Kas nutiktų, jei visa Lietuva kurį laiką liktų be elektros? Ar dirbtų degalinės, ar veiks parduotuvė, kurioje galima nusipirkti maisto produktų, kai šalyje – tamsa?
Apie tai Baltijos šalims siūlo pagalvoti Estijos premjerė K. Kallas.
„Turime būti pasiruošę, kad Rusija gali atjungti Estiją, Latviją ir Lietuvą nuo elektros tiekimo. Nors Estija skubiai desinchronizacijai ruošėsi daugelį metų, tiekimui nutrūkus, laikinų problemų gali kilti. Išmintinga būtų ruoštis visiems: valdžiai, verslams, gyventojams.
Skatinu jus galvoti – kaip susitvarkyti nutrūkus energijos tiekimui“,– sakė Estijos premjerė.
Ši kalba Estijoje sukėlė nemenką paniką – žmonės puolė pirkti žvakes, elektros generatorius, žibintus.
Tačiau per pandemiją masiškai tualetinį popierių ir negendančius maisto produktus pirkę lietuviai dabar yra ramūs.
Elektra dabar namuose yra kone visada, o jei ji dingtų, reikėtų užsidegti žvakę – taip LNK sakė vienas vilnietis.
„Mes nuosavam name gyvenam, žvakių turim“, – sakė kita kalbinta moteris.
Tačiau pulti iš parduotuvių lentynų šluoti žvakių ir negendančių maisto produktų, anot energetikos ministro Dainiaus Kreivio, neprireiks net ir blogiausiu atveju.
„Lietuva visą laiką tam ruošėsi. Mūsų operatorius turi detalius planus šiam atvejui. Ir tai, turbūt, nėra nieko naujo. Ir visas rizikų scenarijus yra parengtas ir jos yra valdomos“, – tikino energetikos ministras D. Kreivys.
Teigiama, kad pasiruošimas nenumatytiems sutrikimams vyko dar iki Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios.
„Mes pastoviai pražaisdavome tuos blogiausius įmanomus scenarijus su Baltijos šalių operatoriais, kad jeigu netyčia rusai supyktų, mus atjungtų nuo BRELL žiedo, kokius žingsnius mes darytume“, – LNK sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Ministras D. Kreivys tikina, kad net jei elektros tiekimas būtų nutrauktas, tai Lietuvos neišgąsdins, mat Lietuva tokiu atveju turi prisijungimo prie kitų elektros tinklų Europoje planus.
„Lietuva paleido sinchroninę jungtį su Lenkija, ją išbandė. Mūsų viso rezervinės galios Elektrėnuose yra išbandytos, jos veikia. Visi mechanizmai yra suderinti, su Lenkija yra suderintas avarinio prisijungimo visas planas“, – teigė energetikos ministras D. Kreivys.
Tačiau elektros srautus Lietuvoje valdantis „Litgrid“ skaičiuoja, kad Baltijos šalims pakaktų ir vietinio elektros tiekėjo.
„Mes turime galingą Elektrėnų elektrinė, latviai turi Rygos dvi termofikacines elektrines, estai turi savo skalūnus, dar rezerve ir dujinių elektrinių“, – vardijo R. Masiulis.
Vis dėl to, ekspertai pabrėžia, saugumas išlieka prioritetu ir atsipalaiduoti negalima. Tačiau žmones jie ragina pasitikėti institucijomis. Mat elektros tiekimas visų Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimas.
„Infrastruktūros saugumas visą laiką turi būti saugomas ir tam dedama daug pastangų. Saugumas nėra kažkokia baigtinė būsena. Pirmiausia, tarnybos, atsakingos institucijos visada turi dėti pastangas ir nuolat žiūrėti“, – LNK sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Gintaras Bagdonas.
Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros energija pigo 5 procentais. Tam didžiausią įtaką turėjo pasibaigę remontai Estijos tinkluose, padidinę elektros pralaidumus iš Estijos į Latviją beveik 30 procentų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
