Buvęs VSD vadas: sunku pasakyti, ar Putinui liko savaitė, ar dvi

Ukrainoje Rusijos kariuomenėje patiriant vieną smūgį po kito, bruzdėjimas ir judėjimas prasidėjo ir Kremliuje. Svarstoma, kad juodi debesys gali susitvenkti ir virš paties Vladimiro Putino galvos, tačiau esą net ir jį patraukus, Kremliaus režimas tęs savo kruvinus darbus. Vis dėlto pripažįstama, jog tiek Vakarai, tiek Rusijos visuomenė turi šansą, nors ir labai mažą, sugriauti diktatūrą.

Jau daugiau nei mėnesį Rusija Ukrainoje gali skaičiuoti ne pergales, o pralaimėjimus. Iš pradžių Ukrainai pavyko atsikovoti didžiąją dalį Charkovo regiono, neseniai išlaisvintas ir Lymanas, o pastarosiomis dienomis rusams suduotas dar vienas skaudus smūgis – pietų fronte, šiaurinėje Chersono srities dalyje Ukrainos kariai prasiveržė pro priešo liniją ir per parą sugebėjo pasistūmėti maždaug 25 km į priekį. Kaip tokios Ukrainos pergalės keičia situaciją tiek karą, tiek jį pradėjusioje Rusijoje?

„Neseniai teko bendrauti su kai kuriais žmonėmis, kurie dalyvavo Lymano laisvinimo operacijoje, tai tas įspūdis ir buvo, kad greitai viskas vyksta, vyksta puolimas, Ukrainos kariai stengiasi kuo greičiau judėti – tai pagrindinis įspūdis, kurį susidariau. Ir dar susidariau įspūdį, kurį, beje, patvirtina rusų propagandininkai, rusų vadinamieji karo korespondentai, kad ukrainiečių kariai naudoja labai panašią taktiką ar strategiją kaip ir čečėnų modžahedai, atsiiminėdami Grozną 1996 metais rugpjūtį.

Tai ta garsioji operacija „Džihadas“, kuriai vadovavo buvęs Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas, kai mažomis mobiliomis grupėmis, jei sutinkamas pasipriešinimas aršesnis, tai Rusijos pozicijos yra staigiai apsupamos, paliekama tokia ugnies kontrolė, kad Rusijos pajėgos būtų sukaustytos, o kitos pajėgos juda kuo greičiau pirmyn, kuo giliau skverbiasi į rusų kontroliuojamą teritoriją, siekia susimaišyti su rusų pozicijomis ir supti jas iš visų pusių.

Tokia greitai mobili puolamoji taktika, kuri labai apsunkina padėtį besiginantiems, sukausto juos, artilerijos palaikymas, aviacijos palaikymas tampa problematiškas, nes gali ir savus bombarduoti. Tas toks greitas, mobilus, toks staigus skverbimasis, matosi, kad duoda rezultatų. Rusai niekaip nesugeba normaliai atsitraukti tiek, kad turėtų laiko įsikasti, stabilizuoti situaciją fronte. Ir tai ne tik Charkovo, Luhansko srityje, bet dabar jau ir Chersone. Tačiau supraskime, kad tai, ką dabar matome, yra didžiulio darbo, kuris vyko prieš tai kelis mėnesius, tikėkimės, kad tai yra finalinė jo stadija“, – DELFI TV laidoje „Iš esmės“ karo eigą įvertino naujienų agentūros ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris.