Vienas iš prolukašenkiško ir prorusiško „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų Kazimieras Juraitis pirmadienį gavo žodį ESBO žmogiškojo matmens konferencijoje, kurioje diskutuota apie migrantų teises, vyrų ir moterų lygybę bei smurtą prieš moteris ir vaikus.
Jis kalbėjo kaip minėtos asociacijos atstovas. Teismas vis dar nagrinėja Generalinės prokuratūros prašymą likviduoti šią organizaciją, kurios vienas steigėjų yra už šnipinėjimą Rusijai kalintis Algirdas Paleckis.
Juraitis aiškino apie pabėgėlių skirstymą
K. Juraitis, į kitus renginio dalyvius kreipęsis rusiškai, pareiškė, kad vienas aktualiausių klausimu šiuo metu yra karo pabėgėliai.
„Ir štai kur problema – pabėgėliai Lietuvoje segreguojami. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra viešai pareiškęs, kad jis priims tik atrinktus, kokybiškus pabėgėlius. Atsakykime į klausimą, kas tai per reiškinys, kai žmonės yra skirstomi į gerus, blogus, aukštos kokybės, žemos kokybės ir į kitokias kategorijas“, – aiškino jis.
K. Juraitis taip pat teigė, kad „spaudžiant Europos Sąjungai“ anksčiau buvo platinama reklama, kviečianti į Lietuvą.
„O kai pabėgėliai iš Irako ir Sirijos šiuo kvietimu patikėjo, juos tiesiogine šio žodžio prasme pasodino į kalėjimą“, – kalbėjo veikėjas ir pridūrė, kad Kybartuose kaliniai net buvo iškelti kitur, kad pastate būtų įkurdinti pabėgėliai.
K. Juraitis sakė, kad ukrainiečiai puikiai integruojasi į Lietuvos visuomenę, nes „dar nuo Sovietų Sąjungos laikų gyvuoja brolybės ir kaimynystės tradicijos“.
„Pagal G. Landsbergio kabineto logiką tai „kokybiški“ pabėgėliai. Absoliuti jų dauguma kalba rusiškai. Problema ta, kad G. Landsbergio politika nuodija santykius ne tik tarp pabėgėlių, bet ir tarp tautinių mažumų“, – teigė jis.
Kaip pavyzdį jis citavo žurnalistą Rimvydą Valatką, kurį vadino valdžios propagandistu, raginantį atsisakyti rusų kalbos vartojimo ir išbraukti rusų kalbą iš pasirenkamų kalbų sąrašo mokyklose.
K. Juraitis renginio dalyvių klausė, ką tokiomis sąlygomis reikia daryti rusiškai kalbantiems ukrainiečiams pabėgėliams ir Lietuvos rusų tautinei mažumai, kuri sudaro 5 proc. šalies gyventojų.
„Kviečiu oficialų Ukrainos ambasadorių su oficialiu ambasadoriumi iš Lietuvos kalbėti išskirtinai rusiškai“, – aiškino jis.
Pareiškė, kad demokratija Lietuvoje imituojama
Praėjusį penktadienį ESBO renginyje pasisakė kitas „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjas Mindaugas Ramoška.
Jis ESBO žmogiškojo matmens konferencijoje, skirtoje diskutuoti apie nuomonės ir saviraiškos, žiniasklaidos laisvę, aiškino, kad „autokratinis Lietuvos režimas imituoja demokratiją ir demokratines vertybes, tokias kaip žiniasklaidos, nuomonės ir saviraiškos laisvė“.
M. Ramoška kalbėjo, kad žurnalistai ir asociacijos, tokios kaip jo atstovaujamas forumas, jų įkūrėjai, „tiriantys režimui nepatogias temas gali būti įkalinti“.
„Tiems, kurie lankosi karštuose pasaulio taškuose, pavyzdžiui, Erika Švenčionienė, grasinama smurtu ir laisvės atėmimu. Žurnalistai, teikiantys valdančiajam režimui nepalankią informaciją, nekviečiami į jokias tiesiogines transliacijas, o tai reiškia, kad žiniasklaidos pliuralizmas Lietuvoje neegzistuoja“, – daro išvadą jis.
Žalimas: matau, kad finansiškai organizacija laikosi neblogai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas pirmadienį Delfi teigė nežinantis, kaip šie veikėjai atsidūrė ESBO renginiuose, nes nesantis susipažinęs su akreditavimo taisyklėmis.
Tačiau tai, jo nuomone, rodo, kad Lietuva neatliko namų darbų.
„Pažiūrėkite, kokie yra apsisukimai“, – kalbėjo teisininkas, turėdamas omenyje tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ likvidavimo bylos parengiamasis posėdis numatytas tik spalio 17 dieną.
„Tai gerai – dar keliose konferencijose sudalyvaus netrukdomai, o paskui galės prisistatyti kaip represijų aukos, – ironizavo jis. – Bet matau, kad finansiškai organizacija laikosi neblogai, nes konferencija trunka dešimt dienų ir jie vis dar joje dalyvauja“.
Teisininko teigimu, jei viešoji įstaiga būtų likviduota, šie veikėjai jau nebūtų galėję ja pasinaudoti norėdami akredituotis į ESBO renginius Lenkijoje.
„Jie atvirai prieš visus pilietinės visuomenės, demokratijos pagrindus. Atvirai remia agresiją, nukreiptą prieš visas šias vertybes. Sunku surasti pavyzdžių, aš nežinau, ar iš kitų valstybių dalyvauja kas nors panašaus“, – kalbėjo jis.
D. Žalimas, ne kartą pabrėžęs, kad nereikia taisyti Baudžiamojo kodekso tam, kad tokie asmenys nebegalėtų tęsti savo veiklos, pirmadienį sakė tegalintis pakartoti savo klausimą, ko dar trūksta, kad tokie veiksmai būtų laikomi antivalstybine veikla.
Generalinė prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Plačiau šio tyrimo prokuratūros atstovai nekomentuoja.
„Egzistuoja galinčios save apginti demokratijos koncepcija. Akivaizdu, kad, matyt, pas mus, kaip valstybę, tokios valios gintis nėra“, – įsitikinęs D. Žalimas.
Praėjusią savaitę šis teisininkas pats dalyvavo viename iš ESBO konferencijos renginių, kuriame susidūrė su K. Juraičiu. D. Žalimas paprašė organizatorių jį išprašyti.
„Negalėjau leisti šio veikėjo legitimizuoti kaip lygiaverčio diskusijų partnerio. Sesijos organizatoriai maloniai jį išprašė“, – tuomet teigė jis.
Prieš kurį laiką organizacijos pirmininkė E. Švenčionienė paskelbė, kad kartu su „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariu Ediku Jagelavičiumi išvyko stebėti Rusijos okupuotose teritorijose vykusių „referendumų“ dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Michailas Podoliakas praėjusią savaitę pareiškė, kad užsienio šalių piliečiai, sutikę prisiimti „stebėtojų“ vaidmenį Rusijos pseudoreferendumuose, bus laikomi Ukrainos vientisumo pažeidimo bendrininkais.
„Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant įtraukimą į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą ir sankcijas. Ar buvo verta?“ – tviteryje klausia jis.
