Vakarų lyderiams šnekant apie būtinybę sustabdyti Rusiją Ukrainoje, kad nekiltų Trečiasis Pasaulinis karas, Europoje kyla ginčas dėl Antrojo Pasaulinio karo žalos.
Pirmadienį Lenkija įteikė Vokietijai notą ir reikalauja, kad pastaroji atlygintų Adolfo Hitlerio režimo padarytą žalą.
„Kompensacija už materialinę ir ne materialinę žalą, padarytą Lenkijai dėl agresijos ir okupacijos. Kompensacija agresijos ir okupacijos aukoms ir jų šeimos nariams“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniew Rau.
Kitų metų rinkimams besiruošiantys lenkų konservatoriai iš vokiečių reikalauja 1,3 trilijono eurų – tai trečdalis Vokietijos metinio BVP.
„Abi šalys turi imtis neatidėliotinų veiksmų“, – kalbėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigė, jog Vokietijos pareiga yra išlaikyti atmintį apie tuos nusikaltimus tarp jaunų žmonių.
„Tai yra tai, dėl ko mes galime toliau dirbti ir kurti. Tuo pačiu, žinote, reparacijų klausimas Vokietijos požiūriu yra baigtas“, – pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovė.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda yra sakęs, kad reparacijų reikia reikalauti ne tik iš Vokietijos, bet ir Rusijos. Lenkų valdantieji senokai konfliktuoja su Europos Sąjunga (ES).
Bet praėjusią savaitę Lenkijos valdančiųjų lyderis Jaroslaw Kaczynski kalbėjo, jog Vokietija veikia po ES šydu.
„Vokietija veikia po ES šydu. Atsiminkite, mes nesiginčijame su ES. Ginčijamės su Vokietija. Mes tiesiog nenorime senos vokiškos idėjos iš 1915–ųjų knygos „Vidurio Europa“. Kurioje Lenkija buvo numatyta kaip Vokietijai pavaldi šalis. Kad Lenkija gali vystytis ekonomiškai, bet turi aiškiai būti už Vokietijos“, – teigė Lenkijos valdančiųjų lyderis.
Lenkija ir Vokietija yra svarbiausios partnerės Lietuvai ekonomiškai, Vokietija vadovauja NATO priešakinėms pajėgoms Lietuvoje, Lenkija – gyvybiškai svarbi Lietuvai NATO gynybos planuose.
„Kuo mažiau stabilumo Europos architektūroje, kuo mažiau susitarimo Europoje prieš Rusiją, tuo yra visiems blogiau“, – LNK sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžej Pukšto.
Ar Lietuvai neteks rinktis, ką palaiko lenkų ir vokiečių ginče? Užsienio reikalų, krašto apsaugos ministrai komentuoti atsisakė.
O Seimo opozicijoje veikiantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos lyderis Saulius Skvernelis LNK sakė, kad tai yra dviejų šalių konfliktas.
„Lietuva čia tikrai neturėtų užimti kažkokios pozicijos“, – sakė politikas.
Lenkų valdantieji žada reparacijų iš Vokietijos nepamiršti.
„Žinoma, Lietuvai, ko gero, bus tokių situacijų kraštutinių, kai iš tikrųjų reikės pasirinkti. Ir tas pasirinkimas, ko gero, nebus laba lengvas“, – LNK sakė VDU docentas A. Pukšto.
Lenkai turi argumentų. Signataras Česlav Okinčin siūlo prisiminti istoriją. Reparacijų iš Vokietijos atsisakė komunistinis Lenkijos režimas.
„Tie sprendimai, aišku, neadekvatūs dabartinei politinei situacijai. Bet iš kitos pusės, manau, kad čia yra, ką veikti diplomatams. Manau, kad čia turėtų būti ne teisinis, ne politinis ginčas, o tiesiog diplomatai turi tartis tarpusavyje – kokioje plotmėje Vokietija dar galėtų grįžti prie šito klausimo“, – sakė signataras.
Vokiečių diplomatams nebus lengva tiesiog atmesti lenkų reikalavimus.
„Iš tiesų, Vokietija padarė labai daug klaidų dėl Europos saugumo ir užsienio politikos architektūros. Ir čia, ko gero, Lenkijai pasitaiko dar proga“, – svarstė A. Pukšto.
Yra sakančių, kad Lenkijos ir Vokietijos ginčas yra ženklas svarbių pokyčių, vykstančių Europoje.
„Kalba vyksta apie tai, kas valdo Europą ir kaip valdo“, – svarstė Tėvynės sąjungos atstovas Audronius Ažubalis.
Prieš septynerius metus lenkų iniciatyva Rytų Europos šalys susibūrė į trijų jūrų klubą. Būtent šios šalys ir yra didžiausios Ukrainos rėmėjos, su neabejotina lyderė Lenkija, kuri stiprėja ekonomiškai, kariškai.
Būtent tokio bloko atsidarymas su kylančia Lenkija esą gali nepatikti dabartinėms Europos lyderėms: Vokietijai, Prancūzijai.
„Kitas dalykas yra Ukraina. Artėja, manau, ir Ukrainos valanda. Ir jeigu dar prie mūsų šio regiono valstybių prisidėtų Ukraina, būtų labai įdomios geopolitinės slinktys Europoje“, – kalbėjo parlamentaras A. Ažubalis.
„Bet ta iniciatyva turi galimybę galioti ir vystytis, jeigu turės paramą didesnių partnerių. Vienas iš tokių partnerių buvo JAV“, – svarstė A. Pukšto.
O amerikiečių politika pastaraisiais metais svyruoja. Dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas deklaruoja aiškią paramą partnerystei su ES, ankstesnis prezidentas Donaldas Trumpas negailėjo kritikos Vokietijai ir ES. Vienas pirmųjų D. Trumpo užsienio vizitų buvo į Lenkiją.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
