Rusai vykdo seniai užsibrėžtą tikslą
Į Ukrainos miestus vėl skrieja nauja rusų raketų ir iranietiškų dronų banga. Pietiniame Mykolajivo mieste raketa užmušė namo rūsyje besislepiantį civilį.
Smūgiai buvo ir Kyjive, Dnipre, Žytomyre, Charkive – visur rusai taikėsi į energetikos tinklą, kilo gaisrai. Agresoriaus siekis – prieš žiemą palikti ukrainiečius be šviesos ir šilumos.
„Labai šalta, miegu su drabužiais“, – sakė vienas vaikas.
Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, priešas sunaikino jau trečdalį elektros stočių. Ir pasaulis turi geriau ginkluoti Ukrainą gintis.
„Pasaulis gali ir privalo sustabdyti šį terorą. Kai kalbame apie Ukrainos oro gynybos poreikį, kalbame apie realius gyvenimus, kuriuos atima teroristai. Mums pavyksta numušti dalį tokių raketų ir bepiločių“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tuo metu, A. Lukašenkos režimas leidžia Rusijai atverti užslėptą frontą Baltarusijoje. Rusija ten traukiniais siunčia iki 9 tūkst. karių, tankų bei artilerijos.
„Planuojama, kad atvyks iki 9 tūkst. karių, apie 170 tankų, iki 200 šarvuotų kovos mašinų, iki 100 pabūklų ir minosvaidžių. Jie bus dislokuoti keturiuose Baltarusijos poligonuose rytinėje ir centrinėje dalyje. Po to jie pradės kovinį pasirengimą“, – teigė Baltarusijos gynybos ministerijos atstovas Valerij Revenko.
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus, Vladimiras Putinas gali šią žiemą vėl bandyti užgrobti Kyjivą, puldamas būtent iš Baltarusijos.
JAV sako atidžiai sekanti situaciją ir žada, kad karinė parama Ukrainai nemenks. O Iranui, kuris Rusiją aprūpina mirtį sėjančiais dronais, sankcijos tik didės.
„Mes penktadienį jau paskelbėme apie papildomą 725 milijonų dolerių paketą Ukrainai, kad ji galėtų toliau drąsiai gintis. Iranas svarsto galimybę parduoti dar daugiau ginklų, remdamas invaziją. Mes ir toliau ryžtingai taikysime sankcijas tiek Rusijos, tiek Irano prekybai ginklais“, – teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean–Pierre.
Ukrainai savaitės pradžioje pavyko apsikeisti su Rusija daugiau nei 100 belaisvių. Į tėvynę buvo sugrąžintos 108 Ukrainos karinėse pajėgose tarnaujančios moterys. Tarp jų ir pora dešimčių civilių.
Kai kurios iš šių ukrainiečių gynė Mariupolio „Azovstal“ gamyklą.
Tuo metu per mainus Rusija susigrąžino 110 piliečių, tarp kurių 72 civilinių laivų jūreiviai.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Prognozės, kad jau netrukus Rusijos ekonomiką ištiks krachas – atidedamos
Prognozės, kad jau netrukus Rusijos ekonomiką ištiks krachas – atidedamos. Tarptautinis valiutos fondas agresorei prognozuoja kone perpus mažesnę recesiją nei vasarą.
Ekonomikos prognozės, kaip niūrus debesys. Šių metų žiema – bus sunki. Bet kitų – ko gero dar sunkesnė.
„Blogiausia dar laukia ateityje. O 2023 metai daugeliui gyventojų primins recesiją“, – teigė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) patarėjas ekonomikos klausimais Pierre–Olivier Gourinchas.
TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomikos augimas bus kone dvigubai mažesnis nei pernai. O kitais metais – dar prasčiau, nesieks ir 3 procentų. Tai būtų istorinio masto lėtėjimas, nematytas nuo 2009 metų.
„Mes turime susitaikyti su šiek tiek nauja realybe. Tai reiškia, kad ekonomika greičiausiai pasiekė piką, stabilizavosi. Ir gali šiek tiek nukristi“, – LNK sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasaulis gyvens blogiau, tačiau kone viso to kaltininkė Rusija – sulauks mažesnio smūgio, nei buvo prognozuota. Rusijos bendrasis vidaus produktas šiemet kris. Bet kone du kartus mažiau, nei buvo tikėtasi vasarą. Vietoje 6 – vos 3,4 procento.
„Tai yra visiškai nedaug. Kadangi visi palaikome Ukrainą, tai visi norėjome, kad Rusijai būtų blogiau. Ir net emociškai prognozavome, kad jai bus blogiau, nei yra iš tikrųjų“, – LNK teigė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Viena priežasčių, kodėl Rusijos šiemet neištiks toks nuopolis, kurio tikėtasi – vakarų sankcijos. Rusija sugebėjo jas apeiti ir toliau importuoti bei eksportuoti prekes.
„Tai parodo, kad sankcijos turėjo mažesnį staigų efektą, nei kai kas tikėjosi. Bet tai nereiškia, kad sankcijos neveikia. Nes daugelis jų yra nukreiptos į vidutinio ar ilgojo laikotarpio perspektyvą. Kitaip tariant, Rusijos ekonomika susidurs su didžiuliais sunkumais ir kitais metais, ir po dvejų metų, ir po trejų metų“, – LNK teigė politologas Linas Kojala.
Didžiąją dalį gamtinių dujų eksporto į Europą Maskva nutraukė pati. O rusiška nafta dar teko, nes Europa jos dar visiškai neatsisakė. Bet prarastus kiekius Rusija jau yra nukreipusi į Kiniją, Indiją.
„Dėl naftos yra pereinamasis laikotarpis iki gruodžio, kur galima rasti kitų kelių ir randama kitų kelių. O dėl dujų, tai apskritai techniškai neįmanoma to išspręsti greitai. Tai yra didžiausia atspirtis bendrajam vidaus produktui ir karo mašinai“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ekonomistas A. Izgorodinas teigė, jog Kinija gaus rusišką naftą su labai didele nuolaida.
„Tai gal Rusija kiekiu eksportuos naftos daugiau, bet pelno prasme – jis bus gerokai mažesnis nei tas, kuris gaunamas iš naftos eksporto į ES“, – sakė LNK pašnekovas.
ES iš esmės susitarė dėl 8 sankcijų paketo, kuriuo dar labiau ribojama prekyba su Rusija.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau sakė, kad šis paketas silpnas, bet lūžis Rusijos ekonomikoje esą ir taip vyksta.
„Rezervai, kuriais Rusija džiaugėsi trečiąjį metų ketvirtį, kurie sukaupti dėl išaugusių energetikos resursų kainų, jie jau pradėjo kristi. Todėl, kad naftos kainos nukrito, dujų eksportas į Europą praktiškai sustojo. Ir reiškia, kad pagrindiniai jų pajamų šaltiniai iš esmės krenta“, – LNK sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius teigė, jog didžiausias sankcijų poveikis Rusijai bus pasiektas kitų metų pavasarį.
„Dabar ta ekonomika tikrai nėra tiek paveikta, kad jį griūtų“, – sakė jis.
Rusija kol kas bando gelbėtis finansinės priemonėmis – apribojo valiutos keitimo operacijas, kad išvengtų rublio kurso kritimo. Kelia ir palūkanas, tik tai gali atsisukti prieš ją pačią.
„Rusija ėmėsi labai drakoniškų priemonių, kad ta ekonomika būtų stabilizuota. Bet, aišku, tai kainuoja tai pačiai ekonomikai per BVP kritimą, per nedarbo lygio augimą, per užsienio investuotojų pasitraukimą“, – teigė ekonomistas A. Izgorodinas.
Tuo metu Ukrainos ekonomikos prognozės kur kas niūresnės nei Rusijos. Šalies BVP dėl agresorės pradėto karo šiemet susitrauks net 35 procentus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
