Šiuo metu vidutinė senatvės pensija šalyje siekia 482 eurus, planuojama, kad kitąmet didėti turėtų 65 eurais.
„Jeigu asmuo uždirbo 500 eurų, jo pajamų pakeitimas yra 68 proc., o jeigu asmuo uždirbo daugiau kaip 3 tūkst. eurų, jo pajamų pakeitimas yra 39,1 proc.“, – „LNK Žinioms“ teigė valstybės kontrolierė Eivida Šlamė.
Ragina didinti individualiąją dalį
Tai reiškia, kad tie, kurie uždirbo daugiau, senatvėje gauna mažesnę dalį savo buvusio atlyginimo nei tie, kurie uždirbo mažiau. Tad gyventojai nemotyvuojami mokėti daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Ekspertai ragina individualiąją pensijų sudedamąją dalį didinti.
„Bendroji pensijos dalis visoje pensijų struktūroje sudarė 63 proc. Bendroji pensijos dalis nepriklauso nuo sumokėtų įmokų. O individualioji pensijos dalis, kuri priklauso nuo sumokėtų įmokų, sudarė 37 proc.“, – paaiškino E. Šlamė.
Vilniaus universiteto prof. Teodoras Medaiskis teigė, kad individualios pensijos dalies didumas yra stipri paskata mokėti socialiniam draudimui.
„Jeigu aš moku daugiau, tai ir gausiu daugiau. Jeigu moku dvigubai daugiau, tai gausiu, jeigu ne dvigubai daugiau, tai beveik dvigubai daugiau“, – sakė jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, jog sieks, kad pensijos dydį po lygiai sudarytų tiek bendroji, tiek individualioji dalys.
„Planuojame, jog kitais metais tai bus 56 ir 44. Tai reiškia tą tikslą 50/50, apie kurį kalba ir Valstybės kontrolė, turėtume pasiekti greičiau, nei kad iki 2030 metų“, – pasakojo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Lietuvos bankas pastebi, kad oria senatve gyventojai susirūpina tik priartėję prie pensinio amžiaus. O ir papildomo kaupimo būtinybė jiems ne visada aiški.
„Nors po 2019 metais įvykusios reformos Lietuvoje atsirado privalomas įtraukimas į pensijų fondus, tačiau stebime tendenciją, kad esant galimybei stabdyti dalyvavimą sistemoje, tą ir daro jauni žmonės“, – komentavo Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Prie kaupimo vangiai prisideda darbdaviai
Papildomas pensijų kaupimas antroje ir trečioje pakopose šiuo metu nepakankamas. Tačiau sistemoje pasigendama ir darbdavių kaupiamų įmokų.
„Matom Vakarų šalių pensinio amžiaus žmones keliaujančius, gaunančius dideles pensijas, turinčius dideles pakeitimo normas. Tai susidarė ir dėl to, kad jie kaupė ne tik daugiau įmokų mokėdami iš savo asmeninės kišenės, bet kad prie to prisidėdavo ir jų darbdaviai“, – pasakojo Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Šiuo metu vos daugiau nei 1 proc. Lietuvos darbdavių moka įmokas į savo darbuotojų sąskaitas pensijų fonduose. Ekspertai sako, kad darbdavių indėlis į darbuotojų ateitį turėtų būti didesnis.
„Taip, kaip yra Vakarų Europos šalyse, antroji pakopa yra darbdavio pensijos, o ne iš valstybės lėšų dabar primokamos“, – pastebėjo T. Medaiskis.
Tačiau darbdaviai atkerta, kad Lietuvoje pasigenda profesinių pensijų fondų, kurie egzistuoja visose išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Įstatymas Lietuvoje yra, tačiau realiai neveikia.
„Dabar, kai antra, trečia pakopa, žmonės investuoja ir praktiškai nežino, kur pinigai nukeliaus. Ką mes matome šįmet: visi fondai raudonuoja, yra neigiama grąža“, – kalbėjo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Valstybės kontrolierė E. Šlamė tikino, kad šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai instrumentų darbdaviams prisidėti prie savo darbuotojų pensijų kaupimo.
„Jie turi galimybę prisidėti tiek antroje pakopoje, tiek trečioje pakopoje“, – sakė ji.
Dėl mažų pensijų Lietuvoje priverstas dirbti kas devintas senjoras.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie mažas pensijas Lietuvoje galite rasti čia:
