Kojala: tai tik įrodo desperatišką Kremliaus skubėjimą
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala feisbuke dar prieš Rusijos prezidento kalbą rašė, kad Rusija savomis teritorijomis laikys ne tik pajėgų okupuotas sritis.
Taigi, Kremlius ketina aneksuoti ne tik okupuotas teritorijas, kurias kontroliuoja, bet ir tas, kur yra Ukrainos kariuomenė“, – rašė jis.
L. Kojalos teigimu, tokios dviprasmybės rodo desperatišką Kremliaus skubėjimą.
„Tokios dviprasmybės tik įrodo Kremliaus desperatišką skubėjimą, siekiant žūtbūt sustabdyti Ukrainos kontratakas, ir teiginių apie „tai bus puolimas prieš Rusijos teritoriją“ absurdiškumą“, – feisbuke rašė L. Kojala.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto prof. Gintauto Mažeikio vertinimu, paskelbdamas apie keturių Ukrainos regionų aneksiją, V. Putinas imsis vykdyti platesnio masto karą, privers Vakarų nepripažįstamą Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką „sukti aplink save“, įneš daugiau siaubo pačioje Rusijoje ir priartins save patį ir dideles Europos teritorijas link katastrofos.
Politologas svarstė, jog, siekdamas apginti aneksuotas teritorijas, Kremlius gali nutarti panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
„Tokia tikimybė yra labai didelė“, - svarstė jis.
Kasčiūnas: Rusija įspėta ir žino apie katastrofines pasekmes sau
„Kremlius remiasi jėga ir prievarta, todėl atsakas į tokius veiksmus tėra vienintelis: karinis sprendimas (nedelsiant suteikti Ukrainai tiek ir tokios ginkluotės kiek ji prašo, o ne spręsti už ją) ir V. Putino režimo griūtis bei tarptautinis baudžiamasis tribunolas šio karo bei jį lydinčių nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatoriams bei vykdytojams“, – teigė L. Kasčiūnas.
Prioritetas, anot jo, šiuo metu ginkluotė, bet turi būti siekiama ir tolesnių sankcijų.
„Ukraina turi išlaisvinti savo žmones ir žemes, o okupacinė kariuomenė būti sunaikinta arba pasiduoti“, – teigė parlamentaras.
Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas teigė, jog neturime pasiduoti ir branduoliniam šantažui.
„Todėl JAV pozicija yra aiški ir labai teisinga: Rusija įspėta ir žino apie katastrofines pasekmes sau, jei ji drįstų panaudoti taktinį branduolinį ginklą prieš Ukrainą“, – sakė Seimo narys, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Seimo pirmininkė: Putino kalbos Rusijos visuomenė aklai nepriims
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen feisbuke rašė, kad V. Putino kalbos visuomenė aklai nepriims.
„Klausantis Putino kalbos akivaizdu, kad jis vis labiau tolsta nuo realybės ir galvoja, kad Rusijos visuomenė vis dar tai priims aklai. Bet į jų namus taip pat atėjo karas, jie jau nebebus tokie entuziastingi „russkij mir“ gerbėjai. Jie jau bijo“, – socialiniame tinkle rašė Seimo vadovė.
Todėl Rusijos prezidento kalbą ji vertino kaip padrąsinimą sau ir aplinkai.
„Tačiau Putinas pasiekė, kad jo Rusijoje bijotų labiau nei Europoje ar kituose žemynuose. Šis diktatorius tapo dar vienu diktatoriumi, neapskaičiavusiu žaidimo baime. Kuri ir pabaigs jo viešpatavimą“, – teigė V. Čmilytė–Nielsen.
Vilpišauskas: net nebuvo bandoma labiau pridengti prastai surežisuoto spektaklio
„Tai jau daug kas prognozavo tokį požiūrį. Ir šiandienos pasisakymas neturėtų stebinti, žinant ankstesnius V. Putino pareiškimus. Sakyčiau, kad tai yra tęsinys tos eskalacijos, kuri buvo pradėta po sėkmingo Ukrainos pajėgų puolimo, kada ir buvo nuspręsta kuo skubiau surengti tą spektaklį, pavadintą referendumais. Ir aneksuoti šitas teritorijas. Tuo pačiu papildomai pagrasinant vakarams, kad bandymas susigrąžinti teritorijas, gali surengti branduolinį Rusijos atsaką“, – sakė politologas.
R. Vilpišauskas įvertino ir Kremliaus skubėjimą – aneksuojamos Ukrainos sritys, kurios net nėra pilnai kontroliuojamos Rusijos kariuomenės.
„Ta skuba, kuri tragikomiškai atrodo, kai dabar Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas viešai pripažino, kad dviejų tų vadinamų naujai sukurtų respublikų teritorijas dar reikia patikslinti. Visa tai, kaip ir patys pseudo referendumai tik rodo gan didelę Kremliaus desperaciją, nebesivarginant viso to pridenginėti, kaip tai buvo daroma 2014 metais, aneksuojant Krymą.
Ta skuba, manau, yra susijusi su Ukrainos karinių pajėgų sėkme fronte ir tais įspūdingais pasiekimais, kuriuos pastarosiomis savaitėmis galima buvo matyti. Manau, kad būtent tuo aiškintina ši skuba, net nebandymas labiau pridengti viso šito prastai surežisuoto spektaklio“, – sakė politologas.
R. Vilpišauskas, remdamasis ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir kitų pareigūnų žodžiais, teigė, kad tai niekaip nepakeis Ukrainos veiksmų, siekiant susigrąžinti okupuotas teritorijas.
„Būtų keista, jei būtų kitaip. Manau, kad ir vakarai toliau tęs, o gal dar ir spartins ekonominę ir karinę paramą Ukrainai. Bent jau girdėjome labai tvirtus ir JAV, ir ES, Jungtinės Karalystės pareigūnų pareiškimus, kad šita aneksija niekada nebus pripažinta“, – pabrėžė VU TSPMI politologas R. Vilpišauskas.
Jo teigimu, ateities scenarijai priklausys nuo to, kaip ukrainiečiams seksis karo fronte.
„Jeigu jiems pavyks toliau stumti fronto liniją, atsiimant vis daugiau okupuotų žemių, tada jau klausimas – kaip į tai reaguos Kremlius. Ir kokį turinį suteiks tiems savo grasinimams. Šiuo požiūriu, įvairūs scenarijai yra svarstomi. Reikia tikėtis, kad vakarai yra gerai apgalvoję skirtingus scenarijus ir aiškiai komunikuoja Kremliui – kiek žalos jis pats patirtų, jeigu ryžtųsi imtis tų grasinimų, apie kuriuos kol kas tik kalba nuo karo pradžios“, – Delfi sakė politologas R. Vilpišauskas.
Kalbą komentavo ir Ukrainos politologai: nieko ypatingo jis čia nepasakė
„Nieko ypatingo jis čia nepasakė, tik perpasakojo savo progandines tezes. V. Putinas kartojo savo mėgiamą naratyvą apie tariamą šantažą energijos resursais ir maisto produktais, pasakė frazę, jog „popierėliais nieko nepamaitinsi”.
Paminėjo visas pretenzijas, skirtas Vakarams ir minėjo pretenzijas tapti pasaulinio pasipriešinimo Vakarų dominavimui lyderiui.
Į akis krito tai, jog kalba buvo skirta išorinei auditorijai, o visai mažai dėmesio skirta vidaus auditorijai, savo žmonėms.
V. Putinas net du kartus pakartojo frazę, jog JAV panaudodama branduolinį ginklą prieš Japoniją sukūrė precendentą. Tuo jis tarsi norėjo pasakyti, kad šio karo jis negali pralaimėti“, – minėjo Ukrainos politikos analitikas Konstantinas Skorkinas.
Kitas Ukrainos politologas Olegas Saakianas prognozavo, jos mobilizuodamas šimtus tūkstančių rusų, V. Putinas juos be kokio nors paruošimo iš karto siųs į frontą, ginti aneksuotų teritorijų, kurias paskelbė Rusijos Federacijos dalimi.
„V. Putinas paskelbė apie pergalę, kurios iš viso gali ir nebūti. Kyla pagrįstas klausimas, ar Rusijos kariuomenei iš viso pavyks išlaikyti Chersono sritį.
Šiai dienai situacija ten labai sparčiai kinta Ukrainos kariuomenės naudai, todėl V. Putinas kalbėdamas apie aneksuotų sričių kontrolę, tam jis panaudos maksimalias pastangas.
Rusijos gyventojams tai reiškia, kad mobilizuojami rusai į frontą bus permetami visiškai be jokio paruošimo. Nes V. Putinui reikia pademonstruoti, kad jis gali išlaikyti jau užimtas teritorijas“.
Nausėdos, ES šalių, URM reakcijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia rugsėjo 30 dieną Rusijos Prezidento paskelbtą neteisėtą sprendimą aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, kurių dalys yra laikinai okupuotos Rusijos.
Šis dar vienas Rusijos bandymas jėga perbraižyti tarptautinės bendruomenės pripažintas Ukrainos sienas ir įteisinti neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios teritorijų kontrolę grubiai pažeidžia tarptautinės teisės normas, Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, todėl yra niekinis, neturi jokios teisinės galios ir nebus pripažintas, lygiai kaip niekada nepripažinsime ir neteisėtos Krymo aneksijos.
Lietuva ir tarptautinė bendruomenė nepripažįsta pseudo–referendumų Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse, kurių suklastoti rezultatai, pasitarnavę pretekstu šiai Rusijos įvykdytai aneksijai, niekaip neatspindėjo Ukrainos žmonių, ryžtingai besipriešinančių Rusijos okupacijai, valios.
Lietuva kviečia tarptautinę bendruomenę dar labiau stiprinti sankcijas Rusijai už neteisėtų pseudo–referendumų organizavimą okupuotose Ukrainos teritorijose ir jų aneksiją, o aktyviai šiuose neteisėtuose veiksmuose dalyvavusius asmenis patraukti atsakomybėn.
Reikalaujame, kad Rusija nedelsiant nutrauktų agresiją Ukrainoje ir atitrauktų savo karines pajėgas iš visos Ukrainos teritorijos. Kartu su partneriais ir toliau visomis priemonėmis remsime Ukrainą ir jos žmones, kovojančius už savo laisvę ir demokratinę šalies ateitį.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Europos Vadovų Taryboje dalyvaujančiais ES šalių narių vadovais paskelbė bendrą pareiškimą dėl Rusijos vykdomos nelegalios Ukrainos teritorijų aneksijos.
ES šalių vadovai bendrame pareiškime smerkia nelegalią Rusijos vykdomą Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų aneksiją. Pareiškime teigiama, kad šie Rusijos veiksmai pažeidžia taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką ir tarptautinę teisę, taip pat kelia grėsmę globaliam saugumui.
Europos vadovai savo pareiškime akcentuoja, kad niekada nepripažins šios nelegalios Ukrainos teritorijų aneksijos, o Rusijos veiksmai neturi jokios teisinės galios.
„Krymas, Doneckas, Luhanskas, Zaporižia ir Chersonas yra Ukraina. Raginame viso pasaulio valstybes ir tarptautines organizacijas nepripažinti šios nelegalios aneksijos“, – rašoma vadovų pareiškime.
Pareiškime pabrėžiama, kad ES sustiprins Rusijos nelegalius veiksmus ribojančias priemones ir didins Rusijai spaudimą siekiant užbaigti karą. ES lyderiai taip pat pažymėjo, kad ir toliau karinėmis, ekonominėmis, politinėmis, socialinėmis ir finansinėmis priemonėmis rems Ukrainą kovoje prieš šalį agresorę – Rusiją.
