Sekmadienį Pekine prasidės 20-asis Kinijos komunistų partijos nacionalinis kongresas. Jo metu, pasak politiko, vertėtų atkreipti dėmesį į Kinijos lyderio Xi Jinpingo kalbą ir programinius kongreso tekstus: esą tai atskleis, kiek šalyje įsigalėjo Xi Jipingo kultas, kokiomis kryptimis užsienio politikoje, ekonomikoje suks Kinija, kiek reikėtų jos saugotis.
Galime apsiskaičiuoti
„Prasideda 20 Kinijos komunistų partijos kongresas, kuriame Xi Jinpingas bus patvirtintas trečiam terminui, tikėtina, užsitikrindamas ne tik ateinančius penkerius metus, bet ir vadovavimą iki gyvos galvos. Staigmenų būna, tačiau po visko, ką jis padarė konsoliduodamas valdžią savo rankose, neperrinkimas būtų labai didelė staigmena.
Todėl svarbiausiais kongreso akcentais taps Xi tezės pranešime ir terminologija, kuria bus formuluojami svarbiausi klausimai bei kokios personalijos bus skiriamos į vyriausybinius postus. Ir kokiais epitetais Kongreso programiniuose tekstuose bus apibūdinamas Xi, nes tai rodys, ar Kinijoje galutinai įsitvirtino Xi asmenybės kultas“, – feisbuke dėstė M. Maldeikis.
Kinijos užsienio politiką, pasak jo, formuoja du faktoriai – siekis dominuoti ir įtvirtinti komunistų partijos viršenybę.
„Xi siekia įgyvendinti kinų svajonę – Kinijos sugrįžimą į pasaulinės hierarchijos viršūnę, tampant pasaulio likimų sprendėja ir atkeršijant Vakarams už „pažeminimo šimtmetį“. Antrasis – kad visa tai vyktų komunistų partijos dėka, nes ši turi „Dievo mandatą“ valdyti. Šie du tikslai ir lems Kinijos užsienio politikos klimatą“, – toliau dėstė M. Maldeikis.
„Stengdamasi pasiekti šių dviejų tikslų Kinijos nuomone pasaulis turi nustoti „kištis“, susitaikyti su Kinijos pasirinkimais, o visas nepageidautinas reakcijas priima kaip priešiškumą, bandymą sulaikyti Kinijos augimą ir įvardija kaip „vis labiau priešišką tarptautinę aplinką“, prieš kurią reikia kovoti. Todėl jeigu Xi kalboje išgirsime tokią retoriką, tai reikštų, kad Kinija vis labiau atsisako mėginimų suprasti, kaip veikia kitos šalys ir komunistų partija užsidaro savo pačių susikurtose interpretacijose.
Tai pavojinga, nes gali privesti prie labai didelių apsiskaičiavimų vertinant Kinijos (režimo) saugumo situaciją.
Lygiagrečiai reikės stebėti, kiek vietos kalboje bus skirta šalies viduje vis stiprėjančiam nacionalizmo faktoriui, kuris ruošia vidinę auditoriją galimiems veiksmams išorėje“, – pažymėjo politikas.
Ekonominės problemos paveiks visus
Kitas svarbus jo įvardytas aspektas – ekonomika.
„Kinija susiduria su problemomis ir krizėmis, kokių seniai neturėjo. Tik nedidelė dalis jų sukeltos išorinių veiksnių. Kaip bus formuluojama ekonominė programa? Ar ekonominė politika pasidarys lankstesnė ir pragmatiškesnė, ar labiau rigidiška, kokia ji buvo pastaruoju metu?
Politika vis labiau ima viršų prieš ekonomiką, kuri iki Xi buvo prioritetu. Pastaruosius tris dešimtmečius Vakarai manė, kad ideologija Kinijoje mirė ir viskas vyksta vardan ekonominio augimo. Bet Xi Jinpingas yra visų pirma partijos ideologas, todėl reikės stebėti, ar programiniuose tekstuose bus kalbama apie planinę ekonomiką, ypač industrijoje, ir didesnį valstybinių įmonių vaidmenį. Žinant, kiek Kinija įsitraukusi į pasaulines gamybos ir tiekimo grandines, vidiniai jos ekonomikos pokyčiai ir būsimos problemos paveiks visus“, – komentavo M. Maldeikis.
Jeigu bus renkamasis ideologinis kelias, raktiniai postai vyriausybėje, t.y. premjeras ir vicepremjeras, finansų bei technologijų ministrai, o taip pat užsienio reikalų ministras, politiko matymu, bus visi Xi Jinpingo lojalūs patikėtiniai:
„Jie neturės mandato veikti pagal savo kompetencijas ir visa technokratinė mašina vykdys politinį užsakymą.“
M. Maldeikis aptarė ir tai, kaip Xi Jinpingas formuoja savo valdininkų komandą.
„Xi skiriami valdininkai yra senesni nei prie Dengo, Ziango ir Hu. Pats Xi ir dabartinis premjeras Li Keqiangas tapo vadovais provincijoje būdami apie 40, prie Xi jauniausi nauji kadrai užima svarbius postus sulaukę 50+. Xi blokuoja jaunus žmones kuriais nepasitiki ir kurie nežinia ko gali prisigalvoti. Ypač tais, kurie augo ir mokėsi reformų laikotarpiu.
Su savimi jis pasiima išmėgintus, paveiktus ideologijos ir kultūrinės revoliucijos jam ištikimus asmenis.
Nerašyta taisyklė skiriant valdininkus ir formuojant Politbiurą bei jo nuolatinį komitetą: jei tau 67, gali tęsti darbą, o jei jau sukako 68, turi išeiti į pensiją. Žiūrėsim, kiek jos bus laikomasi“, – rašė M. Maldeikis.
„Mūsų laukia gerontokratinė Kinija, primenanti paskutinius Sovietų Sąjungos gyvavimo metus, o tai nežada lankstumo politikoje“, – apibendrino jis.
Reikšmė Lietuvai
Jeigu Xi Jinpingas tęs savo trečiąją kadenciją, vargu ar tai būtų gera žinia Lietuvai, anksčiau pranešime žiniasklaidai nurodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vadovas doc. dr. Linas Didvalis ir VDU Diplomatijos ir tarptautinių santykių programos magistrantas Jiabin Song.
„Akivaizdu, kad Kinija užsienio politikoje laikosi principinės pozicijos Taivano klausimu, o Xi buvimo valdžioje laikotarpiu į pokyčius šioje srityje reaguojama itin jautriai. Tad Pekine išlikus tai pačiai vadovybei, vargu ar galime tikėtis nuolaidumo Lietuvos sprendimui megzti artimesnius ryšius su Taivanu“, – vertino universiteto atstovai.
„Labai tikėtina, kad likęs trečiai kadencijai, Xi nesieks atkurti stipriai sumenkusio dvišalio Kinijos–Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo ar iki minimalaus lygio pažemintų diplomatinių ryšių.
Priešingai – ir toliau stebėsime Kinijos ambicijų augimą, griežtesnių ir pro-aktyvesnių diplomatijos priemonių naudojimą, ekonominių svertų dvišaliuose santykiuose taikymą. Kaip minėta anksčiau, tikimybė, kad KKP kongrese iškils alternatyva Xi, yra itin maža, todėl Lietuva turi ruoštis labiau dar penkeriems metams status quo nei žymiems pokyčiams“, – apibendrino jie.
