„Lietuvai puikiai pavyko suvaldyti instrumentalizuotą migracijos krizę, dar kitaip vadinamą hibridine ataka. Tokie ir panašūs pareiškimai jau keletą mėnesių pakankamai garsiai skamba viešojoje erdvėje. Ir visų pirma iš tų politikų, kurie patys tą krizę valdė, lūpų. Tačiau realybė neatrodo jau tokia įspūdingai sėkminga“, – penktadienį Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje kalbėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
„Dažnai girdėjosi argumentas, kad migrantai turi būti apgyvendinti ribojančiai judėjimo laisvę, nes tokiu būdu saugome ne tik save, bet ir visą Europą ir Europos Sąjungą. Galima konstatuoti, kad rezultatas ir tiesų yra įspūdingas. Metus laikėme uždarytus sąlygomis, kurios tiek tarptautinių, tiek nacionalinių institucijų buvo įvardijamos kaip kankinimas ir nežmogiškas žmogaus orumą žeminantis elgesys, o rezultatą gavome lygiai tokį patį, nuo kurio pradėjome – nulinį“, – pridūrė jis.
Anot T. V. Raskevičiaus, kyla abejonių, ar Lietuvoje apskritai galiojo neteisėtai sieną kirtusiems asmenims reali galimybė pateikti prieglobsčio prašymą.
„Pasienio kontrolės punktuose ar diplomatinėse atstovybėse teikiamų prieglobsčio prašymų skaičius išlieka minimalus arba kai kur išvis neegzistuoja“, – kalbėjo „laisvietis“.
T. V. Raskevičius pažymi, kad Lietuvoje taikytas migracijos valdymo priemones sukritikavo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Tačiau, pažymi jis, į kritiką sureaguota nebuvo.
„ESTT juodu ant balto konstatavo, kad vien tai, jog prieglobsčio prašytojas neteisėtai atvyko į valstybės narės teritoriją, nėra pakankamas pagrindas šį asmenį sulaikyti“, – teigė jis.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas pabrėžia, kad efektyvus ir tvarus krizės sprendimas galėjo būti pasiektas tik suderinus nacionalinį saugumą ir žmogaus teisių apsaugą. Anot jo, tai dvi dedamosios, kurios viena kitai neprieštarauja, o tik viena kitą papildo.
„Deja, Lietuvoje žmogaus teisių dedamoji pralaimėjo, o instrumentalizuotos migracijos krizė buvo smarkiai saugumizuota. Šią mano prielaidą iš esmės gali patvirtinti ir skaičiai. Nuo instrumentalizuotos migracijos krizės pradžios prieglobstis buvo suteiktas viso labo 169 asmenims – tai yra mažiau nei 5 procentams nuo visų pateiktų prieglobsčio prašymų krizės kontekste. Į kilmės valstybę savanoriškai sugrąžinti 637 užsieniečiai, o 2295 užsieniečiai pasišalino iš apgyvendinimo vietų vos tik jiems buvo suteikta riboto judėjimo galimybė“, – teigė T. V. Raskevičius.
„Tai tiek to sėkmingo migracijos krizės valdymo“, – pridūrė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
ELTA primena, kad dar vasarą žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ atskaitoje paskelbė, kad ukrainiečių pabėgėliai Lietuvoje sutinkami šiltai, o tuo metu pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, kurie į šalį atvyko kirsdami sieną iš Baltarusijos, teisės ignoruojamos. Organizacija nustatė, remdamasi apklausomis dviejuose neteisėtų migrantų centruose Lietuvoje, kad pabėgėliai iš Irako ir Sirijos patiria „nehumanišką ir žeminantį elgesį bei neteisėtą grąžinimą į kilmės šalis“. „Amnesty International“ taip pat kritikuoja Europos Sąjungą ignoruojant padėtį Lietuvoje, vienoje iš valstybių narių. Organizacija rekomendavo Lietuvai sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją.
Vis tik, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tuomet teigė, kad Lietuva susilaukia nepagrįstos kritikos dėl migracijos krizės suvaldymo. Kaip leido suprasti ministrė, jei Baltarusijos režimo sukelta neteisėtų migrantų krizė kiltų dar kartą – jos vadovaujama ministerija kliautųsi tomis pačiomis priemonėmis, kurias sukritikavo ne tik žmogaus teisių organizacijos bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).
