Tėvynės sąjungos prezidiumo sprendimą, kuriuo frakcijos nariai įpareigojami palaikyti Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą be pakeitimų, Majauskas vadina „skubotu“ ir subtiliai primena, kad Vyriausybei prireiks palaikymo Seime.
„Pagal Konstitucijos 130 str., Vyriausybė turi išskirtinę pareigą ir kompetenciją pateikti Seimui biudžeto projektą. Ji neprivalo jo derinti nei su Seimu, nei su prezidentūra. Vadovaudamasi šiuo straipsniu, ji pateikė biudžeto projektą Seimui. Natūralu, kad po nederinto projekto pateikimo būna Seimo narių, komitetų, prezidentūros siūlymų. Jie teikiami ir pozicijos, ir opozicijos atstovų.
Todėl, manyčiau, sprendimas uždrausti teikti siūlymus buvo skubotas. Toks sprendimas, manau, būtų reikalingas paskutinėje stadijoje – praėjus dviems biudžeto svarstymams, svarstymams komitetuose, kai Seimui grąžinamas suderintas biudžeto projektas.
<…> Šioje situacijoje labai svarbu, kad būtų palaikymas Vyriausybei. Tačiau tas palaikymas privalomas paskutinėje biudžeto priėmimo stadijoje. O dvi svarstymo stadijos, kurios turės įvykti Seime, reiškia, kad neišvengiamai bus papildomų siūlymų“, – sako Majauskas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė toliau kovoti su Vyriausybės siūloma kitų metų biudžeto versija. Kaip prognozuojate – kuo tai baigsis? Turiu galvoje ir biudžeto projektą, ir komiteto pirmininko likimą.
Man svarbu koncentruotis į tai, kas svarbiausia piliečiams, į tai, kaip jie gyvens ateinančiais metais. Noriu pabrėžti, kad biudžeto projektas parengtas atsakingai, profesionaliai. Neabejoju, kad jis bus patvirtintas Seime. Šiandien komitete patvirtinome daugelį jo dalių, nes dėl absoliučios jų daugumos yra sutarimas. Tik dar tęsiasi diskusijos dėl mokesčių.
Mokesčių klausimu Biudžeto ir finansų komiteto narių nuomonė yra beveik vieninga: devyni iš dešimties balsavo už tai, kad ateinančiais metais mokesčiai smulkiajam verslui nedidėtų. Tai kultūros, sporto ir maitinimo paslaugų sektoriai, kuriuose yra 12 tūkst. įmonių. Absoliuti dauguma ES šalių smulkiajam verslui taiko sumažintą PVM tarifą.
Prie kiekvieno smulkaus verslininko nepastatysite policininko ar mokesčių inspektoriaus. Jei nustatysite jam didesnį mokestį, tai jis jo tiesiog nemokės. Matėme tai 2021 metais, kai sumažinome PVM tarifą šiems sektoriams. Pardavimo pajamos per mėnesį išaugo 48 proc. ir taip laikėsi visus metus. Tai galima paaiškinti tik tuo, kad šis verslas išsiskaidrino.
Jei dabar padidinsime tarifą, tai tikėtina, kad turėsime priešingą rezultatą ir tiesiog nesurinksime pajamų.
Vienas komiteto narys jūsų pozicijos nepalaikė: Matas Maldeikis. Kokie buvo jo argumentai per posėdį?
Jis neišsakė argumentų – tiesiog susilaikė balsuodamas. Daugelis kitų komiteto narių pasakė, kodėl, jų manymu, reikėtų laikytis nuostatos, kad mokesčiai smulkiajam verslui nedidėtų.
Komitetas į finansų valdymą žiūri labai atsakingai. Mes be Vyriausybės raginimo ir galbūt net prieštaraudami Vyriausybės pozicijai didinome mokesčius stambiam verslui. Pavyzdžiui – bankams. Nuo ateinančių metų bus įtvirtintas neterminuotas papildomas mokestis stambiems bankams. Buvo padidintas mokestis loterijoms, kazino ir lošimų namams. Tuo metu sąžiningą smulkų verslą stengiamės apsaugoti.
Yra manančių, jog viešbučių ir maitinimo įstaigų prašymai palikti lengvatinį PVM tarifą – nepagrįsti, nes geresniais laikais jie turėjo būti sukaupę „lašinių“, rezervų, ir dabar neturėtume visų žmonių pinigais gelbėti nesėkmingo verslo. Ką atsakytumėte?
Iš 27 ES šalių 26 taiko sumažintą tarifą apgyvendinimo paslaugoms. Būtų sunkiai suvokiamas sprendimas pafrontės valstybėje karo metu padvigubinti mokesčius viešbučiams. Turbūt būtume vienintelė tokia valstybė pasaulyje.
Visos šalys, taikančios sumažintą PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms, turi labai paprastą argumentą: dalį pajamų apgyvendinimo įstaigos gauna iš užsieniečių, ir tai, kalbant ekonominiais terminais, yra paslaugų eksportas. O paslaugų eksportas neapmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu.
Maitinimo sektoriui 22 ES šalys taiko sumažintą PVM. Nes tai – smulkusis verslas, kurio nepriversite mokėti didesnių mokesčių už tuos, kuriuos jis pasirengęs sumokėti. Visos ES šalys stengiasi smulkiajam verslui numatyti tokius mokesčius, kuriuos jis tikrai gali sumokėti. Taip skaidrinamas verslas, didinama konkurencija, rūpinamasi aplinka, kurioje smulkusis verslas galėtų išaugti ir tapti stambiomis įmonėmis.
Krizės sąlygomis restoranas paprastam žmogui tampa sunkiai prieinama prabanga. Tai gal tegul restoranų savininkai, kurie turi pinigų, ir jų turtingi klientai bendromis jėgomis sumoka nesumažintą mokestį valstybei? Kam jiems lengvata?
PVM tarifas turi įtakos galutinei kainai tik tais atvejais, kai tai – reguliuojama prekė ar paslauga. Tai gali būti receptiniai vaistai ar centrinis šildymas. Kai sumažinamas PVM tarifas, automatiškai sumažėja jų kaina.
O ten, kur kaina nereguliuojama – tarkime, pomidorų, pieno, – sumažintas PVM tarifas veikia kaip paskata verslui. Lietuvoje tai reikštų paramą stambiems prekybos tinklams, kurie taip tiesiog pasididintų savo pelningumą. Todėl jiems mes tokios mokesčių lengvatos nesiūlome.
Tuo metu sumažintas tarifas maitinimo sektoriui, kultūros ir sporto paslaugoms būtų parama smulkiajam verslui. Taigi šitas sprendimas yra ne tam, kad sumažėtų jų teikiamų paslaugų kainos, o tam, kad žmonės, dirbantys šiuose sektoriuose, išsaugotų savo darbo vietas, toliau dirbtų skaidriai ir mokėtų mokesčius.
Po to, kai išsiskyrė jūsų ir Vyriausybės požiūriai šiais klausimais, girdime, kad galite netekti komiteto pirmininko posto. Ar tai tiesa?
Jei bus sprendimai, tai ir padiskutuosime. Bet tikrai negaliu pasirašyti po komiteto išvada, kuria būtų didinami mokesčiai gyventojams ir verslui ateinančiais metais. Taip, mūsų ir Vyriausybės bei Finansų ministerijos pozicijos šiek tiek išsiskyrė. Finansų ministerija teikė ir visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Iš Vyriausybės buvo atkeliavęs ir automobilių visuotinio apmokestinimo projektas. Į tokius siūlymus komitetas žiūri labai kritiškai.
Dabar iš Vyriausybės atėjo pasiūlymas grąžinti standartinius tarifus kultūros, sporto ir maitinimo paslaugoms. Bet komitetas nuosekliai laikosi pozicijos, kad šie mokesčiai gyventojams ir smulkiajam verslui ekonominiu sunkmečiu nedidėtų. Nemanau, kad ši pozicija turėtų ką nors nustebinti.
Tai jau ne pirmas jūsų komiteto ar komiteto pirmininko nesutarimas su Vyriausybe. Neseniai inicijavote projektą, kuris įpareigotų Vyriausybę greičiau teikti dažnai vilkinamas išvadas įstatymų projektams. Tiesiog išsukinėjate rankas Vyriausybei? Baisu.
Kartais lengviau vertinti reiškinius juos supaprastinant ir parodant kaip asmenybių konfliktą. Noriu patikinti, kad komitetas savo pozicijos laikosi vieningai. Devyni iš dešimties komiteto narių, tarp jų – ir valdančiosios daugumos atstovai, šiandien balsavo vieningai. Tas pat sakytina ir apie komiteto narių nerimą dėl ilgai užtrunkančių Vyriausybės išvadų.
Ne tik ši, bet ir ankstesnės Vyriausybės užtrukdavo pateikti išvadas nepatogiems įstatymų projektams. Nesulaukęs išvados, Seimas nebegali tęsti projektų svarstymo. Todėl, pasigilinus į Seimo statutą, buvo kreiptasi į Etikos komisiją ir Teisės departamentą išaiškinimo – ar Seimas privalo sulaukti Vyriausybės išvadų prieš svarstydamas įstatymo projektą, jeigu tos išvados vėluoja.
Mano giliu įsitikinimu, turime sulaukti išvadų, jei tai – finansiniai klausimai. Tačiau kitais atvejais Vyriausybės pareiga – pateikti išvadą per keturias savaites, o Seimas turi tą terminą išlaukti. Bet po to Seimas jau galėtų svarstyti projektus be Vyriausybės išvadų.
Jei Vyriausybė iki šiol galėjo sabotuoti teisėkūros procesą, kai jai nepatinka kurie nors įstatymų projektai, tai vykdomoji valdžia iš esmės uzurpuodavo įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas?
Tai įdomus klausimas. Teko diskutuoti su kolegomis iš kitų Baltijos šalių. Jie stebisi tokia valdžios sąranga, kai Vyriausybė gali neterminuotai blokuoti įstatymų svarstymą. Dviejų valdžios šakų darbas turėtų būti darnus.
Neketinate šiuo klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą? Juk taip išeina, kad tautos nerinkta institucija trukdo priimti sprendimus tautos atstovams.
Aš labai tikiuosi, kad to neprireiks. Dabar klausimas nagrinėjamas Etikos ir procedūrų komisijoje. Kviesčiau sulaukti šios komisijos išvadų.
Seimo narys Justas Džiugelis lyg ir pritarė jūsų požiūriui į mokesčius, bet paklaustas, ar sutiktų tapti komiteto pirmininku, jei jūs juo nebebūsite, jis visai džiugiai įvertino tokią perspektyvą. Kaip vertinate šį kolegos entuziazmą?
Labai ramiai žiūriu į visus politinius siūlymus ir tiesiog toliau dirbu savo darbą. Dabar koncentruojuosi į svarbius biudžeto tvirtinimo klausimus. Neabejoju, kad Vyriausybės pateiktas projektas bus patvirtintas ir sulauks plataus palaikymo Seime. Bet pirmiausia turime apsispręsti dėl lydinčiųjų įstatymų projektų, ką šiandien ir darėme komitete.
Praėjusią kadenciją jūsų partijos bendražygiai yra kaltinę tuometę valdančiąją daugumą Seime nedemokratiniais ir „buldozeriniais“ sprendimais. Kaip jūs vertinate neseniai priimtą savo partijos prezidiumo sprendimą, kuris įpereigoja jus balsuoti ne taip, kaip liepia sąžinė, o taip, kaip liepia partija?
Tas sprendimas buvo kiek skubotas. Pagal Konstitucijos 130 str. Vyriausybė turi išskirtinę pareigą ir kompetenciją pateikti Seimui biudžeto projektą. Ji neprivalo jo derinti nei su Seimu, nei su prezidentūra. Vadovaudamasi šiuo straipsniu, ji pateikė biudžeto projektą Seimui. Natūralu, kad po nederinto projekto pateikimo būna Seimo narių, komitetų, prezidentūros siūlymų. Jie teikiami ir pozicijos, ir opozicijos atstovų.
Todėl, manyčiau, sprendimas uždrausti teikti siūlymus buvo skubotas. Toks sprendimas, manau, būtų reikalingas paskutinėje stadijoje – praėjus dviems biudžeto svarstymams, svarstymams komitetuose, kai Seimui grąžinamas suderintas biudžeto projektas. Galutinėje stadijoje, be jokios abejonės, visa frakcija privalo vienbalsiai palaikyti biudžetą, nes tai – pasitikėjimo Vyriausybe klausimas.
O Vyriausybe aš pasitikiu ir manau, kad ji gerai dirba ir turi dirbti toliau. Šioje situacijoje labai svarbu, kad būtų palaikymas Vyriausybei. Tačiau tas palaikymas privalomas paskutinėje biudžeto priėmimo stadijoje. O dvi svarstymo stadijos, kurios turės įvykti Seime, reiškia, kad neišvengiamai bus papildomų siūlymų.
Dar šiandien vyko bendras Biudžeto ir finansų komiteto posėdis su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK). NSGK priėmė siūlymą didinti Migracijos departamento finansavimą taip, kad darbo užmokestis ten augtų ne keturiais, o dvylika procentų. Tai – nederintas su Vyriausybe siūlymas, bet jis – objektyvus, priimtas įvertinus skaičius, kurie rodo, kad kitos institucijos gauna didesnį finansavimą atlyginimų didinimui.
Tai gal dabar nukirs ne tik jūsų, bet ir NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno galvą?
Man nesinori piešti situacijos ryškiomis spalvomis. Noriu žiūrėti į situaciją gyvenimiškai: kiekvienas dirba savo darbą ir, vertindamas Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą, gali turėti savo siūlymų.
