„Tikiuosi dalykiško pokalbio apie tai, kaip mes dabar bendrai galime sutelkti pastangas ir petys petin padaryti visus namų darbus, kad būtume pasirengę priimti Vokietijos brigadą“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Ir jau norėtųsi kalbėti, kad mūsų namų darbų planą sujungtume su Vokietijos namų darbų planais ir galėtume gauti datą, kada vokiečiai galėtų dislokuoti brigadą čia, kai mes jau būsime pasirengę“, – teigė jis.
Krašto apsaugos ministras į NSGK iškviestas, kai pareiškė, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos brigados parengties, kad šis vienetas į Lietuvą iš Vokietijos atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.
Šią poziciją sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, NSGK nariai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jie visi pabrėžė, kad Lietuvos siekis, jog vokiečiai kariai būtų nuolat Lietuvoje, nesikeičia.
„Mes dažnai pamirštame, kam viso to reikia. Mums reikalinga greita reakcija. Jeigu iki šiol NATO daugiau veikė pagal principą „atgrasymas per nubaudimą“ – kai ateina parama per tam tikrą laiką, – dabar sakome, kad to nebepakanka, reikia turėti kuo daugiau pajėgų čia. Tai yra gyvybinis Lietuvos interesas. Tai yra labai svarbus atgrasymo instrumentas“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
„Neabejoju, kad išeisime sukirtę rankomis ir turėsime aiškesnį planą, kaip judame toliau. Ir truputį pasiderinsime komunikaciją“, – pridūrė jis.
Lietuvos prezidento G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate numatyta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Šis susitarimas buvo tarp virtinės NATO priimtų sprendimų, skirtų sustiprinti rytinį Aljanso sparną po Rusijos invazijos Ukrainoje.
Spalį Lietuvoje apsilankiusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pareiškė, kad „mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų“, tačiau apie nuolatines vieneto rotacijas nekalbėjo.
Kad galėtų priimti daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje pradėti statyti trys nauji kariniai miesteliai.
Dabar Lietuvoje dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO priešakinis batalionas ir Vokietijos brigados vadovavimo elementas.