Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Lyderis aiškus

Jeigu prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juos, kaip jau buvo minėta, laimėtų dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Už jį balsuotų 16,8 procento respondentų.

Toliau lentelėje rikiuojasi buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Jį apklausoje būtų pasirinkę 8,9 procento apklaustųjų.

Trečioje pozicijoje – Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Ją prezidentės poste matyti norėtų 7,9 procento apklaustųjų.

Toliau – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Ją „Spinter tyrimai“ apklausoje pasirinkę būtų 6,2 procento apklaustųjų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šioje apklausoje užima penktą poziciją. Jį prezidento poste matyti norėtų 5,6 procento respondentų.


Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis užima 6 lentelės poziciją. Už jį balsavę būtų 4,7 procento apklaustųjų.

Toliau – visuomenininkas Andrius Tapinas. Jį prezidento poste matyti norėtų 3,8 procento apklaustųjų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis rikiuojasi toliau. Už jį savo balsą atidavę būtų 2,6 procento apklaustųjų.

Lentelę užbaigia Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ją prezidentės poste matyti norėjo 2 procentai apklaustųjų.

Už kitą kandidatą balsavę būtų 11,8 procento apklaustųjų, nebalsavę – 11,9 procento, o nežinojo 17,8 procento respondentų.

Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis ir Petras Gražulis , Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.

Svarbūs pokyčiai

„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi pabrėžė, jog lentelė keitėsi, nes į sąrašą nebėra įtraukta kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

„Tai leido šiek tiek sustiprinti savo pozicijas dabartiniam prezidentui G. Nausėdai, taip pat linkęs augti A. Anušausko reitingas, tačiau bene įdomiausias pokytis šį mėnesį yra I. Vėgėlės pozicijų stiprėjimas, nors ir su reikšmingu atotrūkiu nuo dabartinio šalies vadovo“, – sakė I. Zokas.

Jo teigimu, I. Vėgėlė „tampa kandidatu numeris du, vertinant pagal dabartinį kandidatų sąrašą“.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis teigė, jog jei rinkimai vyktų dabar, G. Nausėda turėtų laimėti „nesunkiai“, o I. Vėgėlė turi nemažą potencialą.

„Aišku, viskas paklaidos ribose. Bet matosi, kad labai nemažas potencialas pas jį gali būti. Įdomu, iš kur tie balsai ateina. Man iš reitingo pačio nesimato iš kur jie“, – apie paramą I. Vėgėlei sakė politologas.

Diana ir Gitanas Nausėdos

M. Jastramskio nuomone, I. Vėgėlės pliusas – jis nėra nė vienos politinės partijos atstovas. Tačiau I. Vėgėlė nėra paskelbęs apie būsimą kandidatavimą rinkimuose, politikoje aktyviai neveikia.

„Jis nenukenčia nuo to, kaip, pavyzdžiui, konservatorių kandidatai. Ir tie, kurie partijos nemėgsta, į jį ir nežiūrės, taip pat socialdemokratų ir taip toliau. Tai mane truputį stebina tas dalykas, kad jis nėra veikiantis politikas.

Nėra jis paskelbęs, kad kažkur kandidatuos, ar turi kažkokių politinių ambicijų. Tai tas jo veikimas viešojoje erdvėje, aišku, yra matomas: žiniasklaidoje, feisbuke. Bet man yra įdomu – tikrai pakankamai nemažai žmonių sakytų, kad už jį balsuotų. Klausimas – kas būtų, jeigu jis pradėtų rinkiminę kampaniją“, – Delfi sakė VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.

Kalbėdamas apie G. Nausėdos reitingą, politologas priminė, jog ir 2019 metais vykusiuose prezidento rinkimuose dabartinis šalies vadovas G. Nausėda reitinguose nebuvo stipriai pirmaujantis.

„Bet svarbu tai, kas antrame ture vyks. Jeigu antrame ture dalyvautų I. Vėgėlė ir G. Nausėda, tai įdomu čia būtų“, – kalbėjo jis.

M. Jastramskis, teigė, jog ši situacija kažkuria prasme primintų prezidento rinkimus, kai Valdas Adamkus siekė antrosios kadencijos ir Rolandas Paksas šovė į priekį.

„Aišku, dabar jau ne tie laikai, negali tiek mesti pinigų į reklamą tokią agresyvią, kokia ji buvo. (…) Apribojimai yra labai dideli, tie pinigai negali iš bet kur ateiti ir bet kaip išleisti“, – pabrėžė jis.

Kilo nepasitenkinimo banga

Delfi kalbintas politologas M. Jastramskis teigė, jog per paskutinius metus Lietuvoje kilo nepasitikėjimo politiniu elitu banga. Ir tuo I. Vėgėlė ir gali pasinaudoti.

„Bet kita vertus – bendra situacija Lietuvoje pastaraisiais metais, kai atrodo, kad didėja pikto nepasitenkinimo vadinamuoju politiniu establišmentu. Nors jo viduje atrodo, kad G. Nausėda yra prieš konservatorius, bet spėčiau, kad yra nemažai žmonių, kurie nepasitiki visomis politinėmis institucijomis.

Nesvarbu, ar tai yra parlamentas, ar Vyriausybė, ar konservatorių partija. Ir I. Vėgėlė atrodo kaip R. Pakso tipo kandidatas, kuris gali apjungti tą nepasitikėjimą. Kuris pastaraisiais porą metų, per visas krizes ir kaupėsi“, – svarstė politologas M. Jastramskis.

Ignas Vėgėlė

VU TSPMI docentas teigė, jog dabartinis šalies vadovas G. Nausėda yra nuosaikus, daug kam patinkantis.

„Bet vis tiek jis yra institucijos galva, jis yra Lietuvos valstybės vadovas. Kiti kandidatai, kuriuos mes turime šalia I. Vėgėlės – S. Skvernelis, I. Šimonytė yra matomi kaip partijų (atstovai, aut. p.), jau seniai veikiantys politiniame lauke.

Tai I. Vėgėlė turi tą pranašumą, jis gali vienyti tuos, kurie yra prieš visą politinį establišmentą, partijas ir taip toliau plačiąja prasme“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi politologas M. Jastramskis.

Institucinis reitingas

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė, politologė Rima Urbonaitė Delfi priminė, jog visi pareigas einantys ar ėję šalies vadovai turi prezidento institucijos veikiamą reitingą.

„G. Nausėda pirmauja – su tuo nelabai pasiginčysi. Bet kitas dalykas – atkreipsiu dėmesį, kad einantys pareigas prezidentai, net ir baigę kadenciją šalies vadovai, jie visada turi ne tiek asmeninį, bet labiau institucinį, prezidentinį reitingą. Kas yra pakankamai svarbu.

Nes kad ir kaip mes žiūrėtume, kad ir koks prezidentas jis bebūtų, kas tas pareigas užimtų, vis tiek prezidentai turi privilegiją visą laiką būti tuose reitingų topuose“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Ji teigė, jog ši pozicija – patogi. Prezidentas matomas, mokestiniai aspektai negula ant šalies vadovo pečių.

„Prezidentas gali labai laisvai užimti tokią kritiko poziciją. Ir tai yra tikrai gana patogi pozicija. Ir mes matome, kad visiems prezidentams ji faktiškai buvo patogi, visi prezidentai, daugiau ar mažiau, galėjo džiaugtis pirmąja reitingų vieta“, – priminė R. Urbonaitė.

Gitanas Nausėda

Politologė Delfi teigė, jog šiuo metu aiškaus konkurento G. Nausėdai 2024 metais vyksiantiems prezidento rinkimams „nelabai yra“.

„Partijos nesugeba kol kas nieko solidesnio pasiūlyti. Mes nematome iš partijų kažkokių rimtesnių kandidatų. Net ir šiame reitinge pasižiūrėjus, visų linksniuojamo krašto apsaugos ministro A. Anušausko reitingas tikrai nėra įspūdingas – 5,6 procento. (…) Taigi, visi turi pakankamai žemą reitingą“, – kalbėjo MRU lektorė R. Urbonaitė.

Rado panašumų tarp Nausėdos ir Vėgėlės

Politologė R. Urbonaitė sutiko, kad šiuose prezidentiniuose reitinguose aiški ir intriga – I. Vėgėlės pozicija.

„Atkreipsiu dėmesį, kad tai irgi yra nepartinis kandidatas. Mes dar kartą fiksuojame problemą – partiniai kandidatai nėra labai populiarūs. Apskritai prezidento rinkimuose matėme, kad partiniams kandidatams yra labai sunku. Ir dėl to tie partiniai kandidatai (rinkimus, aut. p.) naudoja kaip formą pareklamuoti partiją, arba net pasiruošti ateinantiems parlamento rinkimams, padidinti partijos matomumą. Bet I. Vėgėlės faktorius šiuo metu veikia. Panašu, kad daliai visuomenės jis yra gana priimtinas kandidatas“, – sakė politologė R. Urbonaitės.

Jos nuomone, tiek I. Vėgėlė, tiek ir G. Nausėda turi panašias savybes.

„Tai yra jų nepartiškumas. G. Nausėda irgi buvo traktuojamas kaip gerą išsilavinimą turintis žmogus, I. Vėgėlė turi profesoriaus statusą. Ir jie su tokiu savybių rinkiniu visai neblogai renka tą paramą. Bet kol kas I. Vėgėlė turi 8,9 procentų paramą. Manyčiau, kad čia dar nėra taip daug. Ir dar iki rinkimų kampanijos yra tolokai“, – pabrėžė Delfi pašnekovė, politologė R. Urbonaitė.

MRU lektorė priminė, jog nepartiniai kandidatai susiduria su iššūkiais – rinkimų kampanija nėra pigi, reikalinga rėmėjų parama.

„Aišku, yra aukojimas, parama. Nereiškia, kad išeisi į rinkiminę kovą „plika uodega“, taip nėra. Bet iš kitos pusės – tai irgi yra tam tikras faktorius. (…) Kažkokią paramą gali turėti, bet partijos parama yra labai stiprus dalykas“, – pabrėžė politologė R. Urbonaitė.

Gitanas Nausėda

Ji teigė, jog kol kas prezidentinių reitingų lentelėje lyderiauja du nepartiniai kandidatai.

„Bet kol kas situacija tokia, kad aš tikrai G. Nausėdai ryškesnės konkurencijos nematau. Nes jis turi ir institucinio reitingo dedamąją. Ir jis yra realiai šiuo metu stipriausias pozicijas turintis būsimas kandidatas, drįstu tai sakyti iš to, kas dabar vyksta“, – kalbėjo MRU lektorė R. Urbonaitė.

Delfi pašnekovė R. Urbonaitė svarstė, jog I. Vėgėlės reitingas gali būti lemtas ir fakto, jog visuomenė ieško naujų lyderių.

„Politikos lyderių nelabai matome. (…) Žmonės neturi, kur sutelkti savo lūkesčius. (…) Mes nematome ryškių žvaigždžių. Manau, kad yra bendra mūsų politikos būklė. Ir kadrų problema, apie kurią mes kalbame jau ne pirmą kartą, bet, deja, to pasekmės yra būtent tokios. (…) Panašu, kad žmonės ieško tų naujų veidų. Ir I. Vėgėlės atsiradimas šiame reitinge man leidžia preziumuoti, jog ta paieška ir vyksta. Ir ji vyksta už partijų ribų“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų rugsėjo 20 – 30 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (61)