Pavasarį Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pareiškė, kad reikėjo rimčiau žiūrėti į rytų europiečių perspėjimus dėl Rusijos. Prieš porą savaičių panaši atgaila skambėjo ir iš Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen lūpų. Bet dabar viskas prasideda iš naujo.
Kai rytinės šalys rusams kelius uždaro, Vokietija jiems siūlo prieglobstį, priimti rusų dezertyrus pasisiūlė ir Nyderlandai.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tai komentuoja diplomatiškai.
„Aš manau, kad kuriasi nauji įpročiai išgirsti Baltijos šalis. Įpročiai dar nėra iki galo susiformavę“, – teigė jis.
Penktadienį Suomija paskelbė, kad jau ketina apriboti rusų patekimą, bet sprendimas dar neįsigaliojo, tad per savaitgalį suomiai pamatė tai, ko dar nematė. Per šeštadienį ir sekmadienį Suomijos sieną iš Rusijos kirto 17 tūkst. asmenų. Tai yra dvigubai daugiau nei ankstesnį savaitgalį. Ir apskritai daugiausia šiemet.
Bet kai savo apribojimą suomiai įgyvendins, sausuma rusų dezertyrai į Europą atvažiuoti nebegalės.
„Mūsų partneriai Vakaruose kartais pamiršta, kad jie kviesdami atvažiuoti ar į Vokietiją, ar į Ispaniją, ar bet kur kitur pirmiausia turi suprasti, jog nėra kito būdo, nesant oro susisiekimo, atvykti, kaip kirsti [sieną – aut. p.] per šias penkias valstybes“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Rusai į ES dar gali skristi, per, pavyzdžiui, Stambulą. Bet anot G. Landsbergio, tokios galimybės irgi ribotos.
„Įsigrūsti papildomai tūkstančiams žmonių į tą patį oro uostą, į tuos pačius lėktuvus <...> tiesiog nėra galimybės“, – tikino užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Anot pasieniečių, į Lietuvą dezertyrai dar nebandė važiuoti, nors latviams tokių jau teko apgręžti.
Rusijos dalinė mobilizacija buvo aptarta ir per pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušauktą Valstybės gynimo tarybą (VGT).
„Situacija dėl to regione blogėja, tačiau karinės grėsmės lygis išlieka nepakitęs. Karinės grėsmės lygį ir toliau vertiname kaip žemą“, – po susitikimo teigė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.
Nuspręsta atnaujinti valstybės sienos priedangos planą. Ir ne tik stiprinant pasienį su Kaliningradu: fizinis barjeras prie Baltarusijos sienos šiemet buvo sugadintas apie 300 kartų. Prie to prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.
„Atsirastų konkrečių rodiklių ir vienam iš jų esant automatiškai „įsijungtų“ papildomos mūsų institucijos ir kariuomenė“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Raskevičius palaiko Lietuvos, ne Vokietijos poziciją
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pritaria Lietuvos pozicijai, o ne Vokietijos. Nuo mobilizacijos bėgantiems rusams prieglobstis nepriklauso.
„Dabartiniu etapu neįmanoma įrodyti, kad atsisakę tarnauti susidurs su kokiu nors nežmonišku elgesiu“, – LNK sakė parlamentaras.
Bet dar neseniai žmogaus teisių aktyvistai kritikavo Lietuvą dėl to, kad nepriima irakiečių ir kitų neteisėtų migrantų. Atsisakymą priimti rusus Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pakomentuoti atsisakė. O T. V. Raskevičius sako, kad situacijos skirtingos.
„Kalbant apie neteisėtą migraciją, ypač per Baltarusijos pasienį, tie žmonės buvo patekę į savotiškas prekybos žmonėmis pinkles“, – sakė jis.
Lietuva teigia, kad įsileisti rusų dezertyrus būtų ne tik moralinė, bet ir nacionalinio saugumo problema.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius priduria, kad kas galėtų paneigti, jog Vladimiras Putinas taip siekia ES viduje sukurti penktąją koloną?
„Mes žinome jau nuo seno apie tuos KGB agentus, kurių yra daug Europos sostinėse, ES šalyse, kurie labai aktyviai veikia. Ir yra nuolat aktyvinami, kai įvyksta vieni ar kiti įvykiai. Taigi šiuo atveju nieko negalima atmesti“, – sakė eurokomisaras.
Daugiausia rusai bėga į šalis, kur jiems vizų nereikia. Didžiulės automobilių eilės nutįso Rusijos ir Sakartvelo pasienyje. Šalis stiprino pasienio pajėgas, kontrolės punktai dirbs ištisą parą, juose didinamas muitininkų skaičius.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad Rusija savo sienas gali uždaryti šią savaitę.
„Referendumai ir bet kokios apklausos negali vykti karo padėties metu. Jeigu rugsėjo 27 dieną baigiasi pseudoreferendumai, tai, vadinasi, rugsėjo 28 dieną lauksime karo padėties įvedimo“, – sakė ministras.
Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose matyti, kad į pasienį su Sakartvelu rusų kariai jau pasiųsti. FSB skelbia, kad tai tam atvejui, jeigu eilėje laukiantys žmonės sumanytų per sieną prasiveržti. Skaičiuojama, kad į bevizes šalis jau pabėgo apie 260 tūkst. rusų. Kai kurie atvirai sako, kad atvažiavo gerai praleisti laiko.
„Niekas nežino, kas rytoj gaus šaukimą, todėl su draugais kol kas nusprendėme pailsėti gražioje šalyje, išgerti vyno ir šiek tiek palaukti“, – kalbėjo iš šalies išvykstantis Rusijos pilietis Romanas.
Ukrainiečiai turi subtilų pastebėjimą – palygino su 2008 metais: tada rusai į Sakartvelą irgi veržėsi tais pačiais keliais, tik ne lengvaisiais automobiliais, o tankais.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
