Galbūt ir lietuvių kilmės Kaliningrado gyventojai septynis karo mėnesius sėdėjo prie televizoriaus, kaip kad sakoma apie kitus Rusijos piliečius. Taip pat jie turėjo septynis mėnesius pasikeisti pasą į lietuvišką. Nepaisant to, dabar Lietuvai iškilo klausimas – ar lietuvių kilmės rusus nuo mobilizacijos gelbėti.
Pagal įstatymus, kad žmogus būtų laikomas lietuvių kilmės, užtenka įrodyti, kad bent vienas iš senelių laikė save lietuviu.
„Tai jau yra pagrindas. Aišku, taip pat asmuo save turi laikyti lietuviu“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša, kad tie Rusijos piliečiai, kurie turės lietuvišką kilmę patvirtinantį dokumentą, bus į Lietuvą įleidžiami.
„Ko aš nenoriu, ko noriu išvengti, kad mes dirbtinai nesukurtume kažkokio naujo šliuzo“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Skaičiuojama, kad Kaliningrade lietuviškos kilmės žmonių gali būti apie 30 tūkstančių. Tai yra beveik visa Marijampolė.
Bet tai nereiškia, kad visi jie turi lietuvišką kilmę patvirtinantį dokumentą.
„Kai mūsų saugumo tarnybos pasakys, kad jos yra pajėgios užtikrinti patikrą ir duoti garantiją, kad tarp tų 30 tūkstančių nebus Rusijai lojalių žmonių, kurie kažką pradės veikti, kai rusiškasis pasaulis pakvies veikti, jeigu tokią garantiją gausiu, tai, sakykime, svarstyčiau tokį variantą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Opozicija demonstruoja, kad ji irgi yra susirūpinusi, buvo suorganizuota diskusija apie Rusijos mobilizaciją. Bet tuo metu Seimo salėje švilpavo vėjai, sėdi tik apie 20 opozicijos atstovų, net balkone lankytojų daugiau.
Į tribūną buvo iškviesta kalbėti ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Mes laikomės tų sprendimų, kurie buvo priimti pirmiausia susitarus regionui“, – Seimo salėje sakė A. Bilotaitė.
L. Kasčiūnas stebėjosi opozicijos pareiškimais, kad žmones prie sienos reikia tikrinti.
„Kaip kartvelai, gruzinai galėjo patikrinti tuos 80 tūkstančių atvažiavusių per savaitę, jūs galite įsivaizduoti“, – kėlė klausimą L. Kasčiūnas.
Tik į 4 milijonus gyventojų turintį Sakartvelą rusai plūsta toliau. Pasienyje mašinų eilės tęsiasi, sieną rusai kerta ir pėsčiomis, ir dviračiais. Daugiausiai – į kariuomenę šaukiamo amžiaus vyrai.
„Jie labai greitai rašo įstatymus ir juos keičia. Norėčiau turėti laiko ir išvažiuoti tokiomis sąlygomis, kokias turime dabar“, – sakė iš Rusijos išvykstantis Boris.
Kol kas į Lietuvą, bėgdami nuo mobilizacijos, prašėsi tik 6 rusai. Jie įleisti nebuvo. Bet situacija gali drastiškai pasikeisti, jeigu Sakartvelas ir Kazachstanas savo sienas uždarys.
„Visko gali būti“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Ir šis srautas gali pajudėti mūsų šalies kryptimi.
„Kitaip tariant, visiškai izoliavus Rusijos sienas, pamatytume didesnį judėjimą ir link Europos Sąjungos sienų, tai, ką mes stebėjome su Suomijos siena“, – sakė ministras.
Nuo penktadienio jau ir Suomija nebeįleidžia rusų, turinčius turistines Šengeno vizas.
„Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, šiuo sprendimu siekiama visiškai užkirsti kelią Rusijos turizmui į Suomiją ir su tuo susijusiam tranzitui per Suomiją“, – kalbėjo Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.
Rusijoje esantiems Lietuvos piliečiams Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja išvykti. Neatmeta lietuvių persekiojimo ir sulaikymo. Tokias rekomendacijas po Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos Rusijoje paskelbė ir JAV, bei kitos šalys.
„Ne, papildomų grėsmių nėra įvardinta, tai tiesiog dėl mobilizacijos. Tie asmenys paraginami, kurie turi teisę išvykti, jie pasinaudotų ta galimybe išvykti“, – Seime sakė G. Landsbergis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
