„Žinių radijo“ interviu „Dienos klausimas“ mokyklos vadovas sakė, kad mokytojų nuotaikos yra dviprasmės.
„Pasitenkinimo plačiąja prasme savo švietimo sistema mes nejaučiame. Žingsniai, kurie buvo padaryti arba yra daromi, taip pat nekelia didelio susižavėjimo pedagoginėje bendruomenėje“, – pripažino S. Jurkevičius.
Jis sakė nepritariantis idėjai, kad mokytojai yra apskritai pamiršti.
„Savivaldos lygmenyje mokytojai tikrai nepamirštami ir pats gyvenimas dabar verčia ieškoti dėmesio mokytojams. Bent jau Vilniaus mieste mokytojams nuo šių mokslo metų yra suteiktas nemokamas transportas – ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Tai rodo, kad tas dėmesys yra, galų gale mokyklos šiuo metu yra šildomos, mokyklose tikrai yra jauku – puiki darbinė aplinka. Tai manau, kad savivaldos lygmenyje mokyklos tikrai yra nepamirštos“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius.
Jis atkreipė dėmesį į visą šalį apimančią problemą – mokytojų stygių. Licėjuje šiuo metu mokytojo amžiaus vidurkis, pasak mokyklos direktoriaus, yra apie 45 metus.
„Dar pakankamai atėjo jaunų žmonių, bet yra ir pensinio amžiaus dirbančių žmonių“, – pasakojo S. Jurkevičius.
„Kaip bebūtų, turime suprasti, kad mūsų mokykla dar laikosi tų žmonių dėka, kurie baigė ir įgijo pedagoginį išsilavinimą sovietiniais laikais arba sovietinių laikų pačioje pabaigoje. Labai svarbus tas momentas. Nuostatos į darbą tarsi šiek tiek skiriasi nei dabar ateinančių jaunesnių žmonių“, – pastebėjo licėjaus vadovas.
Jo teigimu, kai kuriose mokyklose situacija yra sudėtinga, nes ten jaunų pedagogų apskritai ateina dirbti labai mažai.
„Užtikrinti šiuo metu mokyklos funkcionavimą mokyklos vadovui, direktoriui yra iš tiesų vienas didžiausių iššūkių – surinkti mokytojų kolektyvą. Aš puikiai suprantu ir pats ne vienus metus gyvenu tokio netikrumo ir prastos savijautos būsenoje – o kas bus, jei nesurasime ar išeis mokytojas? Kokiu būdu reikės užtikrinti mokyklos funkcionavimą ir tolesnį darbą?“, – pripažino S. Jurkevičius.
Tai, pasak jo, yra labai rimta problema, kuri dar nėra gerai suprasta bendrame valstybės kontekste.
„Žmonės, kurie atsakingi už šiuos dalykus, turėtų tą labai matyti ir spręsti“, – konstatavo Vilniaus licėjaus direktorius.
„Mes aukštesniame lygmenyje filosofuojam, kuriame pseudoteorijas ir idėjas, o kažkam reikia dirbti tą kasdienį darbą, praktiškai dažniausiai numestą ant mokyklų vadovų. (…) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų atsakyti už tuos dalykus.
Prancūzijoje mokytojai yra siunčiami per ministeriją – ministerija atrenka ir išsiunčia mokytojus į mokyklas: ne direktoriaus atsakomybė suformuoti, turi būti rimta patikra, atranka, mokytojo atėjimas į mokyklą turi būti užtikrinama pakankamai cetralizuotai, valdančiu būdu, o ne pavieniu, spontanišku kontekstu“, – paaiškino S. Jurkevičius.
Įstaigos vadovas atkreipė dėmesį, kad priimant mokytoją į mokyklą nėra jokio kokybės patikros standarto.
„Yra tik formalios vadinamosios atestacijos, kurios yra labai jau nepatikimos ir neatspindinčios tikrovės. Iš esmės mokytojų kvalifikacijos kėlimo konteksto kokybiško apskritai nėra – yra formalus, imitacinis procesas, kuris visiems atsibodęs ir visi žiūri su tokiu skepsiu į visa tai, kas vyksta“, – teigė mokyklos direktorius.
Laidos dalyvis pritarė vedėjo išsakytai minčiai, kad iš esmės nežinoma, kokie žmonės ateina dirbti su vaikais.
„Jei tokia situacija būtų medicinoje, tai mes tikrai labai bijotume eiti į polikliniką arba gultis į ligoninę. Į mokyklą mes nebijome eiti, nes tarsi tas profesionalumo arba kvalifikacijos kontekstas ne iškart yra pajaučiamas“, – sakė S. Jurkevičius.
„Yra pavyzdžių, kad mokytojas 20 metų gali mokyti dalyką su kažkokiomis rimtomis dalykinėmis klaidomis ir toliau jis dirba sistemingai. (…) Rezultatai patys už save iškalbingai kalba“, – pastebėjo jis.
S. Jurkevičius pastebėjo, kad mokykla tapo teikianti ne mokymo, o daugiau socialinę funkciją.
„Dabar mes kalbame apie viską, tik ne apie tą konkretų, ramų darbą ir tam tikro rezultato siekimą“, – kalbėjo licėjaus direktorius.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
