Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius LNK sakė, kad srautai didžiuosiuose šalies miestuose, palyginus su praėjusiais metais, yra išaugę kartais.
„Net ne procentais, o kartais. Vilniuje, pavyzdžiui, 3,7 karto išaugo, Kaune, Klaipėdoje – daugiau nei 2 kartus. Net ir mažesnėse savivaldybėse, tokiose kaip Jonava ir Visaginas, daugiau nei du kartus išaugo besikreipiančių paramos ir kompensacijų šildymo sezono pradžiai“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Tik 30 procentų prašymų, anot jo, institucijas pasiekia informacinių priemonių pagalba.
„Ne retai nori žmonės ateiti, laukti eilėse. (...) Bet neabejotinai dėl išaugusių interesantų skaičius ir tų pajėgų, kurios apdoroja visus prašymus, nepasikeitimo – didesnis krūvis tam pačiam darbuotojų skaičiui, todėl atsiranda laukimo epizodai, nepasitenkinimas padaliniuose“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius.
Pagrindinis kriterijus gauti kompensaciją, anot M. Sinkevičiaus – šeimos ūkio pajamos.
M. Sinkevičius sakė tikintis, kad šiais metais kompensacijos užteks visiems, kurie ją gali gauti.
Delfi primena, kad Vyriausybės teiktomis pataisomis siūloma užtikrinti, kad gyventojams už centralizuotą šilumą nereikėtų mokėti standartinio 9 proc. PVM tarifo, atitinkamą sumą kompensuojant šilumos tiekėjams iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, valstybės kompensaciją gavęs tiekėjas, galutinėje sąskaitoje vartotojui neskaičiuotų PVM.
Finansų ministerijos skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną dėl to biudžetas netektų apie 54 mln. eurų, o dar kitą – apie 57 mln. eurų, jei energijos kainos jo metu išliks tokios pat kaip 2023 m. pirmąjį pusmetį.
Analogiška PVM lengvata atgaline data buvo pritaikyta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., po to, kai kovo viduryje ypatingos skubos tvarka Seime priimtos atitinkamos Vyriausybės inicijuotos įstatymo pataisos.
Visą LNK pokalbį su M. Sinkevičiumi žiūrėkite čia:
