Projektų paketu siūloma panaikinti valstybės tarnautojų algų „lubas“, o dėl pavaldinių atlygio leisti nuspręsti įstaigų vadovams. Jei Seimas pritars, centralizuotai būtų atrenkami tik įstaigų vadovai, tuo metu valstybės tarnautojų atrankas vykdytų pačios įstaigos. Siūloma atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų algas siūloma skaičiuoti pagal bazinį dydį, kuris atitiktų praėjusių metų vidutinį šalies mėnesio darbo užmokestį.
Daugiausiai diskusijų kilo dėl to, kad po reformos atlyginimas labiausiai kiltų įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, teisėjams, o nuo kitos kadencijos – ir politikams.
Žukauskas: gali būti, kad paremsime
Laisvės partijos atstovas Seime A. Žukauskas Delfi teigė, kad pastabų projektams yra. Jo nuomone, sprendžiant dėl atlyginimų reikėtų remtis Vokietijos pavyzdžiu, kur tas pačias pareigas skirtingose institucijose einančių darbuotojų algos nesiskiria.
„Bet kadangi koalicija stengiasi kažkaip išsilaikyti, gali būti, kad paremsime tiesiog savo koalicijos partnerius mainais gal į kitus kokius dalykus. Politika sudėtingas dalykas, čia visokie kompromisai“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas nekonkretizavo mainais į kokius pasiūlymus laisviečiai žada paremti valstybės tarnybos reformą.
A. Žukauskas pozityviai žiūri į tai, kad sistemą stengiamasi keisti stiprinant vadovų grandį. Tačiau jis viliasi, kad po to seks ir kiti žingsniai.
„Nuo vadovo labai daug priklauso, geras vadovas daug lemia, jų nėra daug ir tai daug valstybei nekainuos. Bet jeigu jie imsis personalo, ten dar yra neartas laukas“, – sakė jis.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad po reformos vadovams leidus nuspręsti, kiek uždirbs konkretus pavaldinys, tokį pat darbą skirtingose institucijose dirbančių darbuotojų ar tarnautojų algų skirtumai dar labiau išaugs, laisvietis teigė, kad dėl atlyginimų vadovas spręsti neturėtų, nes tai šios srities profesionalų darbas.
„Turi būti profesionalai, kurie sudėlioja atlyginimus, vadovas negali iš piršto išlaužti atlyginimų“, – pabrėžė jis.
Paklaustas apie ketinimą nuo kitos kadencijos kelti politikų algas A. Žukauskas sakė, kad dabar šiuo klausimu yra „šiokia tokia netvarka“, nes vidutinis atlyginimas auga, tuo metu Seimo nariams algos – ne.
„Kai infliacija buvo nedidelė, mat jį galai, bet dabar tokia buvo infliacija... Gal reikėtų kažkiek indeksuoti, bet nenoriu labai čia gilintis – aš esu pensininkas, gaunu pensiją, man užtenka ir turto aš didelio nesivaikau. Man pakanka kiek moka“, – teigė pašnekovas.
Politikas pridūrė kritiškai vertinantis mintį, kad didesnės Seimo narių algos į parlamentą privilios daugiau protingų žmonių.
„Rinkėjai balsuoja ne pagal protą – iš to, ką aš matau Seime. Kandidato protiniai sugebėjimai nelabai rinkėjams rūpi, net jeigu bus daugiau protingų kandidatų, rinkėjai žiūri į tuos, kas daugiau žada“, – kalbėjo jis.
Sysas siūlo pripažinti, kad eksperimentas nepavyko
Socialdemokratas Algirdas Sysas Delfi teigė savo frakcijoje negirdėjęs pritariančių balsų šiai reformai.
„Aš ir kolegas raginsiu... Nematau, ko pritarti. Kapitonui sumokame daugiau, o laivas vis tiek nuskęsta? Tai gal pripažinkime, kad eksperimentas su valstybės tarnyba nepavyko ir viskas – uždėkime kryželį ir dirbkime pagal darbo santykius, taip bus paprasčiau ir aiškiau“, – ironizavo jis.
Politikas įsitikinęs, kad reformuoti valstybės tarnybą reikia, bet tai, kas siūloma, esą yra valstybės tarnybos naikinimas, nes nieko „valstybės“ ten nelieka – darbinių santykių reguliavimas taps panašus į aprašytą Darbo kodekse.
„Nereikia šios, kaip aš vadinu, uabizacijos vadinti valstybės tarnyba. Pastačius naują kapitoną skylėtas laivas nepradės geriau plaukti“, – teigė Seimo narys. Jis įsitikinęs, kad reikėtų pradėti nuo personalo, o ne vadovų, darbo užmokesčio didinimo.
„Visus darbus padaro jie – ne viršininkas. Prisimenu kaip buvo kuriamas įstatymas, apie ką buvo šnekama? Kad tarnautojas būtų universalus karys, kad galėtų bet ką pakeisti, turi būti horizontalus darbas, o dabar padaro vertikalę – viršininkas viską sprendžia: skiria atlyginimą, skiria priedus, priima. Vienas trijuose asmenyse. Skaidrumas, objektyvumas – čia jau net nekalbu“, – kalbėjo A. Sysas.
Komentuodamas siūlymą, kad vadovai galės kelti algas tarnautojams, A. Sysas atkreipė dėmesį, kad pinigų daugiau tam skirti nesiūloma.
„Jis pirmiausiai turės atleisti dalį pavaldinių, kad turėtų ką dalinti“, – atkreipė dėmesį jis.
A. Sysui ypač nepatinka siūlymas atsisakyti centralizuotos tarnautojų atrankos. Politiko teigimu, tais laikais, kai tarnautojus atsirinkinėjo pačios įstaigos, klestėjo švogerizmas ir nepotizmas, todėl esą nesuprantamas siūlymas prie to grįžti.
Socialdemokratas mano, kad valdantieji turėtų aiškiai parodyti, kaip atrodys darbo užmokesčio piramidė.
„Tada galima kalbėti apie politikų, teisėjų, pareigūnų atlyginimus. Bet visame bendrame kontekste, ne atskirai. Tada galima diskutuoti, ar siūlomas dydis per didelis, ar per mažas. Ir kalbėtis apie tai, ar vadovo alga gali būti 4-5 kartus didesnė nei pavaldinių“, – teigė jis.
Jam atrodo nesuprantama, kodėl, pavyzdžiui, prokurorų atlyginimo didinimas atidedamas neapibrėžtam laikui.
„Tai išbalansuos tarnybas, nes prasidės migracija iš vienos įstaigos į kitą. Žmonės gyventi nori ir mato, kiek uždirbama kitur“, – sakė jis.
Pasak A. Syso, tarnautojams papildomų socialinių garantijų nelieka, nors juos pareigose laikė jos ir patriotizmas.
„Dabar socialines garantijas nubraukia – gal liks patriotų, bet mažuma“, – svarstė pašnekovas.
