Rugsėjo 17 dieną Maskvoje įvyko „Antrojo pasaulinio karo ir Didžiojo Tėvynės karo atminties išsaugojimo“ renginys, kurį organizavo Maskvoje įsikūrusi „Eurazijos tautų asamblėja“.
Kaip nurodoma visai neseniai išplatintame pranešime, 78-osioms „Rytų Europos išsivadavimo metinėms“ skirtoje diskusijoje dalyvavo mokslininkai, istorikai, diplomatai ir visuomenės veikėjai iš daugybės šalių, tarp jų paminėta ir Lietuva.
Iš pranešimo matyti, kad minima Lietuvos atstovė – prokremliškomis ir prolukašenkiškomis pažiūromis garsėjanti „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ pirmininkė E. Švenčionienė. Ji diskusijoje dalyvavo nuotoliniu būdu.
„Šiandien turėtų būti paminėti nauji herojai. Tai prarasta jaunystė. Mes dėkojame Rusijai, kad savo jaunų kareivių kaina ji kaunasi su pasauliniu blogiu. Kova su fašizmu, kaip paaiškėjo, iš tiesų nebaigta“, – organizatorių pranešime cituojama E. Švenčionienė.
Pasak portalo „Russkijmir“ straipsnio, E. Švenčionienė renginyje taip pat kalbėjo, kad Baltijos šalyse šiuolaikiniai antifašistai iki šiol sėdi kalėjimuose ir kenčia kitokias represijas.
„Ji pakvietė visus atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien yra jau nauji herojai – antifašistai, kurie kaunasi už tai, kad būtų išsaugoti paminklai sovietų kariams, išlaisvinusiems Baltijos šalis nuo nacizmo. Ir šiandien Rusija priversta kartoti išvadavimo karą, kad Europos ir viso pasaulio šalyse vėl nesuklestėtų neonacizmas“, – anot portalo, kalbėjo E. Švenčionienė.
„Karas su fašizmu dar nesibaigė ir jeigu Rusija atsitrauks, mes suprantame, kad daugiau tokios galimybės nebus“, – cituojama E. Švenčionienė.
Tuo metu „Eurazijos tautų asamblėjos“ pirmininkas, praeityje vadovavęs Rusijos Federalinei muitinės tarnybai ir Eurazijos plėtros bankui, teigė, kad tokių diskusijų tikslas yra parengti „kovos už tiesą strategiją“, nes esą prieš ją ilgai ir kryptingai kovojo naciai.
Ukraina laikys bendrininkais
Praėjusią savaitę E. Švenčionienė paskelbė, kad kartu su „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariu Ediku Jagelavičiumi išvyko stebėti Rusijos okupuotose teritorijose vykusių „referendumų“ dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Michailas Podoliakas trečiadienį pareiškė, kad užsienio šalių piliečiai, sutikę prisiimti „stebėtojų“ vaidmenį Rusijos pseudoreferendumuose bus laikomi Ukrainos vientisumo pažeidimo bendrininkais.
„Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: įskaitant įtraukimą į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą ir sankcijas. Ar buvo verta?“, – tviteryje klausia jis.
Apie tai, kad prokremliškus lietuvius rusai gali išnaudoti šiems „referendumams“, Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo dar rugpjūčio mėnesį.
Tačiau Kremliaus gerbėjai vis tiek išvyko niekieno netrukdomi.
Pati E. Švenčionienė anksčiau yra pasakojusi, kad turėjo vieną pokalbį su VSD atstovais, kurie klausinėjo, kodėl jie važiuoja į Baltarusiją, su kuo ten susitikinėja.
A. Paleckio bendražygiai Baltarusijos režimo jau buvo išnaudoti kaip stebėtojai – vasario 27-ąją jie stebėjo Minsko režimo organizuotą konstitucijos pataisų referendumą.
„Nemanau, kad žmonės yra neadekvatūs, jie puikiai supranta, ką daro“, – rugpjūtį apie A. Paleckio bendražygių veiksmus LRT televizijai kalbėjo VSD vadovas Darius Jauniškis.
Apie tyrimus nekalba
Delfi paskelbus apie „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ įsteigimo aplinkybes ir tai, kad už šnipinėjimą kalinčio Algirdo Paleckio bendražygiai nepraleidžia progos apdergti Lietuvą, Generalinė prokuratūra rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į teismą, prašydama likviduoti šią viešąją įstaigą.
Tačiau teismo sprendimo gali tekti palaukti. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmų atstovė Daina Stasiukynienė Delfi teigė, kad parengiamasis teismo posėdis numatytas spalio 17 dieną.
Prokuratūra šiuo metu vykdo du tyrimus – vieną dėl forumo įsteigimo aplinkybių, kitą – pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Už tai atsako ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
Trečiadienį Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė Delfi patikslino, kad tyrimas vyksta ne tik juridinio asmens – forumo, atžvilgiu.
„Tyrimas vyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu detalesnės informacijos pateikti negalime“, – atsakyme teigia ji.
Išprašė K. Juraitį iš renginio
Kartu su E. Švenčioniene vaizdo įrašuose nuolat matomas forumo atstovas Kazimieras Juraitis šiomis dienomis nuvyko į Lenkiją, kur vyksta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencija.
Ten įvyko incidentas – Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas prašė organizatorių išprašyti K. Juraitį.
D. Žalimas feisbuke rašė, kad prieš sesiją, kurioje kalbėta apie A. Lukašenkos režimo atsakomybę, prisistatė K. Juraitis, kuris žinomas kaip atviras dezinformacijos prieš Lietuvą skleidėjas ir V. Putino bei A. Lukašenkos režimų garbintojas ir talkininkas.
„Jis teigė atėjęs manęs paklausyti. Teko jam aiškiai, tiesa, emocingai, pasakyti, kad jo vieta kalėjime ir su mėšlu nesikalbama. Iš tikrųjų negalėjau leisti šio veikėjo legitimizuoti kaip lygiaverčio diskusijų partnerio. Sesijos organizatoriai maloniai jį išprašė. Suprato, kas per paukštis čia atskrido“, – feisbuke pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas.
D. Žalimas ne kartą yra sakęs, kad dabartinio teisinio reguliavimo visiškai pakanka tam, kad Lietuvai kenkiantys Kremliaus ir A. Lukašenkos gerbėjai būtų sustabdyti ir nubausti.
Po įvykio Lenkijoje teisininkas klausė, ar Lietuvoje tebėra generalinė prokurorė ir tikino nesuprantantis, kodėl tokie žmonės kaip K. Juraitis vaikšto laisvėje, atvyksta ir dalyvauja užsienyje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, apie kurią dar reikia sužinoti, iš kokių lėšų jie savo veiklą vykdo.
„Negi mes kiekvienas atskirai, abejingai stebint valstybės institucijoms, turime statyti juos į vietą?“, – rašė jis.
Kasčiūnas siūlo keisti Baudžiamąjį kodeksą
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvą – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.
Atsakomybės galima išvengti, jei iki tapimo įtariamuoju žmogus prisipažįsta ir bendradarbiauja nustatant užsienio valstybės atstovus ir jų veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą. Ši išlyga negalioja, jei dėl asmens veiklos žuvo žmogus ar buvo kitų sunkių padarinių.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo keisti Baudžiamąjį Kodeksą į jį įrašant „veikimą prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.“
Naujame BK straipsnyje, jei pataisoms būtų pritarta, būtų numatyta, kad tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Taip pat tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį, veikė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.
„Baudžiamasis Kodeksas turėtų būti adekvatesnis tokioms situacijoms, kai įvairūs prieš Lietuvos valstybę veikiantys asmenys ar jų grupės manipuliuoja ir piktnaudžiauja teisėmis. Įsigaliojus pataisoms, bus sunkiau piktnaudžiauti BK nuostatomis“, – sakė NSGK pirmininkas.
