti informacines sąlygas visiškam rusų traukimuisi per Dnieprą, dėl ko Chersono miestas ir kitos reikšmingos Chersono srities teritorijos bus perleistos besiveržiantiems Ukrainos kariams“, – teigė JAV karo studijų instituto analitikai. Panašias įžvalgas pateikia ir britų karo analitikai.
Atsitraukimas – tik dūmų uždanga
Tačiau šį kartą paprastu atsitraukimu, regis, nekvepia. Šiaip ar taip Rusija Chersoną jau laiko savo dalimi ir atsitraukimas iš „Rusijos miesto“, jį atiduodant priešui yra ne šiaip gėda šalies karinėms pajėgoms, bet ir politinei vadovybei.
Praėjus kelioms valandoms po Chersono marionetinės valdžios paskelbtos „evakuacijos“ Rusijos Saugumo tarybos posėdyje į kameras viešai prabilo pats V. Putinas, kuris paskelbė pasirašęs dekretą dėl karo padėties įvedimo keturiuose aneksuotuose Ukrainos regionuose – vadinamosiose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, Zaporižės ir Chersono srityse.
Vėl pasipylė vertinimų ir versijų lavina: ką visa tai reiškia? Viena vertus, oficialia versija, kad taip Kremlius neva siekia apsaugoti „savo“ teritorijas nuo „Ukrainos agresijos“ nelabai kas tiki net pačioje Rusijoje.
Kita vertus, vertinimai, jog taip bus bandoma terorizuoti civilius gyventojus, juos griežčiau kontroliuoti okupuotose teritorijose, deportuoti piliečius į Rusijos regionus, apriboti išvykimą iš okupuotų regionų, įvesti transporto tikrinimą, žiniasklaidos darbą panaudoti „gynybos reikmėms“ taip pat sukėlė abejonių. Juk visų šių priemonių Rusijos armija ėmėsi ir be jokių specialių įsakymų, šeimininkaudama okupuotose teritorijose ir elgdamasi taip, kaip tik nori,
Be to, paties Kremliaus aiškinimai, kad sprendimas esą priimtas dėl „terorizmo grėsmės iš Ukrainos“ taip pat prasilenkia tiek su realybe, tiek nieko nekeičia – ukrainiečiai ir toliau vykdo kontrpuolimą vaduodami savo teritorijas, o rusų užnugaryje, net pačioje Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, Belgorode toliau sproginėja strateginiai objektai, net jei ten ir taip imtasi griežtų saugumo priemonių.
Tokie veiksmai kaip komendanto valanda, kelionių ir gyvenamosios vietos apribojimai, karinė cenzūra, daugiau įslaptintų duomenų, ginklų ir narkotikų apribojimai ir konfiskavimas, darbo streikų draudimai ir kt. Chersone, link kurio artėja ukrainiečių pajėgos, jau buvo taikomi ir iki šiol, bet menkai padėjo įveikti ukrainiečių pasipriešinimą – tiek partizanų, tiek reguliariųjų pajėgų veiksmai čia aktyvūs.
Bėga tam, kad suduotų branduolinį smūgį?
Vis dėlto yra ir kitų, gerokai niūresnių versijų. Buvęs KGB karininkas ir buvęs Vladimiro Putino kursiokas Jurijus Švecas atkreipė dėmesį į keistų sutapimų virtinę. JAV, kuri dar iki karo Ukrainoje pradžios atvirai dalijosi žvalgybine informacija su sąjungininkais ir tiksliai nuspėjo artėjančio atviro konflikto pradžią, pastaruoju metu laido labai rimtus signalus dėl Rusijos.
Kremlius jau buvo atvirai įspėtas nenaudoti masinio naikinimo ginklų, ypač branduolinių, apie ką pats V. Putinas pagrasino dar rugsėjį. Ir nors branduoliniai ginklai Ukrainoje dar nebuvo panaudoti, Vakarų šalių žvalgybinių pajėgumų suaktyvėjimas virš Juodosios jūros, kur ratus nuolat suka amerikiečių ir britų žvalgybiniai orlaiviai, bei skubus Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus vizitas į Vašingtoną sukėlė įtarimų, kad rengiamasi baisiausiam scenarijui.
Jungtinės Karalystės Gynybos sekretorius Benas Wallace‘as neplanuotos ir staiga suorganizuotos kelionės į Pentagoną pernelyg nedetalizavo, bet vien tai, kad skubiems pokalbiams apie „bendras saugumo problemas, susijusias su padėtimi Ukrainoje“ pasirinktas ne saugus nuotolinis ryšys, o gyvas pokalbis, anot pačių britų yra iškalbinga. Tai padarė įspūdį ir pačiam J. Švecui.
„Susitikimui nesiruošė, net garbės sargyba jo nepasitiko, tačiau pokalbių tema su JAV Gynybos sekretoriumi buvo tokia rimta, kad pokalbiai nusikėlė į naktį, prisijungė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas“, – priminė J. Švecas, kurio teigimu, kalbėta apie rimtesnius dalykus, nei karinę paramą Ukrainai, pavyzdžiui, apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą. Juo labiau, kad pokalbiuose dalyvavo ir abiejų šalių karinių pajėgų vadai, taigi, tiek politinė, tiek karinė vadovybė. O kaip tai siejasi su V. Putino ir S. Surovikino viešais išstojimais?
Anot J. Šveco, karo padėties paskelbimas bei S. Surovikino užuominos apie Ukrainos neva planuojamus panaudoti „uždraustus karinius metodus Chersono miesto rajone“ gali rodyti vieną. Chersone šiuo metu gyvena apie 300 tūkst. žmonių, net ir priverstinai iškeldinus dalį jų, dešimtys tūkstančių neabejotinai liktų.
„Norėčiau klysti, tačiau atsiranda ryšys. (...) Kalbu apie blogiausią scenarijų: priverstinai iš Chersono išvežami žmonės, išvedamos rusų pajėgos, ten įvedamos ukrainiečių ir pagal pritemptą Rusijos doktriną paskelbiamas mirtinas pavojus Rusijos egzistavimui, nes rusų miestą užėmė priešai ir naudojamas masinio naikinimo ginklas“, – pareiškė J. Švecas, dar kartą primindamas Rusijos nesyk deklaruotas sąlygas, kokiomis aplinkybėmis gali būti panaudotas branduolinis ginklas.
Mat viena yra Rusijos ir jos okupuotų miestų apšaudymas, visai kas kita – jų užėmimas. Be to, atitraukus civilius ir ištrėmus juos į Rusijos gilumą, branduolinio ginklo panaudojimas prieš miestą, kuriame įvedamos Ukrainos pajėgos gali būti aiškinama, kaip teisėtas taikinys, bent jau pagal iškreiptą Kremliaus logiką. Garantuoti, kad V. Putinas nesiryš tokiam scenarijui negali niekas.
Chersone panaudojus branduolinį ginklą – virš jo detonavus mažiausios standartinės galios sparnuotose ir balistinėse raketose naudojamą 50 kilotonų galvutę, kelių šimtų metrų spinduliu būtų sunaikinta viskas, kelių kilometrų spinduliu – radiacijos ir smarkių sugriovimų žala pridarytų siaubingų nuostolių.
Tiesa, geriausias variantas, anot jo, taip pat įmanomas: S. Surovikinas tiesiog išves rusų pajėgas, nes „o kam čia žūti rusų vaikinams“, o tada į atėjusius ukrainiečių karius Chersone pasipils sparnuotųjų raketų ir dronų ataka. Viskas dabar, anot J. Šveco, priklausys nuo pačių ukrainiečių veiksmų ir jų sėkmės.
Kol kas Ukrainos pajėgos ėmėsi informacinės blokados veiksmų Chersono srityje, o tai, kaip rodo pastarųjų mėnesių patirtis, rodo, jog artėja dramatiška ir veržli ukrainiečių ataka keliomis kryptimis.
