Keturi Laisvės partijos nariai sutiko pretenduoti tapti Laisvės partijos kandidatu sostinės mero rinkimuose. Galutinai dėl kandidato Laisvės partija žada apsispręsti antroje spalio pusėje.
Vienu iš pretendentų sutiko tapti Seimo narys T. V. Raskevičius. Jis sakė stebintis besiformuojantį mūšio lauką dėl sostinės ir jam neramu, nes Vilnius gali vėl tapti eiliniu Rytų Europos miestu.
„Aš bijau, kad po kitų rinkimų mano mylimas miestas gali grįžti ten, kur buvo abonentas, ten kur buvo bankrotas ir ten, kur buvo tamsu. Todėl man yra garbė, sakau taip, priimu šitą nominaciją“, – šeštadienį vykstančiame partijos renginyje kalbėjo jis.
Politikas sakė puikiai žinantis, kad jo kandidatūra daugeliui bus netikėta.
„O aš sakau – nustebinkime juos. Nustebinkim tuos, kurie dabar, jau man kalbant, kurpia patyčias ir sąmokslo teorijas. Jie sakys: tu skaldysi visuomenę, esi vieno klausimo politikas. O žinote, ką sakysiu aš? Kad nėra konservatyvių vilniečių. Nėra vilniečių homofobų. Tiesą sakant, nėra liberalių vilniečių, yra tik vilniečiai, kurie kurs ir dalinsis rytojumi“, – sakė T. V. Raskevičius.
Pretenduoti į partijos kandidatus sutiko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Donalda Meiželytė, ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, informacinių technologijų specialistas Nerijus Vitkauskas.
V. Jurgutis kalbėjo tikintis, kad partija išsirinks patį geriausią kandidatą ar kandidatę ir šis kandidatas nugalės.
Armonaitė nepretenduos
Partijos lyderė Aušrinė Armonaitė pretenduoti atsisakė.
„Galėčiau sakyti taip, jei nebūtų keleto aplinkybių“, – partiečiams kalbėjo ji ir pridūrė, kad anksčiau kalbat apie Laisvės partiją dažniausiai buvo minima tik ji ir R. Šimašius, tuo metu dabar ši partija nebėra vien „Aušrinės ir Remigijaus“ partija.
Politikė sakė, kad jei nebūtų stiprios komandos, kuri susiformavo partijoje, ji sutiktų būti pretendente į kandidates.
Dėl galimybės kandidatuoti į sostinės merus nusprendė nesivaržyti ir vienu iš galimų pretendentų anksčiau įvardintas Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
„Aš verkiu trimis progomis: per vestuves kai pamačiau savo žmoną arba kai kitą moterį pamatau susigraudinu kartais dalyvaudamas vestuvėse. Antra proga, kai klausausi labai geros muzikos. Trečia buvo, kai išgirdau Tomo kalbą. Kad ir ką mūsų bendruomenė pasirinktų, esu tikras, tai bus labai rimtas, labai stiprus ir pergalingas naujas puslapis Vilniaus istorijoje. Todėl dėkodamas visiems nekandidatuoju, nes esu visiškai įsitikinęs, kad pasirinksime geriausią kandidatą ir su juo laimėsime“, – kalbėjo V. Mitalas.
Vilniaus miesto tarybos narys Gediminas Jaunius paskelbė nekandidatuosiantis nei į merus, nei į tarybą.
Kandidatais tapti atsisakė Seimo narė Monika Ošmianskienė, vicemeras Tomas Gulbinas, Liberalaus jaunimo valdybos pirmininkas Umberto Masi, Virginija Kukarėnė.
„Aš būsimam merui ar merei linkėčiau būti kaip muilas. Švelnus jūsų odai, bet negailestingas bakterijoms. Švelnus ta prasme, kad būtų išgirstas kiekvienas vilnietis, o negailestingas bakterijoms, kad tiesiog neprisileistų to brudo“, – šeštadienį kalbėjo Seimo narys T. V. Raskevičius.
Šimašius kandidatuos
Kadenciją baigiantis sostinės meras R. Šimašius, anksčiau pranešęs, kad nebeketina kandidatuoti į mero postą, šeštadienį paskelbė kandidatuosiantis į sostinės tarybą.
„Aš kandidatuoju tik (net) į miesto Tarybą, bet ne į mero pareigas. O Laisvės partija šiandien startuoja su kandidato atranka“, – feisbuke rašė jis.
„Manęs dažnai klausia, kas Vilniuje bus toliau, po rinkimų. Bus labai gerai. O kaip konkrečiai – labai priklausys ir nuo būsimo mero“, – teigia politikas.
Jis sakė turintis savo favoritą, bet jo kol kas neatskleidžia.
Laisvės partijos renginyje R. Šimašius pristatė savo ataskaitą. Anot politiko, per jo vadovavimo metus iš bankrutuojančio Vilnius tapo „vienaragiu“.
„Vilniaus biudžetas tapo milijardiniu. Jei 2015 metais Vilniaus skola sudarė 106 proc. nuo biudžeto, tai šiandien ji sudaro apie 28 procentus“, – sakė R. Šimašius.
„Pralaužėme sąstingio, nepabijosiu pasakyti – ir korupcijos, ledus. Reikia galutinai išvalyti ir įtvirtinti tą teritoriją, kad nebūtų senoviškų pasipriešinimo židinių“, – partijos kolegoms kalbėjo jis. Politikas sakė, kad anksčiau miestas tapo panašus į zombį molinėmis kojomis, dabar jis tapo „vienaragiu“, bet tai nereiškia, kad tai pabaiga.
„Prisidėsiu kiek galėsiu irgi prie šios veiklos“, – kalbėjo jis.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kalbėjo, kad ji norėtų, kad mieste nebebūtų grįžtama prie diskusijų apie galią, pinigus ir skulptūras.
Pasak politikės, miestui reikia ūkiškumo, bet idėjos būtinos ir savivaldoje.
„Ūkininkai vadinamieji kalbės apie asfaltą, betoną, apie galią galbūt. Kur bus diskusijos apie tai, gali nelikti vietos žmogui“ – aiškino ji.
Konservatoriai sostinės mero rinkimuose apsisprendė kelti Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Valdo Benkunsko kandidatūrą. Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas pranešė bandysiantis tapti meru, jį kelia partija „Laisvė ir teisingumas“.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Vilniaus mero rinkimuose kelia parlamentarą Luką Savicką.
Socialdemokratai kandidatą į sostinės merus žada paskelbti mėnesio pabaigoje, realiausia pretendente įvardijama Seimo narė Rasa Budbergytė.
Ką galėtų kelti į merus Liberalų sąjūdis dar nėra paskelbęs.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 dieną.
