Jau kitą savaitę šalies vadovas G. Nausėda vyks į Prahą, ES vadovai susitiks neformaliai. O spalio pabaigoje, prezidentas G. Nausėda keliaus į Briuselį, jau į oficialių EVT susitikimą.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis mano, kad šį kartą į EVT susitikimą turi keliauti ne šalies vadovas, o premjerė I. Šimonytė.

„Jeigu derybos EVT vyks būtent dėl energetikos pagalbos paketo, tai reikia apsispręsti, kieno tai yra atsakomybė. Man atrodo, kad tai yra Vyriausybės darbo laukas, nieko čia naujo nepasakysiu, esu tai sakęs“, – ketvirtadienį Seime sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis

Pati I. Šimonytė irgi sako, kad EVT iš 27 valstybių tik 4 atstovauja prezidentai: Prancūzijai, Rumunijai, Kiprui ir Lietuvai.

„Taip jau yra, kad toje vadovų taryboje turbūt 23 iš 27 sėdinčių asmenų aplink stalą yra premjerai“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Bet prezidentas toliau laikosi savo – EVT susitikimai yra jo funkcija.

„Nei praeityje delegavau, nei dabar deleguoju, nei ketinu deleguoti savo funkcijų kam nors kitam. Nes tai yra mano atsakomybė“, – pabrėžė prezidentas.

Anot G. Nausėdos, jis vienintelis politikas renkamas visų Lietuvos žmonių. Ir pagal Konstituciją vykdo užsienio politiką. O vizitai į Briuselį, G. Nausėdos manymu, ir yra užsienio politika.

„EVT yra Europos Sąjungos institucija. O prezidentas, pagal Konstituciją, yra atsakingas už užsienio politiką. Tai jis važiuoja susitikti su kitų šalių lyderiais. Niekaip nepaneigsi, kad tai yra užsienio politikos klausimas“, – LNK sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) vicerektorius Saulius Spurga.

Kitą savaitę susitinkantys Europos vadovai spręs užsienio reikalus. Bet darbotvarkėje įrašytos ir kitos temos: saugumas ir gynyba, ekonomika, Rusijos karas prieš Ukrainą, bei energetika.

„Drįsčiau teigti, kad kompetencijos pirmumą turi ne kas kitas, o Vyriausybė. Nes Vyriausybė atsako už daugelį klausimų – tvarko krašto reikalus, atsako už valstybės finansus, biudžeto vykdymą“, – teigė Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Prezidento G. Nausėdos manymu, premjerei I. Šimonytei norint važiuoti į Briuselį, reikėjo padaryti ir namų darbus. Bet Vyriausybės darbų skrynia, anot jo, yra tuščia – jokių priemonių išgyventi energetikos krizę.

„Jeigu važiuoji į Briuselį, tai turi susikrauti lagaminą. Šitame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“, – teigė šalies vadovas.

Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pabrėžė, jog mato „atsakomybės futbolą“.

„Taip paspiriamas kamuolys, kad Vyriausybė turi spręsti problemas. Vyriausybė sprendžia problemas, kiekvieną dieną“, – teigė ministras.

Energetikos klausimai dar yra sprendžiami Europos energetikos ministrų susitikimuose. Šis kaip tik vyks penktadienį. Jei ministrai nieko nesutaria, o praeityje taip buvo daug kartų, galutinį sprendimą jau priima EVT.

G. Nausėda anksčiau leido suprasti, kad jei energetikos ministras Dainius Kreivys iš europinių derybų liks nieko nepešęs, kaži ar ministru bus galima pasitikėti.

„EVT priima strateginius sprendimus. Ir jeigu kažkas galvoja, kad ja galima prisidengti, dangstant savo pasyvumą, neveiklumą, tai yra didelė klaida“, – pabrėžė šalies vadovas G. Nausėda.

O štai pačioje Konstitucijoje iki galo taip ir nėra išaiškinta, kas turėtų dalyvauti EVT susitikimuose. Todėl pagrindo politiniam ginčui yra.

Anot D. Žalimo, išaiškinimą galėtų duoti nebent Konstitucinis Teismas, arba pataisos.

„Šiuo klausimu užtektų ir Seimo padarytų Konstitucijos pataisų, čia nereikia referendumo“, – sakė jis.

Ginčai, kam derėtų vykti į Briuselį buvo įsiplieskę ir prieš metus. Tada siųsti Vyriausybės vadovę į EVT susitikimus ragino konservatorius Matas Maldeikis.

EVT susitikimai vyksta bent 4 kartus per metus, paprastai kovo, birželio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Šie susitikimai dažnai yra vadinami aukščiausiojo lygio, sprendžiami svarbiausi ateities klausimai. Taip pat tai yra proga politikams pasirodyti pasaulio žiniasklaidoje.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: