„Aš manau, kad visų pirma reikia sulaukti Užsienio reikalų ministerijos pateiktų vertinimų ir siūlymų, tada mes susiderinsime ir, matyt, turėsime tą tokią bendrą poziciją. Nes tai yra jų kompetencijos klausimas, mes daugiau esame ta institucija, kuri įgyvendina, užtikrina sienos apsaugą, kontrolę. Tikiuosi, kad tie sprendimai bus kaip galima greičiau surasti ir pateikti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė A. Bilotaitė.

Visgi ministrė atkreipia dėmesį, kad prieš priimant panašius sprendimus reikėtų įsivertinti dėl to kylančias rizikas.

„Aš manau, kad viskas priklauso nuo kiekvieno atvejo, bet, matyt, reikėtų taip pat įsivertinti įvairias kylančias rizikas ir sprendimai turi būti apgalvoti ir atsakingi“, – sakė ji.

„Bet šiuo metu Lietuvos pozicija yra principinga ir kieta, tai kad mes vertiname, jeigu žmonės vykstant karui Ukrainoje ramiai sėdėjo ir nematė jokių grėsmių ir dabar atsibudo, kai pradėjo liesti juos asmeniškai, kai yra šaukiami į karą, tai nemanau, kad tai yra pagrindas tuos žmones įvertinti kaip kažkokius humanitarinius atvejus“, – pridūrė ji.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš savaitę šalyje paskelbė dalinę mobilizaciją. Nuo tada daugelyje šalies vietų tvyro panika, nes vyrai šaukiami kariauti prieš Ukrainą. Dešimtys tūkstančių rusų jau pabėgo į užsienį arba dar ketina tai padaryti – todėl daugelis skrydžių bilietų išpirkti arba jie yra labai brangūs.