Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliko parlamento narių darbo užmokesčio Europos Sąjungos (ES) valstybinių nacionaliniuose parlamentuose analizę: jei tiksliau, išvedė santykį tarp vidutinio šalies darbo užmokesčio ir parlamento nario darbo užmokesčio skirtingose šalyse ir tuos santykius palygino.
Lietuvoje šis santykis – 1,97: kiek aukštesnis nei Švedijoje ar Lenkijoje, bet žemesnis nei Graikijoje, Suomijoje ar Latvijoje.
Iš 27 ES valstybių Lietuva pagal šį santykį rikiuojasi 19 vietoje.
Lietuvoje bazinis parlamento nario, neužimančio jokių pareigų nei parlamente, nei Vyriausybėje, darbo užmokestis be jokių priedų, pavyzdžiui, už politiko darbo stažą, siekia 3511 Eur neatskaičius mokesčių (2124 Eur „į rankas“), o vidutinis šalies mėnesio darbo užmokestis be individualių įmonių Lietuvoje, neatskaičius mokesčių, šių metų antrojo ketvirčio duomenimis, siekė 1780,5 Eur (1116,2 Eur „į rankas“).
Tiesa, Lietuvos Seimo nario bazinį darbo užmokestį kartu su valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reforma ketinama didinti iki 6,3 tūkst. Eur (3,8 tūkst. Eur „į rankas“), o priedą už tarnybos valstybei stažą – naikinti.
Planuojama, kad tokia tvarka bus pritaikyta 2024 metais, tai yra nuo naujos Seimo narių kadencijos.
Razma: reikėtų taikyti į vidurkį
Ar atsižvelgiant į tai, kiek uždirba kitų šalių parlamentų nariai, Lietuvoje tikrai dera tiek didinti Seimo nario darbo užmokestį?
Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo, konservatoriaus Jurgio Razmos nuomone, atlyginimus didinti reikia, tik gal ne tiek smarkiai.
„Jeigu liks taip, kaip buvo pradžioj skelbiama, mūsų parlamentarų atlyginimų dydis su numatomu koeficientu priartėtų prie santykinai aukščiausių. <...> Aš galvoju, reikėtų taikyti toje lentelėje kažkur į vidurį. Būtų toks loginis pagrindimas, kad mūsų čia nei per didžiausias, nei per mažiausias. Kai patys parlamentarai gali spręsti dėl atlyginimų, klausimą reikia pagrįsti objektyviai“, – svarstė J. Razma.
Lietuvoje vidutinio šalies darbo užmokesčio ir parlamento nario darbo užmokesčio santykis, jo įsitikinimu, galėtų siekti 2,6.
„Galėtumėm diskutuoti apie kažkokį vidutinį koeficientą. Tada išeitų, kad tie Seimo nariai, kurie šiuo metu gauna priedą už stažą, gautų maždaug tą patį, o tie, kurie nauji, koeficientas būtų šiek tiek aukštesnis“, – Delfi komentavo J. Razma.
Seimo socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat sutiko, kad parlamentarų atlyginimus Lietuvoje reikėtų didinti, bet esą proporcingai ir žiūrint į tai, kiek augtų kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
„Per 13 metų vidutinis darbo užmokestis ir minimali mėnesinė alga padidėjo ne procentais, o kartais, o viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis yra arba minusinis, arba augimas siekia apie nulį. Žiūrint iš šių perspektyvų, reikia galvoti ir skaičiuoti, ir matyti, kaip išbalansuotas darbo užmokestis viešajame sektoriuje <...>. Jeigu dabar nebus padaryti padidinimai, aš galvoju, kad dar po ketverių metų vidutinis Lietuvos atlyginimas bus didesnis už Seimo nario“, – svarstė A. Sysas.
Širinskienė: ne taip jau mažai gauname
Seimo Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė leido suprasti, jog nepalaiko algų kėlimo parlamentarams iniciatyvos.
„Čia lentelė verktiniams, liejantiems ašaras, kad iš Seimo nario atlyginimo NEIŠGYVENAMA. Ne taip jau mažai gauname Europos kontekste su vidutiniu darbo užmokesčiu palyginus. Galim sakyt, kad kaip Švedijoje gyvenam. O jei rimtai, tai gėda tokiu metu apie atlyginimus ir diskutuot būtų“, – feisbuke dėstė Seimo narė.
Nuostabą dėl to, kad nežino ir nelabai supranta, kaip kai kurie Seimo nariai, ypač tie, kurie turi didesnes šeimas, išgyvena su gaunama alga, anksčiau reiškė Seimo konservatorius Matas Maldeikis.
Seimo kanceliarija, analizuodama ES valstybių žemųjų parlamento rūmų narių darbo užmokesčio ir vidutinio tos šalies darbo užmokesčio santykį, pažymėjo, kad Latvijos Saeimos narių darbo užmokestis kasmet perskaičiuojamas automatiškai, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimą ir infliacijos rodiklius.
Tačiau šios kadencijos Latvijos Saeima priėmė sprendimą „įšaldyti“ savo darbo užmokestį 2019 metų lygmenyje iki kadencijos pabaigos, tai yra iki 2022 metų pabaigos.
Maltoje, kanceliarijos žinioms, parlamento nariai (išskyrus parlamento vadovybę) yra laikomi einančiais pareigas visuomeniniais pagrindais, o jų atlygis nevertinamas kaip darbo užmokestis, bet kaip honoraras. Dėl šios priežasties Maltos parlamento nariai yra vieni mažiausiai uždirbančių tarp visų ES valstybių.
Seimo kanceliarija atkreipė dėmesį ir į tai, kad Austrijos, Ispanijos ir Portugalijos parlamento nariams mokami vadinamieji „trylikti“ ir „keturiolikti“ atlyginimai, o Nyderlandų parlamento nariams – „tryliktas“ atlyginimas.
Valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą parengė Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybė jai išreiškė pritarimą. Toliau reforma bus svarstoma Seime.
Nausėda išsakė pastabų
Ja, pasak ministerijos, siekiama sektorių padaryti lankstesniu, sustiprinti vadovų korpusą.
Valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarka siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai, rašo BNS.
Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.
Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda reformą vadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.
Siūlymus didinti politikų atlyginimus jis pavadino nemoraliais, tačiau Vyriausybės atstovai pabrėžia, jog būtent politikams algų didėjimas įsigaliotų prasidėjus kitai Seimo kadencijai.
Šiuo metu šalyje dirba apie 27 tūkst. valstybės tarnautojų.
