LAMPSS išplatintame rašte raginama perskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir įvertinti visas įstaigas, dirbančias tiek valstybinio aukštojo mokslo sektoriuje, tiek viešojo ugdymo sektoriuje. Taip pat profsąjunga ragina ŠMSM kreiptis į Lietuvos statistikos departamentą, kad būtų pakeista darbo užmokesčio apskaičiavimo metodika ir rodiklis apimtų visus švietimo ir aukštojo mokslo sistemos dalyvius ir būtų pašalinti darbo užmokesčio skaičiavimo trūkumai, iškreipiantys esamą darbo užmokesčio padėtį švietimo ir aukštojo mokslo srityje.
Ištaisius esamos skaičiavimo metodikos klaidas, profsąjunga prašo apskaičiuoti realų vidutinio darbo užmokesčio atotrūkį nuo 130 proc. ir 150 proc. šalies vidutinio arbo užmokesčio. LAMPSS teigimu, Švietimo ministerija taip pat su profesinėmis sąlygomis turi susiderinti atotrūkio sumažinimo terminą, kuris turi būti ne vėlesnis nei 2023 m. antrasis ketvirtis.
LAMPSS: jei į raginimus nebus atsižvelgta, liks tik galimybė masiškai protestuoti
Profsąjungos pirmininkas Sigitas Vaitkevičius teigia, kad atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją dėstytojai norėtų išvengti didelių protesto akcijų ir prioritetu laikytų susitarimo paiešką. Visgi, pasak jo, jei į aukštųjų mokyklų bendruomenės raginimus nebus atsižvelgta, nebeliks kitos išeities kaip tik masinis dėstytojų protestas.
„Nesinori organizuoti suirutės Lietuvoje tokiu metu. Bet jeigu toliau mus paliks skursti ir nekreips dėmesio į tai, kad ne mes, o jie padarė klaidas, kurios mums labai skaudžiai atsiliepia mūsų pajamoms ir mūsų visam ekonominiam gyvenimui, tai tokiu atveju, manau, neliks kitos galimybės kaip tiesiog išeiti ir protestuoti masiškai“, – sakė S. Vaitkevičius.
„Kalba neina, kad mes norime turėti geresnes sąlygas nei visi kiti Lietuvoje šiuo metu. Kalba eina apie tai, kad tie pažadai, kurie buvo anksčiau duoti, jie yra nevykdomi, dėl to, nes yra grįsti ydingomis skaičiavimo sistemų metodikomis“, – taip pat pažymėjo jis.
Visų pirma, pasak LMPSS pirmininko, klaida yra metodikoje, kurią taiko Lietuvos Statistikos departamentas skaičiuodamas dėstytojų darbo užmokestį.
„Mes išsiaiškinome priežastį, kodėl (atlyginimų didėjimas – ELTA) yra per mažas. Paaiškėjo, kad Statistikos departamentas skaičiuoja pagal Vakarams priimtiną metodiką, o Vakaruose švietimo sektorius neišgyvena tų problemų, kurias išgyvena šiuo metu pas mus. Trūksta mokytojų, yra dėstytojų trūkumas, dalis dėstytojų, mokytojai dirba pusantro etato, kiti šiek tiek mažiau, bet irgi virš etato“, – Eltai teigė S. Vaitkevičius.
„Ir ta formulė, kurią naudoja Statistikos departamentas, ji padidina darbo užmokestį, nes ji normina ir normalizuoja tą dalį, kuri yra iki etato. Ji jokių veiksmų matematinių neatlieka su ta (užmokesčio – ELTA) dalimi, kuri yra virš etato, kas labai smarkiai išdidina jų darbo užmokesčius“, – pridūrė jis.
S. Vaitkevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėstytojų atlyginimo apskaičiavimo formulė apima tik universitetus. Pasak jo, kolegijos ir institutai skaičiuojant dėstytojų atlyginimų vidurkį nėra įtraukiami.
„Pavyzdžiui, kolegijos net neturi profesorių, tai pas juos automatiškai yra mažesnis darbo užmokestis, nes niekas negauna profesoriaus algos. Tai tos įstaigos į formulę nėra įtraukiamos ir vidurkis neskaičiuojamas, kas irgi sąlygoja darbo užmokesčio padidinimą visame sektoriuje, neatsižvelgiant į realią situaciją“, – akcentavo jis.
Pasak jo, dar viena ministerijos daroma klaida, kad dėstytojų vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas vertinant 2021 metų tik ketvirtojo ketvirčio duomenis.
„Kai mes peržiūrėjome ketvirto ketvirčio duomenis, paaiškėjo, kad, pavyzdžiu, 2021 metų ketvirtą ketvirtį buvęs 133 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio vidurkis 2022 metų pirmą ketvirtį nukrito iki 120 proc. Jau vien tai rodo, kad skaičiavimas vien pagal ketvirto ketvirčio reikšmę yra neteisingas. O jeigu, pavyzdžiui, paskaičiuojame visų metų per visus ketvirčius vidurkį, mes gauname, kad ketvirto ketvirčio reikšmė yra didesnė net 8 proc. negu vidutiniškai visų likusių metų reikšmės. Tai čia irgi atsiranda tam tikra manipuliacija“, – savo nuomone dalinosi S. Vaitkevičius.
Todėl, pasak profsąjungos vadovo, nepritariama yra ne pačiam ŠMSM siekiui 13 proc. didinti dėstytojų atlyginimus – neteisinga jų vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarka.
„Nesutarimas yra ne dėl tų 13 proc. metinio padidėjimo, nuoseklaus augimo, o dėl to, kad ministerija, vadovaudamasi neteisinga metodika, iš esmės skaičiuoja uždidintą darbo užmokestį, kurio realiai mes negauname“, – paaiškino jis.
ŠMSM: keisti dėstytojų atlyginimų skaičiavimo metodiką nebūtų nuoseklu, tai sukeltų daug painiavos
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į LAMPSS raštą, teigia, kad dėstytojų darbo užmokesčio skaičiavimo metodikos keitimas sukeltų daug painiavos.
„Jei dabar būtų keičiama pradinių duomenų skaičiavimo metodika, tuomet reikėtų ir galutinį tikslą peržiūrėti. Lieka nedaug laiko iki 2024 metų, kai turės būti įvykdytos partijų susitarime susitartos nuostatos. Keisti skaičiavimo metodiką nebūtų nuoseklu, tai sukeltų daug painiavos“, – atsakyme Eltai akcentuoja ŠMSM.
Ministerija pažymi, kad siekiant, jog 2024 m. tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU), prognostiniuose modeliavimuose svarbus rodiklis yra dėstytojų ir mokslininkų bruto VDU. Šio rodiklio faktinės reikšmės atitinkamiems metams apskaičiuojamos pagal Lietuvos statistikos departamento (STD) skelbiamą mėnesinį darbo užmokestį šiuose sektoriuose: „Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla finansuojama iš biudžeto“ ir „Aukštasis universitetinis mokslas“.
„VDU skelbiamas kas ketvirtį, todėl, siekiant išvesti metinį VDU, apskaičiuojamas atitinkamų metų keturių ketvirčių reikšmių vidurkis. Ši taisyklė gali keistis, jei atitinkamais metais darbo užmokestis būtų didinamas ne nuo metų pradžios (pvz., nuo rugsėjo 1 d.), tuomet ateities prognozių atspirties taškas turėtų būti jau padidintas VDU“, – taip pat paaiškino ministerija.
Taip pat ministerijos atsakyme teigiama, kad kadangi modeliavimuose naudojamas bendras tyrėjų ir dėstytojų VDU, išvedamas sektorių „Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla finansuojama iš biudžeto“ ir „Aukštasis universitetinis mokslas“ VDU reikšmių svertinis vidurkis pagal atitinkamą STD skelbiamą darbuotojų skaičių minėtuose sektoriuose.
„Pritariame, kad skaičiavimuose būtų patogu turėti statistiką apie konkrečių profesijų – dėstytojų ir mokslininkų, finansuojamų iš biudžeto – darbo užmokestį, tačiau tokie duomenys nėra rengiami ir skelbiami, todėl skaičiavimams naudojami turimi statistiniai duomenys. Pažymėtina, kad šiuo metu STD skelbia tik kelių profesijų VDU duomenis (tarp jų – ir mokytojų, kuriais vadovaujamasi modeliuojant mokytojų darbo užmokestį)“, – sako ministerija.
Taip pat pažymima, kad modeliuojant ateitį, būtina turėti šalies VDU prognozes. Šio rodiklio reikšmės imamos iš Finansų ministerijos skelbiamo šalies ekonominės raidos scenarijaus, kuriame nurodomas prognozuojamas ateinančių trijų metų šalies vidutinis darbo užmokestis, atkreipia dėmesį ministerija.
„STD ir Finansų ministerija yra valstybės institucijos, įgaliotos rengti atitinkamus duomenis. Savo darbą jos atlieka, laikydamosi teisės aktų ir aiškių metodikų, todėl neturime pagrindo abejoti minėtų institucijų kompetencija ar jų rengiamų duomenų patikimumu. Profesinių sąjungų pastabas dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ar prognozavimo turėtų vertinti šios srities profesionalai, susiję ne tik su švietimu ar mokslo, bet visais šalies sektoriais, todėl, nagrinėjant profesinių sąjungų pasiūlymus, reikės pasitelkti kompetentingas institucijas“, – teigia ŠMSM.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad rodiklių apskaičiavimas gali būti tobulinamas, tačiau pakeitus metodikas reikėtų peržiūrėti ir siekiamas rodiklių reikšmes, nes jos nustatytos, remiantis dabar naudojama metodika.
Švietimo, mokslo ir sporto sritims kitąmet valstybė skirs 430 mln. Eur daugiau negu šiemet, iš jų daugiau kaip pusė (254 mln. Eur) bus skirta švietimo ir mokslo įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Pasak ministrės, valstybės biudžeto projekte numatytas mokytojų, akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas net ir labai sudėtingu metu leidžia nuosekliai siekti partijų susitarime numatyto tikslo, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2024 m. sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, o mokslininkų ir tyrėjų – 150 proc.
Ministerija pažymi, kad numatoma, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 proc. Mokyklų vadovų pareiginė alga turėtų didėti 21 proc. Tai numatyta ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.
Ministerija prognozuoja, kad 2022 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarys 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o 2023 m. mokytojų atlyginimų didinimas 13 proc. leis pasiekti jau 120 procentų šalies VDU. Atitinkamai mokslininkų ir tyrėjų vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2022 m. sudarys 131 proc. VDU, 2023 m. – 137 proc.
Skaičiuojama, kad ateinančiais metais mokytojų atlyginimas atskaičiavus mokesčius bus didesnis vidutiniškai 151 Eur, mokslininkų, tyrėjų – 172 Eur.
