Po pirmadienio rytą įvykusių didelio masto Rusijos atakų Ukrainoje prieš infrastruktūrą ir civilius gyventojus, antradienį surengtas skubus Didžiojo septyneto šalių susitikimas. G7 lyderiai pareiškė, kad atsakingu už masinius raketų smūgius jie laikys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Ar dar vienas karo nusikaltimas prieš nekaltus civilius gyventojus gali pakeisti Vakarų lyderių ryžtą padėti Ukrainai ir užtikrinti oro apsaugą?
Kyla nepasitenkinimas viduje
M. Šešelgytės nuomone, po šių atakų Vakarai nesiims drastiškų priemonių, bet kilpa aplink Rusijos prezidento V. Putino kaklą esą veržiasi vis labiau.
„Aš matau, kad situacija po truputį eina ta kryptimi, kad kilpa aplink Vladimirą Putiną vis labiau veržiasi. Veržiasi tiek iš tarptautinės politikos, reakcijos perspektyvos, bet taip pat ir neseniai buvo paskelbtas interviu su britų MI6 vadovu Jeremy Flemingu, kuris kalbėjo apie informaciją, jog Rusijos viduje taip pat vyksta procesai – ir visuomenėje įvairiuose lygmenyse, bet taip pat ir karinėje dimensijoje, kariuomenėje. Tai kilpa po truputį veržiasi.
Ar šis įvykis bus pagrindas imtis kažkokių drastiškų veiksmų, manau, kad ne, bet žingsnis po žingsnio, kaip ir buvo kalbama nuo pat karo pradžios, Rusijos pralaimėjimai karo lauke po truputį veda Rusijos lyderį į tą situaciją, kad pasirinkimo galimybių, kaip jam elgtis išeiti iš šitos situacija, mažėja“, – laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo mokslininkė.
Jos matymu, kare Ukrainoje pasiekta tokia fazė, kad V. Putinas pergalių pasiekti praktiškai negali, todėl esą imasi atakų prieš civilius. O tai keičia Vakarų lyderių požiūrį.
„Tada imamasi teroristinių veiksmų, kuomet šluojama viskas ir aiškiai atakos nukreipiamos prieš civilius. Sakyčiau ne tai, kad kažkas bendrai pasikeitė karo eigoje, bet pasikeitė Vakarų valstybių vadovų naratyve, nes labai aiškiai pabrėžiama, kad tai yra aiškios atakos prieš civilius ir tai keičia karo eigą“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Putino dienos suskaičiuotos
Ji pastebėjo, jog Kyjivas nenori dėl taikos derėtis su V. Putinu, o tai, pasak mokslininkės, turėtų įsidėmėti ir Vakarai:
„Siunčiamas signalas Vakarams ir Vakarai irgi turėtų kalbėti apie tai, kad V. Putino dienos, ko gero, jau yra suskaičiuotos.“
Skelbta, kad Ukraina iš Vokietijos gavo pirmąją oro gynybos sistemą „Iris-T“.
M. Šešelgytė pastebėjo, kad Vokietijos parama Ukrainai vėluoja, visgi tai, kad ši šalis įsitraukė į konfliktą padėdama ginkluotis, jau tai esą yra didelis Vokietijos pasiekimas.
„Tai, kad G7 susitikimas buvo iš esmės inicijuotas po V. Zelenskio ir O. Scholzo pokalbio, rodo Vokietijos įsitraukimą.
Vis dėlto Vokietijos delsimą reikėtų vertinti iš kompleksinės perspektyvos, kodėl tai vyksta, yra kelios dedamosios. Viena, kad Vokietija ilgą laiką buvo pacifistinė valstybė, bet koks sprendimas, susijęs su karinės ginkluotės tiekimu apskritai į išorę, o jau nekalbant apie Ukrainą, yra didelis iššūkis Vokietijos visuomenei, bet taip pat ir bendrai biurokratijai, sprendimų priėmėjams.
Antras dalykas, šiuo metu valdžioje esantys socialdemokratai apskritai gynybos klausimais yra labiau susilaikantys, linkę apriboti Vokietijos galias šioje srityje. Jiems tai irgi buvo labai didelis šuolis į priekį apskritai įtraukti Vokietiją į konfliktą.
Trečias dalykas, kadangi Vokietijoje gynyba buvo šiek tiek nustumta ilgus metus, jiems tiek procedūriškai kartais sudėtinga organizuoti procesą, tiek ir tai, kad ne viską jie turi savo sandėliuose – tam tikros ginkluotės sistemos yra išmėtytos po visą šalį, tai užtrunka.
Visi tie veiksniai lemia, kad Vokietija vėluoja su savo įsipareigojimais. Nepaisant to, nemažai dalykų ji yra padariusi. Vokietijos 3 mlrd. parama, skiriama Ukrainai, irgi labai svarbus veiksnys“, – pabrėžė politologė.
Sistemos gali apsaugoti miestą
Vokietija pirmadienį pareiškė skubinanti Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų, rašo BNS.
Birželį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo Ukrainai atsiųsti itin modernių „Iris-T“ sistemų, kurios, anot jo, gali apsaugoti didelį miestą nuo antskrydžių.
Anksčiau Vokietija planavo pirmąją iš kelių priešraketinio skydo sistemų pristatyti iki metų pabaigos, tačiau gynybos ministrė Christine Lambrecht teigė, kad pirmoji iš jų jau bus „parengta veiksmingai žmonių apsaugai artimiausiomis dienomis“.
