Lietuvos kelias lengvas nebuvo
2002 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus JAV prezidentui Džordžui Bušui įteikė Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių – vieną aukščiausių valstybės apdovanojimų.
Tuometis JAV prezidentas V. Adamkui padovanojo Maiklo Džordano pasirašytą krepšinio kamuolį. Tai tik paryškino kultūrinius skirtumus, bet didžiausią dovaną tada įteikė D. Bušo kalba.
„Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu“, – tada sakė JAV vadovas.
Beveik buvo galima išgirsti, kaip trys Baltijos tautos lengviau atsikvėpė.
„Pažado, kad mes būsime [NATO – aut. p.] nariai, nebuvo. Priešingai, kaip ambasadorius prie NATO, galiu pasakyti, kad man tiesiai į akis yra sakę, neviešai žinoma, jog jūs niekada nebūsite NATO nariai“, – LNK 20 metų senumo įvykius prisiminė diplomatas Linas Linkevičius.
Priešingai nei mes tada, ukrainiečiai nuo 2008 metų turi sąjungininkų pažadą, kad bus priimti. Bet metams bėgant procesas sustojo. O Rusijos karas klausimą vėl atvėrė.
Penktadienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis iš anksto neskelbęs kreipėsi dėl stojimo pagreitinta tvarka. Jis sakė, kad de facto, – jie jau NATO. Taip Ukrainos prezidentas tarsi bandė atimti dėmesį iš Rusijos.
V. Zelenskio pranešimas padarytas iš karto po V. Putino kalbos, kurioje buvo paskelbta apie Ukrainos teritorijų aneksiją.
Nors kai kurie konservatoriai ėmė kelti lūkesčius, kad sprendimas dėl Ukrainos narystės NATO gali būti priimtas jau kitais metais per viršūnių susitikimą Vilniuje, vargu ar Ukraina greitai prisijungs – juk dar kariauja.
„Žinome, kad pagrindinė žinia iš NATO valstybių, ir iš Joe Bideno pusės, jog NATO neturi tiesiogiai įsivelti į karą su Rusija“, – LNK teigė politologas Linas Kojala.
L. Linkevičius taip pat sutiko, kad karo metu tai neįvyks.
„Tada taip išeitų, kad tą pačią minutę praktiškai prasidėtų pasaulinis karas“, – kalbėjo pašnekovas L. Linkevičius.
Naujo nario prisijungimui turi pritarti visos 30 NATO narių.
„Šalys vis tiek turi nuspręsti ir priimti tokį sprendimą. Pats mechanizmas, koks turėtų būti, tai čia jau, manau, kitas klausimas, jis vis tiek bus išspręstas“, – LNK sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
9 NATO šalys – beveik trečdalis aljanso – jau pasirašė bendrą pareiškimą. Juo ragina ir kitas šalis Ukrainos kelią į NATO narystę paremti. Tarp šių šalių: Lietuva, Latvija, Estija bei kitos Rytų ir Centrinės Europos šalys, kurios bijo, kad gali būti V. Putino taikiniai.
Bet NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vengia viešai pritarti.
„Kiekviena demokratinė valstybė Europoje turi kreiptis dėl narystės NATO. Ir mes ne kartą kartojome, kad NATO durys išlieka atviros“, – sakė jis.
Lietuvai įstoti į NATO užtruko septynerius metus. Anot buvusio užsienio reikalų ministro, iš Ukrainos nereikėtų reikalauti tokių pačių biurokratinių planų kaip iš kitų šalių. Tai ir padarytų procesą pagreitintą.
„Taip, kaip jie kovoja už visą aljansą, o aljansas kovoja jų rankomis, jų aukomis. Čia moralinė skola didžiulė“, – LNK sakė L. Linkevičius.
Jis sako, kad 2002 metais įvykusi Dž. Bušo kalba Vilniaus Rotušės aikštėje nebuvo vien poezija. Tai buvo JAV apsisprendimas – jis pakeitė ir skeptikų nuomonę Europoje.
Paklausta apie V. Zelenskio prašymą, JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atsakė taip: „pirma laimėkime šį karą“.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
„Daugeliui šalių Zelenskio prašymas buvo netikėtas“
Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis laidoje sakė, kad V. Zelenskio prašymas daugeliui aljanso narių buvo netikėtas.
„Aš manau, kad svarstymai dar nėra prasidėję, bet bus svarstoma labai rimtai. Norėčiau tik pabrėžti, kad prezidento V. Zelenskio prašymas buvo šiek tiek netikėtas daugeliui aljanso narių. Reikalinga didesnė ir kiek ilgesnė diskusija, ką toliau daryti. Kol kas, mano žiniomis, oficialus prašymas nėra įteiktas NATO generaliniam sekretoriui.
Manau, kad mes viduje turėsime diskusijų. Tik noriu pabrėžti, kad jau 2008 metais Bukarešte, NATO viršūnių susitikime, buvo aiškiai pasakyta, kad tiek Ukraina, tiek Sakartvelas taps NATO nariais. Tik iki šiol mes taip ir nesugebėjome suteikti to vadinamojo narystės veiksmų plano“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė D. Matulionis.
Jo teigimu, NATO tikrai daug padeda prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai pačiose įvairiausiose srityse.
„Tačiau sprendimo priėmimas gali būti ganėtinai sudėtingas artimiausiu metu“, – teigė Lietuvos ambasadorius prie NATO.
D. Matulionis teigė, jog situacija gana sudėtinga ir kebli.
„Mes tikrai neturėtume Ukrainai pasakyti, kad to klausymo nesvarstysime. Mes jį privalome svarstyti, bet koks bus galutinis sprendimas, negaliu pasakyti. Nesutarimų tarpusavyje tarsi ir nėra, politiškai visi pritaria, kad Ukraina turėtų tapti NATO nare.
Bet dėl taktikos, veiksmų logikos, kada tinkamiausias momentas, koks tas Ukrainos kelias galėtų būti, – yra šiokių tokių skirtingų nuomonių. Todėl šiandien pasakyti, kad mes iš karto ir pradėsime Ukrainos narystės procesą, aš tikrai negaliu“, – laidoje sakė Lietuvos ambasadorius prie NATO.
D. Matulionis teigė, jog pati sudėtingiausia problema ta, kad ten, kur vyksta konfliktai, karo veiksmai, yra tam tikrų nestabilumo židinių, iki šiol nebuvo priimtas joks sprendimas priimti šalį į aljansą.
„Parama Ukrainai tikrai didžiulė, ir ne tik ginklais. Yra visa neletalinė parama maisto racionu, iki šalmų, neperšaunamų liemenių. <…>. Kartu ir apmokymai, kuriuos vykdo NATO šalys“, – sakė Lietuvos ambasadorius prie NATO D. Matulionis.
Priminė istorijas praeityje
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologas Vytautas Isoda pabrėžė, jog šalys į NATO stoja galvodamos apie savo ateitį.
„Svarbiausia Ukrainai dabar yra atsikovoti savo teritoriją, atkurti savo suverenitetą ir teritorinį integralumą. Šalys į NATO stoja, galvodamos apie ateitį. Kol kas, neskaitant 2001 metų rugsėjo 11-osios, ten buvo kiek kitokia situacija, bet realiai nė viena NATO šalis niekada nebuvo užpulta.
Ir kada jau esi NATO, nuo tos dienos praktiškai būni saugus, garantuotas, kad tavęs niekas neužpuls“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė politologas V. Isoda.
Jis svarstė, jog būtent dėl 5 NATO straipsnio aktyvavimo vis dar kariaujanti Ukraina ir neturėtų būti priimta į NATO karo metu. Panašūs argumentai buvo vardinti 2008 metais, į NATO pasiprašius Sakartvelui.
„2008 metais per Bukarešte vykusį viršūnių susitikimą būtent ir buvo argumentų, kuriuos išsakė Vokietija ir Prancūzija, tik tai buvo argumentai apie Sakartvelą, – ji taip pat tada kreipėsi dėl narystės NATO. Vokietijos kanclerė Angela Merkel atviru tekstu sakė, kad mūsų aljansas neimportuos konfliktų, nes tai yra saugumo aljansas, mes a priori į konfliktus nesiveliame.
Ir žinodami, kad konfliktas gresia, tikrai nepriims narės – ji pirma turi išsispręsti savo teritorinius disputus ir tik tada realiai gali tikėtis [narystės – aut. p.]“, – kalbėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologas.
V. Isoda teigė, jog panašūs argumentai dabar gali skambėti ir dėl Ukrainos.
„Gal aljansas ir bendrija jau laiko, kad po truputį tą skolą grąžina, remdami Ukrainą ginkluote ir finansiškai – Ukrainos atstatymą. Bet, aišku, Ukraina galvoja, kad aljansas skolingas daug daugiau, nes iš esmės Ukraina dabar kovoja mūsų visų karą, taip pripažįsta ne vienas ES ir NATO valstybių lyderis. Jeigu būtų politinė valia, kurios dabar aš nematau, yra būdų priimti šalį“, – pabrėžė laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ pašnekovas, politologas V. Isoda.
Jis pasakojo, jog Sakartvelas svarstė apie prašymą į NATO priimti ne visą jos teritoriją, bet tai nebuvo padaryta. V. Isodos nuomone, Ukraina irgi to neprašys, nes taip įtvirtintų Rusijos užgrobtų šalies teritorijų aneksiją.
Sunku sutarti dėl Švedijos ir Suomijos
Ilgametis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, jog Ukrainos narystės NATO klausimą išspręsti nėra lengva.
„Dabar Ukraina akivaizdžiai pamatė, ir visi jau pamatė, kad jokių taikos derybų nebus. Rusija kelia visiškai nepriimtinas sąlygas. Taigi Ukraina pareiškė, kad ji grįžta prie šito savo sprendimo – sieks narystės NATO. Manau, kad jie šiuo atveju padarė teisingai“, – sakė buvęs Seimo narys G. Kirkilas.
Jis sakė abejojantis, kad NATO šiuo metu svarstytų Ukrainos priėmimą į aljansą.
„Tai nebus taip paprasta. Net su Švedija ir Suomija nėra taip paprasta, nors atrodė kitaip. Bet vis tiek dar dvi šalys, rodos, nėra ratifikavusios to sprendimo. O Ukrainos atveju yra dar daugiau įvairiausių aplinkybių. Manau, kad vienintelis atvejis, kada galėtų Ukraina būti greitai priimta, – jeigu karas baigtųsi, būtų pasiekta kokia nors taikos sutartis. Tada būtų galima priimti tą sprendimą“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė G. Kirkilas.
Anot G. Kirkilo, kol kas nėra panašu, kad tai atsitiks greitai.
NATO atsakas turėtų būti „ir politinis, ir ekonominis, ir, greičiausiai, karinis“
Lietuvos ambasadorius prie NATO D. Matulionis laidoje teigė, jog dėl atsako į branduolinio ginklo panaudojimą ypač svarbi JAV pozicija.
„JAV turi strateginių pajėgų, kurios dengia visą aljanso teritoriją. Tai branduolinio pasidalijimo politikos aspektas. Ir šiuo atveju manau, kad jau perduota žinia Rusijai, jog pasekmės bus katastrofiškos, – tai nėra vien kalbos. Yra įvardintos konkrečios pasekmės“, – sakė D. Matulionis ir pridūrė, kad apie tai šnekėti viešai jis negali.
„Tuo labiau kad ne viską ir žinau. Bet labai aiškiai buvo duota suprasti. Mes kol kas neturime jokios konkrečios informacijos apie rengimąsi branduoliniam smūgiui. Bet niekas negali prognozuoti, nuspėti, kaip Rusija artimiausiu metu elgsis“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius prie NATO D. Matulionis.
Paprašytas dar patikslinti, laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ dalyvis D. Matulionis teigė, jog atsakas galėtų būtų „ir politinis, ir ekonominis, ir, greičiausiai, karinis“.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologas V. Isoda branduolinio ginklo panaudojimo galimybės nevertina itin rimtai.
„Aš manau, kad kaip ir Ukrainos kreipimasis dėl narystės NATO, taip ir V. Putino grasinimai yra šiek tiek bandymas blefuoti, bauginti. Nemanau, kad tai labai realu, gal net liūdna; tiesą sakant, realiau, kad desperacijos apimtas V. Putinas panaudos branduolinį ginklą, nei NATO priims Ukrainą, bent jau šiuo metu“, – sakė V. Isoda.
Jis sakė tikintis, jog V. Putinas išgirdo Kremliui JAV transliuotus įspėjimus.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia:
