Anksčiau šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva yra atvira deryboms su Vakarais dėl karo Ukrainoje.
Tokie teiginiai atsirado po to, kai nuo rugsėjo pradžios Rusija patyrė daugybę skaudžių pralaimėjimų, kurie konflikto eigą pakreipė Ukrainos naudai.
Galimybės derėtis per Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių susitikimą Balyje lapkritį neatmetė JAV prezidentas Joe Bidenas, apie tai užsiminė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Visų pirma V. Putinas turi nutraukti šį karą, gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir grįžti prie derybų stalo“, – transliuotojui „France 2“ komentavo E. Macronas, pridurdamas, kad siekia išvengti „pasaulinio karo“.
Maskva mano, kad tarpininkauti derybose su Ukraina pasisiūlys Turkija.
„Turkai siūlo tarpininkauti. Jei kokios nors derybos įvyks, greičiausiai jos vyks jų teritorijoje: Stambule arba Ankaroje“, – žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Ukrainiečiai nesusvyruos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad su V. Putinu nesiderės.
„Ukraina neves jokių derybų su Rusija, kol V. Putinas bus Rusijos Federacijos prezidentas. Derėsimės su nauju prezidentu“, – sakė V. Zelenskis po to, kai Rusija aneksavo keturis Maskvos okupuotus Ukrainos regionus.
Maskva, pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams L. Linkevičiaus, apie derybas su Ukraina kalba dėl to, jog jai reikia pauzės kare.
„Dabar jie tikrai vaizduos taikdarius, sakys, mes pasiruošę kalbėtis, Ukrainos pusė nenori, bet jie iškėlė sąlygas, kad jokio kalbėjimo apie okupuotas ir aneksuotas teritorijas. Tai visiškai nepriimtina Ukrainai, pagaliau rusams reikia taktinės pauzės, reikia pauzės mūšio lauke, reikia atgauti jėgas. Bet tai būtų pauzė kare, o ne taika, ar kas nors bendro su taika“, – „LNK Žinioms“ komentavo L. Linkevičius.
„Net neabejoju, kad ukrainiečiai nesusvyruos, labai noriu tikėt, kad Vakaruose neatsiras manančių, kad štai čia būdas galbūt pasiekti paliaubas ir taiką, kas yra saviapgaulė“, – pridūrė jis.
L. Linkevičius svarstė, kad Amerika, Vakarai palaiko „nematomus“ ryšius su Maskva, bet, jo įsitikinimu, derėtis dėl Ukrainos taikos, ypač Maskvos sąlygomis, tikrai nėra linkęs.
„Aš manau, kad nematomi komunikavimo kanalai yra ir ypatingai dabar jie, manau, suaktyvėję, kai prasidėjo Rusijos blefavimas ir gąsdinimas branduoliniu ginklu. Manau, aiškiai buvo pasakyta ir viešai, bet neviešai dar aiškiau buvo pasakyta, kad jie tuo keliu neitų, nes tai visiška savižudybė. Manau, kad apie tai kalbama.
O kad rūpi Amerikos prezidentui amerikiečių likimas, tai aišku, yra spaudimas ir visuomenės, ir politinis neišvengiamumas apie tai kalbėtis. Visiškai nesikalbėti, jis, matyt, nebūtų suprastas rinkėjų. Bet derėtis, kaip čia tą žodį parinkti, dėl Ukrainos, ypatingai su Rusijos iškeltom sąlygom, manau, kad niekas nelinkęs to daryti ir tikiuosi, kad to neatsitiks“, – dėstė diplomatas.
Sistema pagrįsta baime
Nepaisant to, kad kare Ukrainoje Rusija pastaruoju metu patyrė pralaimėjimų, karas, pasak L. Linkevičiaus tęsiasi, nes rusai dėl savo sistemos negali jų pripažinti.
„Tikėtina, kad Putinas mažai su kuo praktiškai kalbasi ir išvis neaišku, su kuo jis tariasi ir nelabai ko klauso. Ta sistema, ta aplinka daugiau sukaustyta baimės nei pagarbos savo vadui. Jie tiesiog bijo, bijo pranešti apie realią situaciją fronte, bijo informuoti apie realią padėtį ekonomikoje.
Labai nepopuliaru kalbėti, kad kenkia sankcijos, nes Putinas ne kartą viešai yra pasakęs, kad sunkumai visiškai nesusiję su sankcijomis ir čia Vakarai kenkia tik sau. Tas tekstas yra oficialus ir priimtinas, visi kiti yra blogi. Jeigu išdrįs kažkas daryti kitaip, labai pasekmės gali būti liūdnos.
Kai tokia baimė yra ir sistema pagrįsta lojalumu ir ištikimybe, bet ne kompetencija ir profesionalumu, tai sukuria iškreiptą situaciją. Todėl viskas ir tęsiasi, kol dar tęsiasi“, – dėstė L. Linkevičius.
Svarbu, pasak jo, kad demokratinis pasaulis ir toliau, kiek reikės remtų Ukrainai ir ne tik kare:
„Labai svarbu, kad G7 šalys, didžiosios, galingiausios pasaulio valstybės, demokratinės valstybės imtųsi iniciatyvos, ir nepaisant to, ką šneka Putinas, nepaisant grasinimų, įsipareigotų tvariai ir augančiai paramai Ukrainai. Bet ne tik karinei, <...> bet ir finansinei paramai, atstatymo, diplomatinei, politinei ir tas ilgalaikis įsipareigojimas turi būti tiek, kiek reikės.“
Pasirodė ženklų, kad nuo karą Ukrainoje paskelbusios Rusijos nusigręžia kai kurios sąjungininkės – Kazachstanas, Kinija. Norinčių glėbesčiuotis su V. Putinu dabar, pasak L. Linkevičiaus, visai mažai.
Situacija keičiasi
„Bet tokių, kurie „supranta“, vis mažiau. <...> Situacija keičiasi iš esmės ir, manau, aiškesnį vaizdą pamatysime kuomet galėsim panagrinėti JT Generalinės Asamblėjos balsavimo rezultatus“, – pastebėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį didele balsų persvara pasmerkė Rusijos įvykdytą okupuotų Ukrainos sričių aneksiją, o JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad tai yra „aiški žinia“ Maskvai, rašo BNS.
Generalinė Asamblėja pritarė rezoliucijai 143 balsais prieš penkis, tačiau 35 šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Pietų Afriką ir Pakistaną, susilaikė, nors JAV dėjo dideles diplomatines pastangas, siekdama aiškesnio Maskvos pasmerkimo.
