Nuo šių metų kovo 1 dienos iki spalio 1 dienos, tai dvi datos, kada reikia pateikti partijų sąrašus, labiausiai išaugo Lietuvos regionų partija (partiją papildė 868 nauji nariai) ir Demokratų sąjunga„Vardan Lietuvos“ (partiją papildė 206 nauji nariai).
Minėtu laikotarpiu labiausiai sumažėjo Darbo partija (neteko 387 narių), Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (neteko 249 partijos narių) ir Lietuvos socialdemokratų partija (neteko 170 partijos narių).
Trys didžiausios politinės partijos
Lietuvoje šiuo metu yra trys politinės jėgos, kurioms priklauso nuo 9 iki 15 tūkstančių narių.
Didžiausia politine jėga šalyje ir toliau išlieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuriai vadovauja Vilija Blinkevičiūtė. 2022 metų spalio 1 dieną partijai priklausė 14 539 nariai, o 2018 metų spalio pirmą dieną partija turėjo 17 677 narių. Taigi, per keturis metus partijos narių skaičius mažėjo.
Antra pagal dydį politinė jėga Lietuvoje – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), kuriai vadovauja Gabrielius Landsbergis. 2022 metų spalio 1 dieną partijai priklausė 12 823 narių, o prieš ketverius metu – 2018 metų spalį joje buvo 14 243 narių. Ši politinė jėga taip pat menko.
Trečia pagal dydį politinė jėga Lietuvoje – Darbo partija, kuriai vadovauja Andrius Mazuronis. 2022 metų spalį jai priklauso 9754 narių, 2018 metų spalį jų buvo dar 12 517, šios politinės partijos gretos taip man mažėja.
Kol vienos mažėjo, kitos – augo
Aštuonios politinės partijos Lietuvoje turi nuo 3 iki 7 tūkstančių narių.
Štai Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), kuriai vadovauja Petras Gražulis, 2022 metų spalio 1 dieną turėjo 6931 narių. Dar 2018 metų spalį narių ši politinė jėga turėjo 3919. šios politinės jėgos narių skaičius per ketverius metus augo.
Toliau – Liberalų sąjūdis, kuriam vadovauja Viktorija Čmilytė–Nielsen. Šiai partijai naujausiais duomenimis priklauso 6869 narių. Prieš ketverius metus ši partija turėjo 7722 narių. Taigi, partijos narių skaičius kiek sumenko.
Lietuvos regionų partija, kuriai vadovauja Jonas Pinskus šių metų spalio mėnesį turėjo 5080 narių, prieš ketverius metus narių buvo 3277. Ši politinė jėga per ketverius metus paaugo.
Partija „Laisvė ir teisingumas“, kuriai vadovauja Remigijus Žemaitaitis, šių metų spalį turėjo 4439 narių, 2018 metų spalį šis skaičius siekė 4257.
Partija „LIETUVA – VISŲ“, kuriai vadovauja Tomas Pačėsas šių metų spalį turėjo 4176 narių, o 2018 metų spalį šis skaičius siekė 4481 narių.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis, šių metų spalį turėjo 3765 narių, prieš ketverius metus partija turėjo 4322 narių.
Toliau – tik 2022 metų pradžioje susikūrusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuriai vadovauja Saulius Skvernelis. 2022 metų spalį ši politinė jėga turėjo 3371 narį, šių metų pradžioje – 3165 narius.
Laisvės partija, kurios pirmininkė yra Aušrinė Armonaitė, lentelėje atsirado tik 2019 metų pabaigoje. Nuo to laiko partijos narių skaičius laikėsi gana panašus. Štai šių metų spalį jis 3334 narių, fiksavimo pradžioje – 2910 narių.
Mažiausios partijos
Teisingumo ministerija pateikia, kad Lietuvoje yra 13 politinių partijų, kurioms priklauso nuo 2 iki 3 tūkstančių narių.
„Kartu su Vyčiu“ politinei partijai, kuriai vadovauja Vaclovas Fortunatas Žutautas, naujausiais duomenimis priklauso 2890 narių.
2020 metais sukurta Krikščionių sąjunga, kuriai vadovauja Rimantas Jonas Dagys, šių metų spalio mėnesį turi 2456 nariai.
Lietuvos liaudies partijai, kurios vadovas – Tauras Jakelaitis, naujausiais duomenimis vienija 2422 narių.
Lietuvos žaliųjų partija, kuriai vadovauja Ieva Budraitė, šių metų spalį turėjo 2280 narių.
„Drąsos kelias“ politinė partija, kuriai vadovauja Jonas Varkala, naujausiais duomenimis vienija 2212 narius.
Politinė partija „Profesinių sąjungų centras“, kurios vadovas – Kęstutis Juknis, šių metų spalį turėjo 2197 narius.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS), kurios vadovas – Valdemaras Tomaševkis, naujausiais duomenimis turi 2086 narius.
Nacionalinis susivienijimas, kuriam vadovauja Vytautas Radžvilas, naujausiais duomenimis turi 2032 narius.
Toliau – Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, jos vadovė – Gitana Nevulienė. Ši partija naujausiais duomenimis turi 2024 narius.
Žemaičių partija, kuriai vadovauja Stasys Gvažiauskas, šių metų spalį turėjo 2017 narių.
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“, kurios vadovas – Darius Kuolys, naujausiais duomenimis turėjo 2004 narius.
Partija „Jaunoji Lietuva“, kuriai vadovauja Stanislovas Buškevičius, šių metų spalio mėnesį turėjo 2001 narį.
Politinė partija Rusų aljansas, kuriai vadovauja Tamara Lochankina, 2021 metų spalį turėjo 2016 narių, nė karto 2022 metais partija duomenų nepateikė.
Lietuvoje yra ir trys politinės partijos, kurios yra likviduojamos. Tai Lietuvos politinių kalinių partija, Tautos vienybės sąjunga ir partija „Tvarka ir teisingumas“.
Kuo išsiskiria?
Bendrai visoje Lietuvoje, visose partijose yra 47 procentai vyrų, 53 procentai moterų.
Iš parlamentinių politinių partijų moterys didžiausią partijos narių dalį sudaro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščionių šeimų sąjungoje (64,5 proc.), Tėvynės sąjungoje – Lietuvos krikščionyse demokratuose (57,4 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijoje (56,2 proc.) ir Darbo partijoje (55,5 proc.).
Mažiausiai – Laisvės partijoje. Šioje politinėje jėgoje tik 39 procentai narių yra moterys.
Daugiausiai vilniečių yra Laisvės partijoje – net 46,2 procento. Mažiausiai – LVŽS, kur Vilniaus miesto gyventojai partijoje sudaro vos 2,8 procento.
Laisvės partija taip pat išsiskiria tuo, kad net 71,7 procento šios partijos narių – jaunesni nei 40 metų.
Mažiausią asmenų iki 40 metų dalį fiksuoja TS–LKD – 15 procentų.
Didžiausia dalį partijos narių iki 40 metų amžiaus grupėje parlamentinėse partijose sudaro Laisvės partijoje (71,7 proc.), Lietuvos regionų partijoje (34,8 proc.) ir Liberalų sąjūdyje (31,2 proc.), (žr. 5 –15 pav.).
