Šiuo metu Baltarusija leidžia per savo teritoriją judėti Rusijos kariams ir įrangai, iš Baltarusijos teritorijos rusai atakuoja Ukrainą, Baltarusija iš savo sandėlių aprūpina Rusijos kariuomenę materialinėmis ir techninėmis priemonėmis bei amunicija, o šalies autoritarinis lyderis A. Lukašenka remia Rusijos agresiją Ukrainoje. Visgi šalis nėra į karą įsitraukusi tiesiogiai.
Ukrainos žvalgybos žiniomis, Rusija bando Baltarusiją įtraukti į atvirą karą su Ukraina bei toliau į jos teritoriją permetinėja bepiločius orlaivius, Baltarusijoje ruošiamasi priimti 20 tūkst. mobilizuotų Rusijos kariškių.
Anksčiau šią savaitę A. Lukašenka pranešė, jog Rusija ir Baltarusija susitarė dislokuoti bendrą regioninę karių grupę „dėl paaštrėjusios padėties prie vakarinių Sąjungos valstybės sienų“ ir dėl to, kad Minskas neoficialiais kanalais esą buvo „įspėtas apie Baltarusijos puolimą iš Ukrainos teritorijos“.
Tiesa, A. Lukašenka nepatikslino, ar grupė bus dislokuota prie sienos su Ukraina, ar prie sienos su Lenkija ir Lietuva.
Lopata: tai būtų dar vienas frontas
Kol kas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Raimundo Lopatos vertinimu, sunku pasakyti, ar Baltarusija tikrai įsitrauks į atvirą karą su Ukraina. Bet, jei taip nutiks, tiek Ukrainos, tiek Vakarų indėlis kare, jo įsitikinimu, turės būti didesnis.
„Akivaizdu, kad A. Lukašenka bando sukti uodegą ir ištrūkti iš V. Putino gniaužtų. <...> Jeigu jau taip [nutiktų], tai būtų dar vienas frontas, kuris pareikalaus iš ukrainiečių daugiau pastangų, perplanavimo strateginių veiksmų ir panašiai. Kita vertus, tai dar labiau turėtų sustiprinti, mano supratimu, pagalbą, kurią teikia Vakarai Ukrainai“, – Delfi komentavo R. Lopata.
Politikas pastebėjo, kad A. Lukašenka jau spėjo apkaltinti Lenkiją, Lietuvą ir Ukrainą rengiant baltarusių „radikalus“ tariamiems „teroro aktams“ Baltarusijoje.
Jis svarstė, ar baltarusiai būtų nusiteikę stoti į karą Rusijos pusėje, kai dalis jų kare ginklu padeda ukrainiečiams.
„Yra Konstantino Kalinausko batalionas ar du, kurie kaunasi ukrainiečių pusėje prieš rusus, yra požymių, rodančių, kad baltarusių, norinčių kautis prieš rusus ir kartu kautis už Baltarusijos laisvę, yra tikrai nemažai, kalbam apie 20 tūkst. žmonių. Čia ir yra klausimas, kaip jie elgsis.
Kiek turime informacijos iš viešų šaltinių, baltarusiai gan neigiamai žiūri į tai, kas vyksta, bet autoritarinėje valstybėje tikrosios nuotaikos ir elgesio būdai paaiškėja tik, kai išaušta diena x“, – pažymėjo R. Lopata.
Svarstant, ar Baltarusijoje galėtų kilti masiniai protestai, jei šalis įsitrauktų į tiesioginius karo veiksmus, reikia turėti omeny propagandos galią ir lygį, kuri piliečius „užzombina“, teigė parlamentaras.
Jei baltarusiai įsitrauktų į karą, raudonos lemputės, R. Lopatos įsitikinimu, užsižiebtų ir Lietuvoje, bet tai esą priverstų ir sparčiau vystyti mūsų pačių apginamumą.
„Formalių rizikų ir grėsmių kontekste tie vadinamieji rizikų ir grėsmių indikatoriai pradėtų žybčioti raudonomis spalvomis, bet, kita vertus, man atrodo procesai, kurie dabar yra diskutuojami, kada, kiek, kur bus dislokuota, pavyzdžiui, vokiečių brigada, atsakymai į šiuos klausimus būtų pateikiami kur kas greičiau, negu dabar“, – kalbėjo parlamentaras.
Kasčiūnas: tai surakina Ukrainos pajėgas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas reiškė dideles abejones dėl baltarusių įsitraukimo į aktyvius karo veiksmus. A. Lukašenka, jo manymu, nedrįs priimti tokio sprendimo.
„Manau, kad to nebus, nes, viena vertus, nėra jie tiek stiprūs, antra vertus, tai gali atsisukti prieš A. Lukašenką, trečia vertus, jis visą gyvenimą savo režimo metu konstravo nekariavimo naratyvą, kad niekados daugiau Baltarusija nekariaus, nes jie patyrė didžiulę traumą Antrajame pasauliniame kare, žuvo, man atrodo, 60 proc. visuomenės“, – Delfi komentavo L. Kasčiūnas.
Jo vertinimu, bendra Rusijos ir Baltarusijos regioninė karių grupė kuriama siekiant paaiškinti, kodėl 20 tūkst. rusų turėtų būti apmokomi Baltarusijoje. O tai, pasak L. Kasčiūno, verčia ukrainiečius būti pasirengusius.
„A. Lukašenka tiek savo elitui, nomenklatūrai, tiek visuomenei bando paaiškinti, kodėl jis leis atsivežti 20 tūkst. rusų. Bet dar tikrai nereiškia, kad tie 20 tūkst. rusų bus taip apginkluoti, kad galėtų važiuoti kariauti į Ukrainą. Neatmeskim to, bet bet kuriuo atveju tokie judesiai surakina Ukrainos pajėgas, jie turi būti pasienyje, būti pasirengę kautis“, – dėstė parlamentaras.
Jei Rusijos ir Baltarusijos regioninė karių grupė bus dislokuota šalia sienos su Lenkija ir Lietuva, Lietuvai atsiras papildomų rizikų, pažymėjo L. Kasčiūnas.
„Tiesioginės grėsmės šiandien dienai nėra, tačiau atsiranda daugiau rizikų, tai blogina situaciją. Mes puikiai viską žvalgybiškai matome, viską žinome, be jokios abejonės, mes indikatorius turime. Bet tai tik liudija, kad mums reikia NATO pajėgumų čia ant sienos – ne per 10 dienų, o čia ant sienos atgrasyti, o jeigu kas, kautis ant linijos“, – pabrėžė Seimo komiteto pirmininkas.
Nesutarimai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje
Pastaruoju metu Seime užvirė diskusijos dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jei to prireiktų.
Kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada kilus krizei į Lietuvą būtų permesta per 10 dienų, praėjusią savaitę pareiškė mūsų šalyje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.
Jai paantrino Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris teigė, kad tokios spartos visiškai pakanka.
Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis, kiti politikai leido suprasti, jog laikosi kitokios nuomonės – vokiečių brigada Lietuvoje turi būti nuolatos.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“, rašo BNS.
Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.
Minimas brigados priešakinis vadovavimo elementas Lietuvoje dislokuotas rugsėjį.
