Komentarą portalui Delfi B. Ruge davė antradienį, viešėdamas Lietuvoje ir lankydamasis Rytų Europos studijų centre. Jo teigimu, Vokietija supranta ir pripažįsta, kad jos investicijos per paskutinį dešimtmetį į Bundesverą (šalies ginkluotosios pajėgos – aut. p.) buvo nepakankamos.
Kalbėdamas apie tai ambasadorius akcentavo šalies kanclerio Olafo Scholzo kalbą Bundestagui (Vokietijos parlamentui – aut. p.), praėjus trims dienoms po Rusijos invazijos šiemet – vasario 27-ąją. Šią šalies kanclerio kalbą neilgai trukus viešojoje erdvėje imta vadinti istorine, kuriai netgi suteiktas pavadinimas „The Zeitenwende speech“ („Lūžio taško“ arba „Eros pokyčio“ kalba – aut. p.). Plačiau apie tai, ką minėtoje kalboje sakė O. Scholzas, galite skaityti čia.
„Kai 2014 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą, NATO nusprendė, kad mes turime pakelti savo išlaidas gynybai iki 2 proc. nuo BVP ir Vokietija labai lėtai vykdė šį įsipareigojimą. Taigi, manau, kad kad kanclerio kalba reiškia labai svarbų bendro kurso pokytį“, – Delfi sakė B. Ruge.
Tam, kad įgyvendintų sprendimą skirti 100 mlrd. eurų paketą šalies kariuomenei modernizuoti, kancleriui, pasak diplomato, reikėjo užsitikrinti dviejų trečdalių parlamentarų paramą – ne tik valdančiųjų, bet ir opozicijoje esančių konservatorių.
„Tai buvo pasiekta. 100 mlrd. eurų skirta ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti – tai labai svarbus žingsnis. Kitas svarbus pokytis, kuris buvo išryškintas kanclerio kalboje vasario 27-ąją, buvo tas, kad Ukrainai Vokietija tieks mirtį nešančią ginkluotę, ir tas procesas buvo pradėtas“, – atkreipė dėmesį B. Ruge.
Paklaustas, ar pasikeitimas Vokietijos savimonėje negali būti laikinas karo efektas, B. Ruge atsakė ilgai nedvejojęs.
„Manau, kad tai yra fundamentalus pokytis santykiuose su Rusija. Tiesa ta, kad supratimas apie Rusiją, Putiną ir žmones aplink jį nebuvo labai geras, dėl ko daugeliui mūsų šalyje buvo siurprizas, jog Rusija tokiu mastu įsiveržė į Ukrainą. Mūsų partneriai ir sąjungininkai Rytų flange, įskaitant Lietuvą, buvo daug kritiškesni Rusijos atžvilgiu, mus perspėjo, tad manau, kad mes turime tai įvertinti“, – pabrėžė Miuncheno saugumo konferencijos vicepirmininkas.
Visgi, kaip akcentavo pašnekovas, esminis pokytis vokiečių mąstysenoje ir šalies užsienio politikoje šia tema yra įvykęs ir procesas yra negrįžtamas.
„Vienas iš to elementų yra ekonominis atsiskyrimas nuo Rusijos. Manau, kad mes nebegrįšime prie situacijos, kur Rusija būtų toks reikšmingas energijos tiekėjas Vokietijai ir ES. Manau, kad tai – istorija. Mes visi dabar dirbame, kad diversifikuotume šią rinką, kad pereitume prie atsinaujinančios energetikos taip greitai, kaip tik įmanoma tam, kad nepriklausytume nuo problematinių režimų, kurie tiekia iškastinį kurą“, – kalbėjo B. Ruge.
Jis patvirtino, kad vokiečiai šiuo metu plačiai diskutuoja ir aptarinėja buvusios kanclerės Angelos Merkel vadovavimo metu vykdytą užsienio ir energetikos politiką.
„Buvusi kanclerė kalbėjo apie tai, ji paaiškino, kodėl tokie sprendimai buvo padaryti, bet, žinoma, yra daug bandymų suprasti, kaip galėjome taip klysti: mes klydome dėl Rusijos, mes klydome dėl energetikos politikos, mes dėjome nepakankamą indelį į gynybą. Vokietijoje dabar tikrai vyksta diskusija apie tai, ką galime daryti geriau, nes akivaizdu, kad privalome veikti geriau“, – sakė ambasadorius.
Pašnekovo teigimu, šalies visuomenei jau nuo 2014 metų yra pristatyta idėja apie Vokietijos įsipareigojimus stiprinti NATO rytinį flangą.
„Tai pareikalavo šiokio tokio lūžio mąstyme ir jau tada taip nutiko. Dabar mes turime naują patirtį – Rusiją atnaujino savo karą prieš Ukrainą ir Vokietijos valdžia – tiek A. Baerbock (užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock – aut.p.), tiek kancleris O. Scholzas – sureagavo bei gana greitai paskelbė, kad Rytų flangą stiprinti reikia.
Aš žinau, kad lietuviai nori matyti stipresnį vokiečių buvimą šalyje – ne tik būstinės elementus, bet daugiau pačių karių. Manau, kad šie darbai toliau tęsis, bet Vokietijoje tikrai yra supratimas, jog Lietuvą paremti reikia ir Vokietija tai padarys“, – pabrėžė B. Ruge.
Jis Delfi taip pat kalbėjo apie tai, kad Vokietijos indelis padedant Ukrainai yra reikšmingas, nors kartais ir ne visi tai pripažįsta.
„Kartais galbūt tai yra mūsų klaida, kad mes apie tai nekomunikuojame pakankamai, bet visgi – jei pažiūrėtume į karinės paramos skaičius, be priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, amunicijos, suteiktos nuo karo pradžios, tiekiama ir kita parama. Žinoma, aš asmeniškai suprantu, ką sako Ukraina, – kad ginklų reikia daugiau ir greičiau, nes karas tęsiasi, žmonės miršta, tad mes turime daryti viską, kas tik įmanoma. Mano asmenine nuomone, mes galime daryti daugiau, bet taip pat norėčiau pastebėti, kad Vokietija daro tikrai daugiau nei žmonės galvoja ir sako“, – pastebėjo diplomatas.
B. Ruge ne vieną kartą viešai jau buvo išsakęs esantis optimistas dėl to, kad šalis keičiasi ir mokosi iš savo klaidų.
„Aš natūraliai optimistas, bet kartu esu optimistas ir matydamas, kad einant laikui mes mokomės. Mes esame ES ir NATO demokratijos. Kartais procesai užtrunka, bet manau, jog mes judame tinkama kryptimi. Mes padarėme ir tęsiame svarbius žingsnius. Susiduriame su dramatiška situacija, dėl to mes nuolat sau turime kelti klausimą: ar darome pakankamai? Visgi jau dabar galiu pasakyti, kad judame tinkame linkme“, – sakė ambasadorius.
Pokalbio su Delfi metu B. Ruge kelis kartus akcentavo poreikį investuoti į darbą su analitikais, kurie nagrinėtų tokias šalis kaip Rusija ar Kinija.
„Manau, kad reikia rimtų ekspertų – žmonių, kalbančių šiomis kalbomis, kurie praleido kažkiek laiko šiose valstybėse, kurie turi svarbių žinių. Taip pat manau, kad reikia žmonių, turinčių gerus analitinius įgūdžius ir tų, kurie gebėtų situaciją įvertinti iš kitos perspektyvos. (…)
Aš praleidau daug metų dirbdamas su buvusia Jugoslavija. Tai buvo patirtis, susijusi su karu ir konfliktais, agresija. Iš tų laikų pamenu sutikęs tokių žmonių, kurie nebuvo rimčiausi regiono ekspertai, bet kurie padėtį suprato ir numatė teisingai. Kartais net geriau už superekspertus, gyvenusius tose šalyse ir kalbėjusius jų kalbomis. Taigi, būtina derinti daug elementų kartu“, – pabrėžė pašnekovas.
Jo teigimu, V. Putinas smarkiai apsiskaičiavo.
„Putinas smarkiai apsiskaičiavo prieš atnaujindamas agresiją Ukrainos atžvilgiu. Jam nepavyko. Jam nepavyko užimti Kyjivo, jam nepavyko pakeisti Ukrainos valdžios, jo kariai buvo atstumti nuo sostinės. Praėjus 7-8 mėnesiams nuo šios invazijos, Rusija yra daug silpnesnė: ji nukirto beveik visus ryšius su Vakarų ir centrine Europa, santykiuose su Kinija ir Rusija, būtent Kinija taps vis stipresnė, o Rusija taps silpnesnė. Tai nėra gera žinia Rusijai“, – pridūrė B. Ruge.
