„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare yra ir Lietuva, spalį paskelbė ataskaitą, pagal kurią matyti, kad tragiškai atsiliekame finansuodami švietimo sistemą. Įvertinus ataskaitos skaičius, lieka griebtis už galvos ir reikalauti ŠMSM ministrės J. Šiugždinienės atsakomybės už neveiklumą. Lietuvos politikai deklaruoja, kad siekia geriausių EBPO šalių lygio švietimo, tačiau finansavimo tam neskiria. Todėl ir turime tokius mokinių pasiekimus, kurie tik blogės“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Ataskaitoje nurodoma, kad visos EBPO šalys švietimui skiria ženklią biudžeto dalį. 2019 m. EBPO šalys švietimo ir mokslo įstaigoms vidutiniškai skyrė 4,9 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvoje finansavimas sudarė tik 3,5 proc.
Kaip teigiama pranešime, valstybės išlaidos švietimui nuo pradinio iki aukštojo mokslo Lietuvoje sudarė 8,9 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Kai, tuo tarpu, EBPO vidurkis siekia 10,6 proc.
Išlaidos švietimui, išreikštos BVP arba valstybės biudžeto dalimi, yra svarbūs rodikliai ir rodo, kokią svarbą šalys teikia švietimui priimdamos biudžetinius sprendimus, rašoma LŠMPS pranešime. Tačiau šie skaičiai neparodo bendros vienam mokiniui tenkančios finansavimo sumos, nes BVP lygis, valstybės biudžetai ir mokinių skaičius įvairiose šalyse skiriasi.
Vertinant lėšų kiekį, tenkantį vienam besimokančiam, skirtumai dar didesni Lietuvos nenaudai. EBPO šalys nuo pradinio iki aukštojo mokslo vidutiniškai skiria 12 160 Eur vienam mokiniui per metus. Kai, tuo tarpu, Lietuva 2019 m. vienam mokiniui per metus išleido 8 250 Eur. Lietuvos išlaidos mokinio ugdymui nuo 6 iki 15 metų amžiaus buvo 73 137 Eur, o EBPO vidurkis – 107 000 Eur.
EBPO šalys vidutiniškai per metus išleidžia apie 10 063 ur vienam mokiniui pradinėse klasėse ir 11 561 Eur vienam mokiniui vidurinėje mokykloje. Lietuvoje vienam mokiniui pradinėse klasėse tenka 7 195 Eur per metus, o vidurinėje – 7 329 Eur. Be to, vidurinėje mokykloje tai vienos mažiausių verčių EBPO šalyse.
